Ligos išmokos dirbant savarankiškai: kas svarbu žinoti?

Ligos išmoka - piniginė kompensacija, kurią gyventojas gauna laikino nedarbingumo metu dėl ligos ar traumos. Lietuvoje ligos išmokas administruoja Sodra, tačiau jos mokėjimo sąlygos skiriasi priklausomai nuo veiklos formos.

Dirbantieji pagal individualią veiklą dažnai susiduria su unikalia realybe - jų socialinės garantijos nėra tokios stabilios, kaip samdomo darbo atveju. Daugelis klausia, ar galima tikėtis ligos išmokos ir jei taip - kokios sąlygos galioja? Ar apskritai verta tikėtis paramos, kai dirbi savarankiškai?

Svarbu nepamiršti, kad ligos išmokos dydis priklauso nuo pajamų ir ligos trukmės. Socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos pagal tam tikrą procentą nuo individualių pajamų, kad būtų galima gauti ligos išmokas.

Kas yra ligos išmoka ir kodėl ji svarbi dirbant savarankiškai?

Ligos išmoka - kompensacija, kurią asmeniui skiria valstybė ar draudimo įmonė dėl laikino nedarbingumo, ligos ar sužalojimo. Ji yra itin svarbi dirbantiems savarankiškai, nes užtikrina bent minimalų finansinį saugumą, kai dėl sveikatos problemų negalima dirbti ir generuoti pajamų.

Nedarbingumo pažymėjimas

Kaip „veikia” ligos išmoka Lietuvoje?

Lietuvoje ligos išmokas reguliuoja „Sodros“ įstatymai.

Taip pat skaitykite: Viskas apie "Sodros" išmokas

Ligos išmoką gali gauti savarankiškai dirbantys asmenys, jei jie moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. Ši teisė įgyjama po nepertraukiamo 3 mėnesių arba per pastaruosius 12 mėnesių sukaupto 6 mėnesių socialinio draudimo stažo (šaltinis: Sodra).

Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 % šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos.

Išmokos trukmė:

  • Pirmosios dvi ligos dienos. Darbdavys (jei toks yra) moka išmoką, tačiau savarankiškai dirbantiems tai nėra taikoma.
  • Nuo trečiosios dienos. Ligos išmoką moka „Sodra“ už kiekvieną nedarbingumo dieną, bet ne ilgiau kaip 122 kalendorines dienas dėl tos pačios ligos.

Svarbiausios sąlygos ligos išmokai gauti

Ligos išmokai gauti būtina atitikti tam tikrus kriterijus. Pagrindiniai aspektai apima socialinio draudimo įmokų mokėjimą, stažo reikalavimus ir nedarbingumo pažymėjimą.

Savarankiškas ligos draudimas yra socialinio draudimo rūšis, kuri leidžia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti teisę į ligos išmoką. Savarankiškai dirbantys asmenys, tokie kaip individualią veiklą vykdantys pagal pažymą ar verslo liudijimą, patys moka valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas nuo savo pajamų.

Įmokos apskaičiuojamos nuo pusės apmokestinamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei per metus uždirbama 10 000 eurų - VSD įmokos skaičiuojamos nuo 5 000 eurų.

Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?

Norint gauti ligos išmoką, būtina turėti sukauptą socialinio draudimo stažą:

  • Nepertraukiamai 3 mėnesiai per paskutinius 12 mėnesių arba
  • 6 mėnesiai per pastaruosius 24 mėnesius.

Šis reikalavimas užtikrina, kad tik nuosekliai socialinio draudimo įmokas mokantys asmenys gali gauti išmoką.

Ligos išmoka išmokama tik esant oficialiai išduotam nedarbingumo pažymėjimui. Šį pažymėjimą išduoda gydytojas, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti.

Be nedarbingumo pažymėjimo „Sodra“ ligos išmokos neišmokės. Pažymėjimas įtraukiamas į elektroninę sistemą ir juo yra remiamasi, skiriant išmoką.

Individualios veiklos ligos išmokos dydis

Ligos išmoka apskaičiuojama remiantis asmens draudžiamųjų pajamų vidurkiu ir įstatymu nustatytu kompensavimo procentu. Pajamų ir ligos trukmės dydis taip pat turi įtakos išmokos dydžiui, todėl svarbu mokėti socialinio draudimo įmokas pagal nustatytą pajamų procentą.

Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą

Formulė ligos išmokai apskaičiuoti:

Ligos išmokos dydis = (Draudžiamųjų pajamų vidurkis × 62,06%) × Nedarbingumo dienų skaičius.

Draudžiamųjų pajamų vidurkis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas už 3 mėnesius, buvusius prieš užpraeitą ketvirtį (šaltinis: Sodra).

62,06% yra įstatymu nustatytas kompensavimo dydis, kuris taikomas nuo trečiosios nedarbingumo dienos.

Ligos išmokos dydžio skaičiavimo pavyzdys

Įsivaizduokime du asmenis su skirtingomis draudžiamosiomis pajamomis:

Asmuo A:

  • Draudžiamosios pajamos per užpraeitą ketvirtį: 1 500 €/mėn.
  • Draudžiamųjų pajamų vidurkis: 1 500 €.
  • Nedarbingas 10 dienų.

Ligos išmokos dydis:

  • 1 500 € × 62,06% = 930,90 €/mėn.
  • 930,90 € ÷ 30 (vidutinės dienos pajamos) ≈ 31,03 €/d.
  • 31,03 €/d. × 10 d. × 10 d. = 165,50 € už 10 dienų.

Kaip matome, didesnės draudžiamosios pajamos lemia ir didesnį ligos išmokos dydį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka apskaičiuojama tik nuo tų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių yra deklaruotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos.

Kaip pateikti prašymą ligos išmokai?

Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą?

Jei dėl ligos negalite dirbti - kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba specialistą.

Prašymo pateikimas: kokius duomenis reikės nurodyti?

Gavę nedarbingumo pažymėjimą, atlikite šiuos žingsnius:

  • Savitarnos sistemoje pasirinkite „Prašymai“ → „Ligos išmoka“.
  • Užpildykite prašymo formą:
    • Nurodykite nedarbingumo pažymėjimo numerį (jį automatiškai sugeneruoja gydytojas ir įkelia į sistemą).
    • Patikrinkite, ar teisingai nurodytos draudžiamosios pajamos bei draudimo laikotarpiai.
    • Pasirinkite sąskaitą banke į kurią norėsite gauti išmoką.
    • Pateikite prašymą.

„Sodra“ peržiūrės jūsų prašymą ir suteiks atsakymą per 10 darbo dienų nuo visų dokumentų pateikimo dienos.

Asmens su negalia pažymėjimas

SAV pranešimas - išmokoms, kurios bus gaunamos iš karto

SAV pranešimas, dar žinomas kaip „Pranešimas apie savarankiškai dirbančius asmenis”, yra dokumentas, kurį reikėtų pateikti dirbantiems savarankiškai. Jame pateikiama informacija apie asmens pajamas, sumokėtus mokesčius ir kitus svarbius duomenis.

SAV pranešimą gali teikti:

  • Asmenys, kurie vykdo veiklą.
  • Asmenys, kurie vykdo tam tikras veiklas, kurioms nereikia steigti įmonės, pvz., amatininkai, prekybininkai, taksi vairuotojai ir kt.
  • Asmenys, kurie užsiima žemės ūkio veikla.
  • Asmenys, kuriems teisę teikti SAV pranešimą suteikia įstatymai.

SAV pranešimas turi būti teikiamas:

  • Iki kito mėnesio 15 dienos - už praėjusį kalendorinį mėnesį.
  • Per 3 darbo dienas - jei nutraukiate individualią veiklą.

SAV pranešimas naudojamas apskaičiuoti ir kontroliuoti savarankiškai dirbančių asmenų mokėtinas socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas. Pagal pateiktą informaciją „Sodra“ apskaičiuoja priklausančias įmokas ir patikrina, ar jos sumokamos laiku. Jei neturite būtino socialinio draudimo stažo - ligos išmoka gali būti nesuteikiama.

Nedarbingumo pažymėjimas vaikui prižiūrėti

„Sodra“ išduoda nedarbingumo pažymėjimus tais atvejais, kai tėvams atsiranda būtinybė prižiūrėti namuose nesergančius vaikus. Augant susirgimų skaičiui dėl ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, gripo ar COVID-19, švietimo įstaigoje gali būti paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Jei vaikas susirgo, visais atvejais, kaip ir anksčiau, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nustatys diagnozę, paskirs gydymą ir išduos nedarbingumo pažymėjimą vaiką slaugančiam asmeniui.

Kam gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas?

Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas apdraustiesiems asmenims - tai yra dirbantiems pagal darbo ar tarnybos sutartį arba vykdantiems savarankišką veiklą. Ligos išmoką pagal išduotą nedarbingumo pažymėjimą gali gauti vaiko motina, tėvas, įmotė, įtėvis, budintis globotojas, globėjas ar vaiką laikinai prižiūrintis asmuo, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai apgyvendinamas pas fizinius asmenis.

Prisijungę prie savo paskyros, dešiniajame viršutiniame kampe spauskite „Prašymai“ ir pasirinkite skiltį „Susirgau/Slaugau šeimos narį“. Spauskite ant šablono „Prašymas išduoti nedarbingumo pažymėjimą asmens priežiūrai dėl epideminės situacijos“.

Prašymas yra iš dalies užpildytas - jame automatiškai atsiranda Jūsų duomenys. Jums reikės nurodyti prižiūrimo asmens duomenis, švietimo įstaigą, kurioje paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas, ir laikotarpį, kuriam prašote išduoti nedarbingumo pažymėjimą.

Prašymą taip pat galima pateikti atvykus į bet kurį „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrių. Jeigu iki šiol nesate pateikę neterminuoto prašymo skirti ligos išmoką, būtinai jį pateikite. Priešingu atveju negalėsite pateikti prašymo išduoti nedarbingumo pažymėjimą. Jums taip pat nebus išmokėta ligos išmoka pagal šį arba ateityje išduodamus nedarbingumo pažymėjimus.

Kai žmogus pateikia prašymą, nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo „Sodroje“ dienos. Prašyme pateikta informacija apie švietimo įstaigoje paskelbtą infekcijų plitimą ribojantį režimą patvirtinama remiantis Mokinių registro duomenimis.

Ligos išmoka bus mokama tik už tą laikotarpį, kuriuo vaiko lankomoje švietimo įstaigoje ar jo lankomoje klasėje (grupėje) buvo oficialiai paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas, net jei nedarbingumo pažymėjimas išduotas ilgesniam laikotarpiui.

Esu registruotas Užimtumo tarnyboje. Ar galiu kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo?

Infekcijų plitimą ribojančio režimo atveju, „Sodra“ nedarbingumo pažymėjimus išduos ne tik dirbantiems asmenims, bet ir bedarbio statusą turintiems asmenims. Svarbu prisiminti, kad nedarbo išmokos mokėjimas dėl asmens priežiūros nepratęsiamas.

Kada mokama ligos išmoka?

Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje.

Ligos išmoka skiriama, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus).

Ligos išmokos dydis

Ligos išmoką už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su jūsų darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į tai, ar turite pakankamą stažą. Ligos išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio.

Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.

Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%). Preliminarų ligos išmokos dydį galite pasitikrinti čia.

Kada išmokama ligos išmoka?

Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.

Nedarbo išmoka

Užsieniečiams, kurie dirbo Lietuvoje ir neteko darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka. Teisė į šią išmoką priklauso ne tik nuo turimo stažo, bet ir nuo leidimo gyventi (laikino ar nuolatinio) ir priežasties, dėl kurios jis buvo išduotas. Pavyzdžiui, užsieniečiai, turintys Mėlynąją kortelę arba leidimą gyventi išduotą šeimos susijungimo pagrindu, gali pretenduoti į išmoką.

Tačiau, jei laikinas leidimas gyventi buvo išduotas darbo pagrindu Lietuvoje, praradus darbą leidimas bus panaikintas. Tokiu atveju užsienietis negalės likti Lietuvoje ar registruotis Užimtumo tarnyboje. Dėl konkretaus atvejo geriausia kreiptis tiesiogiai į Sodrą arba pasikonsultuoti su teisininku.

Norėdami gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, turite atitikti šias sąlygas:

  • Buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu ir per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą
  • Registravotės Užimtumo tarnyboje ir jums suteiktas bedarbio statusas
  • Užimtumo tarnyba nepasiūlė jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių

Jeigu neturite reikiamo stažo, išmoka gali būti skirta, jei baigėte privalomąją karo tarnybą ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą ir įgijote bedarbio statusą per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos.

Jeigu nesate sukaupęs reikiamo stažo Lietuvoje, tačiau tokį laikotarpį esate dirbęs kitoje ES ar EEE valstybėje narėje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, galite iš ankstesnės darbo vietos valstybės kompetentingos įstaigos pristatyti dokumentą apie nedarbo draudimo laikotarpius (ES, EEE šalyse ir Šveicarijoje toks dokumentas yra forma PD U1). Tuomet į užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą bus atsižvelgta Lietuvoje.

Ukrainos piliečiai gali užskaityti Ukrainoje įgytą darbo stažą nedarbo išmokos gavimui tik turėdami leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Nedarbo išmokos dydis

Nedarbo išmokos dydis apskaičiuojamas remiantis jūsų turėtomis pajamomis kiekvieną mėnesį per paskutinius 30 mėnesių, pradedant nuo dviejų mėnesių prieš tapimą bedarbiu (įskaitant mėnesius be pajamų). Nedarbo išmoka mokama iki 9 mėnesių. Preliminarų nedarbo išmokos dydį galite pasiskaičiuoti čia.

SVARBU: Prašymą skirti nedarbo išmoką galite pateikti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje internetu arba asmeniškai Sodros skyriuje.

Pagalba žmonėms su negalia

Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis. Žmonėms su negalia gali gauti valstybės paramą.

Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos:

  • Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija. Ja gali naudotis:
    • Vaikai su negalia
    • Asmenys, netekę 45% ar daugiau dalyvumo (iki 24 metų amžiaus)
    • Asmenys, netekę 60% dalyvumo, jei nėra draudžiami pensijų socialiniu draudimu
    • Motinos, kurios turi 5 ir daugiau vaikų ir neteko 60% dalyvumo
    • Tėvai ar globėjai, netekę 60% ir daugiau dalyvumo, kurie ne mažiau kaip 15 metų namuose slaugė neįgalų asmenį
  • Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną. Asmuo turi turėti 55% darbingumo lygį. Darbingumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, vertinanti asmens sveikatos būklę.

Svarbu, kad asmuo, gaunantis šias pensijas, turėtų darbo stažą, kuris įrodytų, kad jis dirbo tam tikrą laiką.

tags: #sodros #ismokos #nedarbingumo