Nuo 2023 m. pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis - už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku - vieni jau sausio mėnesį, o kiti vasario mėnesį.
Senatvės, negalios ir kitos socialinio draudimo pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, tad jų gavėjai didesnių pensijų sulauks jau sausį.
Už praėjusį mėnesį mokamos išankstinės pensijos, taip pat šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijos. Šias pensijas gaunantys žmonės padidintas pensijas gaus vasario mėnesį.
Padidintos išmokos vaikams, socialinė pašalpa ir tikslinės kompensacijos gyventojus pasieks vasario mėnesį, nes jos skaičiuojamos už praėjusį mėnesį.
„Nuosekliai auga pensijos. Taip pat didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai.
Taip pat skaitykite: Pareigūnų pensijų didėjimas
Kaip jau buvo skelbta, vidutiniškai pensijos jau padidėjo 12 proc. Girdžiu atgarsius, kad vieniems padidėjo 11 proc., kitiems 13, kitiems 9 proc., tai labai įvairiai priklauso nuo pensijos dydžio, stažo ir kitų dalykų.
Vidutinė senatvės pensija šiemet didėja vidutiniškai 73 eurais - nuo 600 iki 673 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didėja vidutiniškai 81 euru - nuo 640 iki 721 euro. Tačiau kiekvienam pensijos gavėjui šis padidėjimas bus individualus.
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių.
Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą - 49,4 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“ ir pamažu artės link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos į rankas.
Didesnio dydžio socialinio draudimo senatvės pensijos gavėjus pasieks sausio mėnesį, nes yra mokamos už einamąjį mėnesį.
Taip pat skaitykite: Pokyčiai pensijų kaupime 2013 m.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.
Pareigūnų ir karių bei teisėjų valstybinės pensijos nuo 2025 m. sausio indeksuojamos 1,75 proc. Didesnio dydžio jos gavėjus pasieks vasario mėnesį.
PENSIJŲ PRIEMOKOS. Mažiausių pensijų gavėjams, kurių pensija nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, prie pensijų mokamos priemokos.
Pensijų priemokos mokamos už praėjusį mėnesį. Kartu su padidėjusia sausio mėnesio pensija mažų pensijų priemokų gavėjai gaus 2024 m. gruodžio mėnesį priklausiusią priemoką.
Priemokos, atsižvelgiant į naują 450 eurų minimalių vartojimo poreikių dydį, bus pradėtos mokėti vasario mėnesį.
Taip pat skaitykite: Lietuvos senatvės pensijos padidinimo mechanizmas
Nuo 2023 metų minimalių vartojimo poreikių dydis yra 354 eurai per mėnesį, t.y. 87 eurais arba 32,5 proc. didesnis, nei pernai.
ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS. Nuo 2025 m. pradžios šalpos pensijų bazė padidėjo iki 248 eurų.
Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, didėja nuo 25,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 114,75 eurų (šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo iki 24 m. amžiaus, taip pat šalpos negalios pensija vienam iš daugiavaikių tėvų, netekusiam 100 procentų dalyvumo, bei šalpos negalios pensija 15 metų žmones su negalia slaugiusiems asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo).
Tai palies apie 64 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės turinčius negalią suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.
Nuo 2023 m. sausio šalpos pensijų bazė padidėjo nuo 173 eurų iki 184 eurų. Nuo jos priklauso šalpos išmokų dydžiai.
Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Teisę gauti šalpos pensiją turi vaikai su negalia, senatvės pensijos amžių sukakę arba netekusiais 45 proc.
Didėja tikslinių kompensacijų bazė Nuo 2025 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 208 eurų.
Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis arba trečio ar ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.
Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 107 tūkst. asmenų.
TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ - 147 EURAI. Nuo 2023 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė padidėjo nuo 138 eurų iki 147 eurų.
Didesnės tikslinių kompensacijų sumos gavėjus pasieks vasario mėnesį.
Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst.
VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ (VRP) DYDIS. Nuo šių metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 45 eurais, jis pasiekė 221 eurą.
VRP aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.
VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ DYDIS - 157 EURAI. Nuo sausio pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 10 eurų, jis siekia 157 eurus.
BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA (BSI). Nuo 2025 m. bazinė socialinė išmoka sudaro 70 eurų.
Padidinus šį dydį, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą (pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai) ir kitos socialinės išmokos.
Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2025 m. didėja nuo 605 eurų iki 770 eurų, vaiko pinigai - iki 122,5 eurų, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui didėja iki 194,6 eurų, vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams - nuo 4125 eurų iki 5250 eurų, parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms išauga nuo 110 eurų iki 140 eurų, laidojimo pašalpa didėja nuo 440 eurų iki 560 eurų.
BAZINĖS SOCIALINĖS IŠMOKOS DYDIS - 49 EURAI. 2023 m. padidinus šį dydį nuo 46 iki 49 eurų, atitinkamai didėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.
Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2023 m. didėja nuo 506 eurų iki 539 eurų.
II Pensijų Pakopa: Svarbūs Aspektai
Viešojoje erdvėje kalbant apie II pensijų pakopą, bene daugiausia klausimų ir emocijų kelia pensijų anuitetai. Vieni nerimauja dėl su jais siejamų mokesčių, kiti - dėl paveldimumo, treti įsivaizduoja, kad visas visą gyvenimą kauptas turtas sulaukus pensijos virs anuitetu ir taps neprieinamas.
„Kalbant apie anuitetus, svarbu suprasti vieną paprastą dalyką - jie skirti ne apriboti ar nubausti žmogų, o spręsti nepakankamų pensijų klausimą šalyje ir padėti suvaldyti riziką, kad sulaukus pensijos sukauptų lėšų neužteks visam gyvenimui dėl asmeninių finansų valdymo klaidų ar dėl ilgos gyvenimo trukmės.
Ekspertas pabrėžia, kad pensijų sistema Lietuvoje buvo sukurta vadovaujantis trijų pakopų modeliu, kurio tikslas - užtikrinti pakankamas pajamas pensijoje ir sumažinti priklausomybę nuo vieno finansų šaltinio.
„Svarbu pabrėžti, kad pasitelkdama tokią sistemą valstybė sprendžia ne tik atskiriems žmonėms, bet visai visuomenei aktualią problemą.
Nepakankamos pensijos ir didelė skurdo rizika senatvėje (pagal šį rodiklį esame tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), tiek Europos Sąjungos šalių uodegoje) gali lemti augančius mokesčius ir tiems, kurie savo ateities gerove pasirūpins patys.
Taigi anuitetai skirti užtikrinti didesnes reguliarias visų senjorų pajamas senatvėje, taip sumažinant spaudimą šalies finansų sistemai”, - sako P.
Vienas dažniausių nuogąstavimų, susijusių su pensijų anuitetais, yra įsitikinimas, kad sulaukus pensijos amžiaus sukauptų lėšų nebeįmanoma atgauti.
Iš tiesų pensijų fonde sukauptas turtas priklauso pačiam žmogui, o tai, kaip jis bus išmokamas, aiškiai apibrėžta įstatymuose. Kai kuriais atvejais, priklausomai nuo sukauptos sumos, senatvės amžiaus sulaukę dalyviai gali atsiimti dalį ar net visą sukauptą turtą vienu kartu.
„Svarbu ir tai, kad dabar II pensijų pakopa yra lankstesnė - numatyti atvejai, kai dėl sunkios sveikatos būklės ar reikšmingo darbingumo netekimo, žmogui sudaroma galimybė pasinaudoti visu pensijų fonde sukauptu turtu“, - sako P.
Be to, kiekvienam dalyviui vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį suteikiama galimybė atsiimti dalį - iki 25 proc.
Nemaža dalis pensijų fondų dalyvių svarsto, ar pasirinkus anuitetą sukauptos lėšos gali būti paveldimos. „Skirtingi anuitetai atliepia skirtingus dalyvių poreikius.
Žmogus pats renkasi vieną iš trijų anuiteto rūšių. Vienas iš svarbiausių kriterijų, galinčių padėti pasirinkti, tai paveldėjimo galimybė.
Du iš trijų „Sodros“ siūlomų anuitetų turi lėšų paveldėjimo galimybę“, - sako P. Atvejais, kai pasirenkamas anuitetas su paveldėjimo galimybe, nustatomas garantuotas išmokų laikotarpis - jeigu žmogus nesulaukia jo pabaigos, likusi neišmokėta suma išmokama paveldėtojams.
Tokie pasirinkimai leidžia suderinti dalykus, kurie žmonėms dažniausiai ir kelia daugiausia klausimų - stabilias pajamas pensijoje ir paveldimumą.
Kitas plačiai paplitęs mitas apie pensijų anuitetus - kad tai brangus sprendimas, kuris gerokai sumažina sukauptą turtą.