Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Rytas“ įkurtas 1993 m. (iki 2023-10-16 Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“). Mūsų įstaiga nuolat tobulėja, kinta siekdama paslaugų gavėjams - vaikams teikti kuo artimesnes šeimos aplinkai paslaugas. Buvome vieni iš pirmųjų Lietuvoje, savo darbe pakeitę institucinę globą į šeiminius namus.
Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ yra įtraukti į pertvarkai atrinktų socialinės globos įstaigų sąrašą socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Institucinių globos namų siekiama atsisakyti visoje Lietuvoje, ne išimtis ir Klaipėda, todėl savivaldybė ir perka butus, kuriuose gali apsigyventi vaikai iš globos namų.
Klaipėdos savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Audronė Liesytė priminė, jog dar nuo 2015 m. Lietuvoje įgyvendinama stacionarių socialinės globos įstaigų pertvarka, atsisakant vaikų globos namų, vaikus apgyvendinant bendruomeniniuose vaikų globos namuose - butuose ar kotedžuose po 8 vaikus.
Klaipėdos socialinių paslaugų centrui „Rytas“ suteiktas Equass Assurance kokybės sertifikatas, rodantis, kad Klaipėdos socialinių paslaugų centro „Rytas“ teikiamos „Trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos“ paslaugos bei „Palydėjimo paslauga jaunuoliams“ atitinka šių paslaugų kokybei keliamus reikalavimus Europos lygmeniu. EQUASS Assurance kokybės sertifikatas suteiktas 3 metų laikotarpiui 2021 m. - 2024 m. Centras siekia palaikyti EQUASS sistemą ir pratęsti EQUASS Assurance sertifikato galiojimą.
Bendruomeniniai vaikų globos namai autistams vaikams, 1 dalis
Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai
Pirmasis nupirktas butas, kuriame ką tik apsigyveno vaikai, yra 120 kvadratinių metrų ploto, Klaipėdos miesto savivaldybė jį nupirko už 135 tūkst. eurų. Jie įkurti erdviame bute Herkaus Manto gatvėje. Čia jie gyvena kartu su dviem socialiniais darbuotojais bei keturiais socialinių darbuotojų padėjėjais, kurie dirba pasikeisdami.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
114 kvadratinių metrų butas, kuriame veiks šeštieji bendruomeniniai vaikų globos namai, nupirktas už 124 tūkst. eurų. Papildomai kainavo ir remontas bei pritaikymas, nes buvęs erdvus butas buvo suskaidytas į tris atskirus butus, kuriuos vėl reikėjo sujungti į vieną, atnaujinti sanitarinius mazgus, keisti dujinį katilą, atlikti visų patalpų remontą. Darbai atsiėjo 36 tūkst.
Bendruomeniniams globos namams skirti butai turi būti erdvūs, ne mažesni kaip 113 kvadratinių metrų ploto. Į vieną butą kraustosi 8 vaikai, kambariuose jie gali gyventi po du, tad jiems reikia keturių kambarių, bute dar turi tilpti virtuvė, bendra erdvė vaikų susibūrimui, pagal reikalavimus būtini ir du sanitariniai mazgai.
Mūsų vaikai (nuo gimimo iki pilnametystės, kurių tėvams terminuotai ar neterminuotai ribota valdžia) auga jaukiuose butuose visame Klaipėdos mieste. 8 šeimynos (iki 8 vaikų vienoje šeimynoje) pavadintos gražiais „Rytui“ tinkančiais vardais: „Žara“, „Spindulys“, „Rasa“, „Saulutė“, „Žiburys“, „Aušrinė“, „Vyturys“ ir „Raskila“. Broliai ir seserys gyvena kartu vienoje šeimynoje, o vieną šeimyną sudaro vaikai, atėję iš kelių šeimų. Mes augame kartu su vaikais, kurie nuolat kintančioje kasdienybėje, visuomenėje, mus moko ir kelia vis naujus mums uždavinius, kurie gerina paslaugų gavėjų gyvenimo kokybę.
Gyvenimas Bendruomenėje
Skirtingai nei instituciniuose globos namuose, gyvendami nedidelėmis grupelėmis bendruomenėje, vaikai dalyvauja gaminant valgį, tvarkant namus, einant apsipirkti, mokosi bendrauti su kaimynais.
„Persikraustymo vaikai labai laukė, tad jų nuotaika išties pakili, visi kartu pakavo, nešė daiktus, rinko baldus. Vaikai dabar gyvena tikruose namuose: kartu pusryčiauja, keliauja į mokyklas, būrelius, o vakare visi grįžta namo. Dabar mokomės gyventi kitaip, norime sukurti gerus santykius su kaimynais. Atsirado tokių pareigų, kurių globos namuose nebuvo, pavyzdžiui, kaip ir daugelyje daugiabučių, su kaimynais pasiskirstę laiką vaikai plaus laiptinę. Tikimės, kad užsimegs gražūs santykiai, planuojame pasikviesti kaimynus arbatos.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Globos namuose vaikai taip pat gyvena šeimynomis, tačiau gyvenimas daugiabutyje yra dar artimesnis šeimos modeliui. Globos namuose patalpos gyvenimui šeimynomis nelabai tinkamos, nes yra pereinamos, o čia vaikai džiaugiasi ramybe.
Pertvarkos Etapai
„Iš viso per šiuos metus Klaipėdoje yra numatyta nupirkti 3 butus, kiekviename jų gyvens po 8 vaikus, tad iš globos namų „Rytas“ išsikraustys 24 auklėtiniai. Gegužę numatyta įrengti dar vieną butą 8 vaikams.
„Džiugu, kad instituciniai vaikų globos namai Klaipėdoje sparčiai tuštėja, kad ir kaip dviprasmiškai tai beskambėtų. Didžioji dalis vaikų jau yra perkelta į bendruomeninius namus. Tikimės, kad Savivaldybei netrukus pavyks nupirkti dar vieną butą, kuriame taip pat galės įsikurti 8 vaikai. Pirkimo procedūros jau vyksta. Dar vieniems bendruomeniniams namams bus pritaikytos laisvos Savivaldybei priklausančios patalpos Kalvos gatvėje. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose Klaipėdoje jau gyvena 40 vaikų.
Kai į naujuosius bendruomeninius namus Herkaus Manto gatvėje persikels dar 8 vaikai, globos namai „Smiltelė“ ištuštės visiškai ir bus likviduoti, o globos namuose „Rytas“ liks 8 vaikai. Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai antradienį pritarė, jog vaikų globos namai „Smiltelė“ būtų likviduoti iki šių metų spalio. Atlaisvintose patalpose numatoma įsteigti naują Vaikų dienos centrą bei išplėsti neįgaliųjų centro „Klaipėdos lakštutė“ pagalbos į namus paslaugas.
„Šiuo metu „Smiltelėje“ ir gyvena tik aštuoni vaikai. Juos apgyvendinus naujuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose, vaikų „Smiltelėje“ nebeliks, todėl įstaiga ir yra likviduojama“, - teigė A. Liesytė.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Darbuotojų Likimas
„Jie apie visą šį procesą žinojo jau ne vienerius metus. Palaipsniui mažėjant vaikų, mažėjo ir etatų. Dabar įstaigoje yra 12 darbuotojų. Kai kurie jų yra pensinio amžiaus, kai kurie ūkio dalies darbuotojai, kai kuriems bus pasiūlyta pereiti dirbti į „Ryto“ globos namus. Visiems darbuotojams, jei jie norės, bus pasiūlytas kitas darbas kitose savivaldybės biudžetinėse įstaigose“, - tikino A. Liesytė. Numatoma, jog atlaisvintose patalpose, kurios yra Smiltelės g. 14, veiks dvi įstaigos.
Socialiniai Globėjai
Tačiau siekdama atsisakyti didelių institucinių globos namų Klaipėda ne tik perka butus, kartu plėtojamas ir socialinių globėjų tinklas. Praėjusią savaitę miesto taryba patvirtino tvarkos aprašą, kuriame apibrėžiamos socialinių globėjų teisės, pareigos, atranka, išmokų dydžiai.
Socialinis globėjas - tai atranką ir mokymus praėjęs asmuo, kuris iškilus poreikiui bus pasiruošęs į savo namus priimti be tėvų globos likusį vaiką, kol jam bus surasti nuolatiniai globėjai arba vaiką vėl bus pasirengę auginti biologiniai tėvai. Taip pat numatytos 400 eurų dydžio išmokos gyvenimo sąlygoms vaikui sukurti bei 190 eurų dydžio išmokos vaiko laukimo laikotarpiu. Socialiniams globėjams priklausys ir vaikui išlaikyti skirta 152 eurų dydžio vaiko globos (rūpybos) išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą.
Parama Nuotoliniam Mokymuisi
Dovanotus kompiuterius „Vakarų ekspresas“ prieš pat Velykas nuvežė ir saugiai perdavė Klaipėdos miesto vaikų globos namams „Rytas“. „Esame labai dėkingi žmonėms ir įmonėms, kurios padovanojo veikiančius kompiuterius, ir „Vakarų ekspresui“ už iniciatyvą. Daugiau kompiuterių padės užtikrinti sklandesnį nuotolinio mokymosi procesą„, - dėkojo Klaipėdos vaikų globos namų direktorė Regina Milašienė.
Pasak direktorės, šiuo metu vaikų globos namuose „Rytas“ auga 48 vaikai, 40 iš jų gyvena butuose šeimynomis po aštuonis vaikus. „Kiekviena šeimyna turėjo po du kompiuterius. Vaikai jais draugiškai pasidalindavo, kol jie buvo reikalingi tik informacijai surasti ar pramogoms, tačiau, pradėjus nuotolinį mokymą, dviejų kompiuterių aštuoniems vaikams buvo akivaizdžiai per maža. Kompensuoti šį trūkumą bando globos namų darbuotojai, padėdami vaikams mokytis, surasti informaciją.
Modernūs Namai - Klaipėdos Širdyje
Klaipėdoje mieste veikė septyneri šeiminiai namai, o prieš metus buvo įkurti dar vieni, skirti specialiai vaikams, patiriantiems judėjimo sunkumų. Juose vaikams sukurta rūpestinga, namų sąlygas primenanti aplinka, leidžianti visapusiškai dalyvauti kasdienėje veikloje, augti, mokytis ir tobulėti.
Kaip pasakojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Projektų finansavimo ir administravimo skyriaus patarėja Loreta Katinienė, šis įgyvendintas projektas orientuotas ne tik į fizinės erdvės pritaikymą vaikams, bet ir vaikų orumą, gerovę, pilnavertišką gyvenimą.
„Pagrindinė idėja - sukurti aplinką, kurioje vaikai, turintys judėjimo sunkumų, galėtų augti šeimai artimoje, jaukioje ir saugioje aplinkoje, o ne didelėje instituciją primenančioje įstaigoje, kuri apriboja vaiko integraciją į bendruomenę ir kasdienes veiklas“, - pabrėžė ji.
Šiuo projektu siekiama iš esmės spręsti įvairias problemas - nuo emocinės raidos, vaikų kasdienių gyvenimo įgūdžių ugdymo iki socialinės atskirties.
Klaipėdos miesto savivaldybė įvertinusi, kad rinkoje nėra tinkamo būsto, kuris būtų pritaikytas neįgaliesiems ir atitiktų reikalavimus, šeiminiams namams nusprendė pritaikyti savo turimą pastatą centrinėje miesto dalyje. Pastatas rekonstruotas taip, kad atitiktų neįgaliųjų poreikius, o patalpos garantuotų privatumą, jaukumą, būtų funkcionalios ir saugios aštuoniems šeiminiuose namuose gyvenantiems vaikams.
Dviejų aukštų pastatas buvo pilnai apšiltintas, pakeistas stogas, aptverta namo teritorija, atnaujintos vidaus erdvės, įsigyta visa reikalinga įranga ir baldai.
„Įgyvendinant projektą atliktas vidaus patalpų rekonstravimas bei pritaikytas būstas neįgaliųjų poreikiams: įrengtas uždaras keltuvas, nes pastatas yra 2 aukštų, pandusas, atnaujintos grindys, sienos, lubos, praplatintos durų angos, pritaikytos neįgaliesiems sanitarinės patalpos, atlikti elektros instaliacijos darbai, įsigyta reikalinga įranga ir baldai.
Taip pat sutvarkyta teritorija prie šeiminių vaikų globos namų, įrengti pėsčiųjų takai, privažiavimo kelias, vaikų žaidimo aikštelė ir pavėsinė“, - pasakojo L.Katinienė.
Vaikai Mokomi Svarbiausių Gyvenimo Įgūdžių
Pasak Klaipėdos socialinių paslaugų centro „Rytas“ direktoriaus pavaduotojos socialiniams reikalams Editos Navickienės, tokie namai iš esmės atkuria šeimos modelį tiek aplinkos, tiek santykių prasme. Juose vaikai auga ir mokosi vieni iš kitų, o suaugusieji rūpinasi jų saugumu, ugdymu ir socialiniu vystymusi.
Rytą vaikai pradeda pusryčiais, eina į mokyklą ar dalyvauja ugdymo veiklose, grįžę ruošia namų darbus, pietauja, užsiima laisvalaikio veiklomis. Vakare - vakarienė, poilsis, pasiruošimas kitai dienai.
„Gyvenimo organizavimas yra orientuotas į vaikų gerovę, jų įtraukimą į kasdienius darbus ir veiklas, taip pat į jų socialinių ir emocinių įgūdžių stiprinimą. Vaikai po pamokų įtraukiami į įvairias kitas veiklas - žaidimus, kūrybines dirbtuves, išvykas, sportą ar socialinius renginius, kurie skatina jų socialinius įgūdžius ir savarankiškumą.
Dažnai organizuojami mokymosi procesai, pagalba ruošiant namų užduotis, papildomos ugdymo veiklos, užimtumo būreliai, siekiant užtikrinti, kad vaikai gautų reikiamą švietimą ir asmeninį augimą“, - paaiškino E.Navickienė.
Jos teigimu, ugdymo procesas apima labai platų spektrą: vaikai mokomi asmeninės higienos, sveikatos priežiūros, maisto gaminimo, namų ruošos. Taip pat - biudžeto planavimo, atsakingo apsipirkimo, laiko valdymo.
Didelis dėmesys skiriamas socialiniams ir bendravimo įgūdžiams: empatijai, konfliktų sprendimui, atsakomybei, komandiniam darbui. Jie mokosi, kaip saugiai elgtis gatvėje ar internete, kaip atpažinti riziką, kaip pasitikėti savimi ir planuoti dieną.
E.Navickienė pasidžiaugė, kad vaikams persikėlus gyventi į šeiminius namus matomi akivaizdūs elgesio ir emocinės būsenos pokyčiai.
„Vaikai džiaugiasi šviesiais ir jaukiais kambariais, ypač merginos, turinčios asmeninius kambarius, kuriais nereikia dalintis su kitais vaikais. Gyvendami šeiminiuose namuose vaikai turi aukštesnę savivertę, jaučiasi mažiau stigmatizuojami, lengviau integruojasi į visuomenę“, - sakė pašnekovė.
Naujoji gyvenamoji aplinka leidžia vaikams ne tik atsiskleisti kaip asmenybėms, bet ir kurti santykius, kurie primena šeimos ryšius - glaudžius, saugius ir pastovius. Vaikai drąsiai kviečia draugus į svečius, aktyviai dalyvauja kasdienėje namų veikloje, tampa atsakingesni ir labiau savarankiški.
„Vaikai patys tvarkosi namus, prisideda prie maisto ruošimo, kartu eina apsipirkti, dalyvauja priimant šeimynos sprendimus, tokius, kaip planuojamos laisvalaikio veiklos ar namų taisyklės“, - pasakojo E.Navickienė.
Kasdienybės Herojai - Socialiniai Darbuotojai, Tampantys Šeimos Nariais
Už kiekvieno vaiko saugumo ir gerovės slypi suaugusieji - ne tik savo darbą išmanantys specialistai, bet ir širdimi savo profesiją pasirinkę žmonės. Šeiminiuose namuose komandą sudaro 2 socialiniai darbuotojai ir 4 individualios priežiūros darbuotojai.
Socialiniai darbuotojai ne tik vertina vaikų socialinius poreikius, bet ir kuria individualius pagalbos planus, organizuoja paslaugų teikimą, bendrauja su mokyklomis, sveikatos įstaigomis, savivaldybėmis. Jie yra atsakingi už vaikų ugdymą, sveikatą, užimtumą ir emocinę gerovę.
„Socialinės darbuotojos atstoja mamas - jos eina į vaikų klasės susirinkimus, lanko mokyklos renginius, palydi pas gydytojus, kartu švenčia, džiaugiasi, liūdi, mokosi, auga ir stiprėja. Socialinių darbuotojų vaidmuo yra labai svarbus, nes jie padeda vaikams mokytis, suteikia palaikymą ir pavyzdį“, - pridūrė pašnekovė.
Individualios priežiūros darbuotojas kasdien padeda vaikui - palaiko emocinį ryšį, moko kasdienių įgūdžių, užtikrina vaikų saugumą, pagalbą kasdienėje veikloje.
Šeiminių namų vaikams ir darbuotojams pagalbą teikia psichologas, vyr. socialinis darbuotojas ir kiti specialistai.
„Įstaigoje dirbantys specialistai, remdamiesi profesionalumu ir žmogiškumu, kasdien rūpinasi vaikų saugumu, emocine gerove ir socialinių įgūdžių ugdymu, kurdami pagrindą jų sėkmingam ir visaverčiam gyvenimui.
Čia, kur susitinka vaikų svajonės ir specialistų atsidavimas, gimsta mažieji stebuklai - saugūs ryšiai, pasitikėjimas ir naujos gyvenimo pradžios“, - dalijosi E.Navickienė.
Kaimynystė, Kurioje Auga Ne Tik Vaikai, Bet Ir Visuomenė
Šeiminių namų įsikūrimas bendruomenėje tampa pokyčiu, kurį jaučia ne tik globojami vaikai ir juos lydintys specialistai, bet ir aplinkiniai gyventojai.
„Vieni vietos gyventojai mato šeiminius namus kaip teigiamą žingsnį vaikų globos sistemoje, jų įkūrimas ir veikla yra palaikoma kaip būdas suteikti vaikams šeimos aplinką ir geresnę gyvenimo kokybę, kiti jaučia nerimą ar susirūpinimą dėl saugumo, vietos vertės ar socialinių pasekmių.
Sėkmingas bendruomenės ir šeiminių namų bendradarbiavimas dažnai priklauso nuo atviro dialogo, informacijos sklaidos ir bendro tikslo siekimo, kad būtų užtikrintas vaikų gerovės ir saugumo jausmas visiems nariams“, - atvirai pasakojo E.Navickienė.
Pašnekovė pasidžiaugė, kad šiais laikais pasikeitė ne tik vaikų gyvenimo sąlygos, bet ir visuomenės požiūris į globojamus vaikus.
„Dar prieš 10-20 metų vaikų globos namai buvo tarsi atskira realybė - didelis pastatas, daug vaikų, mažai ryšių, mažai galimybių, daug stigmų. Globojami vaikai dažnai buvo laikomi „kitokiais“, susidurdavo su atstūmimu.
Šiandien šeiminiai namai sėkmingai įsiliejo į Klaipėdos miesto bendruomenę - vaikai gyvena tarp mūsų, lanko tas pačias mokyklas, žaidžia tose pačiose aikštelėse, apsiperka tose pačiose parduotuvėse. Ir svarbiausia, nėra jokio užrašo ar iškabos ant šeiminių namų butų durų ar namo.