Susirgus ar patyrus traumą, sveikata tampa pagrindiniu prioritetu, tačiau finansinis saugumas neramina daugelį dirbančiųjų ne ką mažiau nei pati liga. Laikinas nedarbingumas, liaudiškai dar vadinamas „biuleteniu“, yra valstybės ir darbdavio garantija, leidžianti ramiai sveikti neprarandant visų pajamų. Šiame tekste išdėstysime pagrindinius dalykus apie tai, kada ir kaip „Sodra“ moka ligos išmokas už kelias dienas, įskaitant situaciją, kai nedarbingumas trunka 5 dienas.
Kada mokama ligos išmoka ir kam ji priklauso
Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros. Ligos išmoka skiriama, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus). Kad gautų ligos išmoką, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič primena, kad ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingais ir dėl to praradusiems darbo pajamų. O pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas.
Ką moka darbdavys, ką moka „Sodra“ (pirmas 2 dienas ir nuo 3-ios)
Vienas iš dažniausiai painiojamų aspektų yra tai, kas moka už jūsų sirgimą. Už pirmąsias dvi kalendorines ligos dienas, sutampančias su jūsų darbo grafiku, moka darbdavys. Ligos išmoka už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su jūsų darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į tai, ar turite pakankamą stažą.
Darbdavio mokama dalis per pirmąsias dvi dienas paprastai sudaro ne mažiau kaip 62,06 % ir ne daugiau kaip 100 % vidutinio darbo užmokesčio, atsižvelgiant į įmonės vidaus tvarką ar kolektyvinę sutartį. Darbdavio mokama dalis per pirmąsias dvi dienas paprastai sudaro ne mažiau kaip 62,06 % ir ne daugiau kaip 100 % vidutinio darbo užmokesčio, atsižvelgiant į įmonės vidaus tvarką ar kolektyvinę sutartį.
Taip pat skaitykite: Anuitetas ar vienkartinė išmoka?
Nuo trečiosios nedarbingumo dienos estafetę perima „Sodra“. „Sodra“ ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
Išmokos dydis ir apribojimai
Ligos išmokos dydis priklauso nuo darbuotojo draudžiamųjų pajamų dydžio. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal jūsų draudžiamąsias pajamas, turėtas per 3 paeiliui einančius mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki to mėnesio, kai susirgote. Standartinė ligos išmoka, mokama „Sodros“ (nuo 3-iosios dienos), sudaro 62,06 % jūsų kompensuojamojo uždarbio.
„Sodros“ mokama ligos išmoka nėra fiksuota suma - ji tiesiogiai priklauso nuo jūsų buvusių pajamų. Egzistuoja išmokų „lubos“ ir „grindys“: minimali riba - ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 11,64 % šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), galiojusio užpraeitą ketvirtį iki ligos atsiradimo dienos; maksimali riba - kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies VDU dydžių, galiojusių užpraeitą ketvirtį.
Preliminarų ligos išmokos dydį galite pasitikrinti čia. Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%).
Specifinės situacijos: slauga, donorystė, nelaimingas atsitikimas darbe
Situacija keičiasi, kai „biuletenis“ imamas ne dėl savo ligos, bet dėl būtinybės slaugyti sergantį šeimos narį (dažniausiai - vaiką). Mokėtojas: Slaugos atveju „Sodra“ moka išmoką nuo pat pirmosios dienos. Trukmė: Slaugant sergantį vaiką iki 14 metų, išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų (išimtys taikomos sunkių ligų ar stacionaraus gydymo atvejais).
Taip pat skaitykite: Kaip gauti ligos išmoką?
Asmenims, nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, mokama 77,58 proc. Ligos išmoka, mokama „Sodros“, per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 proc. Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
Visiškai kitokia situacija susidaro, jei susirgote dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą/iš darbo arba dėl profesinės ligos. Jei pripažįstama, kad įvykis yra draudžiamasis (t. y. susijęs su darbu), ligos išmoka siekia 100 proc. kompensuojamojo uždarbio. Be to, tokiu atveju netaikomas stažo reikalavimas.
Kada „Sodra“ pradeda mokėti ir kiek užtrunka sprendimas
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos. „Sodra“ paprastai išmoka pašalpą per 7-10 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo. Pagal galiojančią tvarką, ligos išmoka išmokama ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po to, kai gaunami visi reikalingi dokumentai ir duomenys.
Pirmiausia, tam, kad „Sodra“ pradėtų procesą, turite būti pateikę neterminuotą prašymą skirti ligos išmoką. Tai padaryti reikia tik vieną kartą gyvenime per asmeninę „Sodros“ paskyrą.
Darbo grafikai, 5 darbo dienų savaitei taikoma tvarka
M. Kozič pažymėjo, kad ligos išmoką „Sodra“ moka už darbo dienas pagal kalendorių, taikant 5 dienų darbo savaitę. „Taigi, nesvarbu, ar asmuo dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, ar pagal individualiai nustatytą darbo grafiką, pavyzdžiui, tik savaitgaliais, jam ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų yra skiriama ir mokama.
Taip pat skaitykite: „Sodros“ pensijos klaidos
Tarkime, jei gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą nuo penktadienio iki kito penktadienio imtinai, ligos išmoka bus skirta už 6 darbo dienas, nepriklausomai nuo to, ar šio asmens darbo dienos yra pirmadienis-penktadienis, ar, pavyzdžiui, šeštadienis-trečiadienis. Ligos išmokos mokėjimo sąlygos turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems, ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys, neatsižvelgiant į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą.
Informacija apie darbuotojo darbo grafiką Apdraustųjų registrui nėra teikiama, kadangi teisės aktai to nereikalauja. M. Kozič teigimu, tikėtina, kad pavieniais atvejais tokia ligos išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka gali būti mažiau palanki kai kuriems gavėjams.
Praktiniai pavyzdžiai ir dažni nesusipratimai
Dažnai žmonės nustemba gavę mažesnę sumą nei tikėjosi, arba atvirkščiai - nežino, kad jiems priklauso išmokos slaugant artimuosius. Daugelis dirbančiųjų, gavę gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą, iškart pradeda skaičiuoti, kaip tai atsilieps jų mėnesio pajamoms.
Pavyzdžiui, skaitytoja Gabrielė kreipėsi ir nurodė, kad neseniai buvo išsiėmusi nedarbingumą, tačiau gavo mažesnę ligos išmoką, nei tikėjosi. Ji atkreipė dėmesį, kad nemažai studentų dirba savaitgaliais arba slenkančiu, išmėtytu grafiku, dėl ko tenka neretai dirbti būtent savaitgaliais.
Pavyzdžiui, asmuo dirba pagal grafiką tik kalendorinio mėnesio šeštadieniais ir sekmadieniais, o gydytojas asmenį pripažino nedarbingu ir jam nedarbingumo pažymėjimą išdavė 7 kalendorinėms dienoms, t. y. laikotarpiui nuo vienos savaitės šeštadienio iki kitos savaitės penktadienio. Ligos išmoką už 2 pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutapusias su asmens darbo grafiku (už šeštadienį ir sekmadienį), sumokėtų jo darbdavys, o nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos (t. y. nuo pirmadienio iki penktadienio) turėtų mokėti „Sodra“. Kadangi laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pagal asmens darbo grafiką nebūtų nei vienos asmens darbo dienos, ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų jam nebūtų mokama.
Kiti svarbūs aspektai: atostogos, nemokamos atostogos, keli darbdaviai
Jeigu susirgote kasmetinių atostogų metu, atostogos yra pratęsiamos tiek dienų, kiek sirgote, arba nepanaudotos dienos perkeliamos į kitą laiką. Jei darbuotojas serga ar atostogauja, jo apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma sutrumpėja. Kol darbuotojas yra išėjęs nemokamų atostogų, ligos pašalpa iš įmonės lėšų neskaičiuojama.
Taip pat verta paminėti, kad ligos išmoka nėra mokama už tas dienas, kai darbuotojas turėjo nemokamas atostogas ar buvo nušalintas nuo darbo. Tačiau, jei turite kelis darbdavius (dirbate per kelias vietas), ligos išmoka skaičiuojama sumuojant pajamas iš visų darboviečių, tačiau neviršijant nustatytų „lubų“.
Kas neturi teisės arba kada išmoka gali būti nepatvirtinta
Ligos išmoka gali būti nemokama, jei nustatoma, kad asmuo sužalojo save tyčia, susirgo darydamas nusikaltimą, arba pažeidė gydytojo nustatytą elgesio režimą (pvz., sergantis žmogus buvo pastebėtas pramogaujantis viešumoje ar vartojantis alkoholį). Darbdavys negali versti darbuotojo dirbti esant nedarbingumui ar reikalauti dirbti nuotoliniu būdu, nebent pats darbuotojas to pageidauja ir gydytojas tam neprieštarauja.
Kaip sužinoti preliminarų išmokos dydį ir pateikti prašymą
Preliminarų ligos išmokos dydį galite pasitikrinti čia. Norint išvengti nesusipratimų, verta iš anksto susipažinti su „Sodros“ informacine sistema, kurioje galima pasitikrinti savo draudimo laikotarpius, taikomus tarifus bei pateiktus dokumentus.
Prašymą skirti ligos išmoką galite pateikti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje internetu arba asmeniškai Sodros skyriuje. Pirmiausia, tam, kad „Sodra“ pradėtų procesą, turite būti pateikę neterminuotą prašymą skirti ligos išmoką. Tai padaryti reikia tik vieną kartą gyvenime per asmeninę „Sodros“ paskyrą.
Kiti socialiniai mokėjimai ir parama asmenims su negalia
Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis. Žmonėms su negalia gali gauti valstybės paramą. Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos: Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija; Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną.
Dėl pensijų asmuo turi kreiptis į Sodrą. Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją. Darbingumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, vertinanti asmens sveikatos būklę.
Trumpa schema: ką daryti, kai sergate ir turite 5 dienų nedarbingumą
- Pasiimti elektroninį nedarbingumo pažymėjimą (gydytojas užpildo e-pažymėjimą).
- Patikrinti, ar turite reikalingą ligos socialinio draudimo stažą (3 mėn./12 mėn. arba 6 mėn./24 mėn.).
- Jei nedarbingumas sutampa su jūsų darbo grafiku, pirmas 2 dienas moka darbdavys (62,06-100 % pagal įmonės taisykles), nuo 3-ios - „Sodra“ (62,06 % pagal kompensuojamąjį uždarbį).
- Peržiūrėti „Sodros“ informacinę sistemą ir pateikti neterminuotą prašymą, jei dar nepateiktas.
- Gauti išmoką (sprendimas per 10 d.d., išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo arba per 15 darbo dienų nuo visų dokumentų).
Dažniausiai užduodami praktiniai klausimai
- Ar ligos išmoka mokama už kalendorines ar darbo dienas? „Sodra“ moka už darbo dienas pagal kalendorių taikant 5 dienų savaitę.
- Ar gausiu išmoką, jei atleido iš darbo ir susirgau per 5 darbo dienas? Jei asmuo suserga per 5 darbo dienas po darbo santykių pabaigos (po atleidimo), jis vis tiek turi teisę gauti ligos išmoką iš „Sodros“, jei atitinka stažo reikalavimus.
- Ar individualios veiklos vykdytojai gali gauti ligos išmoką? Taip, jei asmuo būtų draudžiamas ligos socialiniu draudimu ir būtų sumokėjęs įmokas nuo deklaruotų pajamų.
- Kiek laiko „Sodra“ gali mokėti ligos išmoką? Ligos išmoka mokama iki darbingumo atgavimo; esant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas nepertraukiamai sergant arba ilgiau kaip 153 su pertraukomis per 12 mėn., gali būti siunčiama į gydytojų konsultacinę komisiją.
Lentelė: pagrindiniai procentai ir terminai
| Rodiklis | Vertė / pastaba |
|---|---|
| Pirmos 2 dienos (darbdavys) | 62,06% - 100% vidutinio darbo užmokesčio (pagal darbdavio taisykles) |
| Nuo 3-ios dienos („Sodra“) | 62,06% kompensuojamojo uždarbio (standartinė) arba 77,58% (tam tikrais atvejais) |
| Minimalus mėnesio dydis | Ne mažiau nei 11,64% VDU |
| Maksimalus kompensuojamasis uždarbis | Nėra daugiau nei 2 VDU |
| Sprendimo terminas | Sprendimas per 10 d.d. nuo visų dokumentų gavimo |
| Išmokėjimas | Per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo arba ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo dokumentų gavimo |
Laikinas nedarbingumas yra viena iš svarbiausių socialinio draudimo garantijų, užtikrinančių finansinį stabilumą tuo metu, kai darbuotojas dėl ligos ar traumos negali dirbti. Norint išvengti nesusipratimų, verta iš anksto susipažinti su „Sodros“ informacine sistema, kurioje galima pasitikrinti savo draudimo laikotarpius, taikomus tarifus bei pateiktus dokumentus. Bendras principas paprastas - kuo aiškiau reglamentuotas darbdavio ir darbuotojo bendravimas ligos metu, tuo mažiau kyla ginčų ir vėlavimų.