Sociologijos teorijos ir idėjos suteikia socialiniam darbui aiškų teorinį pagrindą, leidžiantį suprasti žmogaus, šeimos ir bendruomenės elgseną, pasirinkti tinkamus intervencijos metodus ir formuoti paslaugų sistemas. Tai itin plati disciplina, kuri vis daugiau sulaukia studentų ir kitų asmenų dėmesio, nes visuomenei itin reikalingi sociologai, tačiau studijuoti šiuos mokslus nėra lengva.
Teorijų reikšmė socialiniame darbe
Socialinio darbo praktinės veiklos tikslas - padėti žmonėms, kurie susiduria su socialinėmis problemomis, juos įgalinant. Todėl daugelis tyrėjų nagrinėja socialinio darbo tikslus ir bando rasti optimalų apibrėžimą, apimantį visas socialinio darbo kompetencijas. Tam panaudojami visi galimi ištekliai (Vareikytė, 2010).
Pasak Johnson (2001), šeima yra sistema, labiausiai daranti įtaką individo funkcionavimui; tai pirmutinė sistema, atsakinga už individo poreikių tenkinimą. Žmogui funkcionuojant, problemos atsiranda dėl šeimos funkcionavimo - praeities ir dabarties. Dienos centras, norėdamas padėti vaikui, turi padėti jo tėvams, nes kitaip vaikui teikiama pagalba nebus efektyvi.
Humanistinė teorija ir į klientą orientuotas modelis
C. R. Rogers pagrindiniu asmenybės veiklos ir brendimo šaltiniu laikė savirealizacijos poreikį. Jis teigė, kad savirealizacija glūdi pačioje žmogaus prigimtyje. Savirealizacijos motyvas - tai įgimtas kiekvieno žmogaus polinkis ugdyti savo gebėjimus, kurie palaikytų ar stiprintų asmenybę. Žmogui gyvenimo prasmės reikia ieškoti savyje, nes jis turi begalę galimybių, kurias privalo visapusiškai įgyvendinti.
C. R. Rodžerso sukurtas terapijos modelis buvo pavadintas į klientą orientuotu. Šis modelis taikomas ne tik socialiniame darbe, bet ir psichologijoje ar psichiatrijoje. Svarbiausias teorijos indėlis į socialinį darbą yra konsultanto ir kliento santykio nubrėžimas, kuris sudaro sąlygas teigiamiems pokyčiams (Zastrow, 2003). Esminė į klientą orientuotos teorijos prielaida yra ta, kad asmenybės augimo galimybės bus išlaisvintos, jei konsultantas elgsis su klientu nuoširdžiai, rūpestingai ir parodys neteisiantį supratimą.
Taip pat skaitykite: LEU Socialinio darbo ir sociologijos katedra
Taikydamas į klientą orientuotą teoriją, socialinis darbuotojas neduoda patarimų, nediskutuoja, neinterpretuoja, neteikia siūlymų. Individo savirealizacijos motyvas leidžia individui pačiam apsispręsti, kas jam yra geriau. Darbuotojas savo draugišku, rūpestingu ir pagarbiu požiūriu į klientą padeda jam laisvai reikšti jausmus, kurie yra susiję su kliento problema.
Individualaus ir grupinio socialinio darbo modeliai
Šiame dienos centre darbui su tėvais taikomi du pagrindiniai socialinio darbo modeliai. Vienas jų yra individualus socialinis darbas. Anot Johnson (2001), individualus darbas - tai veiklos kryptis, naudojama socialinio darbuotojo, teikiant pagalbą individams, šeimoms, sprendžiant psichologines, socialines problemas, palaikant individualius ryšius su jais.
Socialinis grupinis darbas - socialinio darbo su mažą grupe metodas, siekiantis panaudoti bendros veiklos galimybes esamoms problemoms spręsti ir išvengti galimos psichosocialinės jos nario funkcionavimo krizės. Šis bendras tikslas arba problema, reguliariai susitinkant ir dalyvaujant veikloje, nukreiptoje į vieną tikslą, padeda pasikeisti informacija, socialiniu ir profesiniu įgūdžių plėtojimu bei vertybių korekcija (Kozlov, 2007).
Taikant individualius ir grupinius darbo metodus, siekiama integruoti dvi žmogaus egzistencines dimensijas: individualiąją ir socialinę, kadangi, esant tik vienai iš jų, žmogus negalės visapusiškai įgyvendinti savo būties socialinėje grupėje kaip socialinio veiksmo dalyvis arba kaip individuali asmenybė.
Intervencijų planavimas ir pagalbos šeimai modelis
Socialinis darbuotojas kartu su klientu apsvarsto esamą situaciją - procesas vadinamas įvertinimu ir imamasi kokių nors veiksmų. Kartu su klientu socialinis darbuotojas sudaro pagalbos šeimai planą, kuriame socialinis darbuotojas ir klientas įsipareigoja vykdyti pagalbos plane numatytus veiksmus tam, kad kliento poreikis būtų patenkintas. Šis atsakas - jausena, mąstymas, veikimas - yra iš esmės ciklinis.
Taip pat skaitykite: Socialinės kontrolės mechanizmai ir deviacijos teorijos
Todėl planas mažiausiai kas tris mėnesius yra peržiūrimas ir koreguojamas. Veikdami jie galvoja apie tai, kas vyksta, ir įgyja naują požiūrį į situaciją. Siekiant padėti žmogui, reikia visapusiškai išnagrinėti situaciją, nes problemos pobūdis nulemia pagalbos modelio pasirinkimą, o ne socialinio darbuotojo metodologinę orientaciją ar kompetenciją (Vilkauskaitė, 2001).
Motyvacija, pasitikėjimas ir dalyvavimas paslaugose
Motyvacija socialiniame darbe yra labai svarbi. Jos paskirtis - stiprinti žmonių veiklą. Anot Johnson (2001), motyvaciją lemia tai, ko žmogus nori ar labai nori. Savaime suprantama, kad žmogus, padedamas socialinio darbuotojo, spręs problemą ar pasinaudos siūloma paslauga tik tada, kai pats to norės.
Pasitikėjimas socialiniu darbuotoju įgyjamas tik po tam tikro laiko (6 mėn. ar net daugiau). Svarbus aspektas pasitikėjimo įgijimui yra ir tai, kur vyksta pirmasis pokalbis - centre ar šeimos gyvenamojoje vietoje. Šiuo klausimu buvo norima išsiaiškinti, kokie veiksniai įtakoja tėvų įsitraukimą, kas motyvuoja ir kas traukia tėvus ateiti į dienos centrą.
Tyrimo dalyvių atsakymai parodė, kad daugumai trūksta vidinės motyvacijos arba yra veiksnių, kurie trukdo susiformuoti darbuotojo ir kliento funkcionaliai sistemai. Šią problemą gali sukelti kliento baimė - bijojimas nuasmeninimo, bejėgiškumo, pasmerkimo arba per sunkūs uždaviniai. Baimė gali sukelti pyktį, ir dėl to klientas gali stengtis išlaikyti distanciją arba vengti dirbti kartu.
Kita kliūtis gali kilti, kai socialinis darbuotojas yra biurokratinės organizacijos atstovas; organizacijos taisyklės ir nesugebėjimas individualizuoti klientų dažnai trukdo darbuotojui teikti reikiamas paslaugas. Taip pat prasta komunikacija gali lemti, kad klientas nesupranta, ko iš jo tikimasi dirbant kartu.
Taip pat skaitykite: kodėl socialinė fizika pervadinta į sociologiją
Praktinės paslaugos dienos centruose ir jų efektyvumas
Dienos centruose teikiamos paslaugos: individualūs pokalbiai su psichologu ir socialine darbuotoja, grupės tėvams, psichologo ir grupinės konsultacijos apie vaikų auklėjimą, individualūs užsiėmimai, informavimo paslaugos, renginiai. Individualūs pokalbiai, tėvystės įgūdžių lavinimo užsiėmimai, vienkartiniai renginiai ir informavimo paslauga - dalis paslaugų, kurias teikia dienos centrai.
Tačiau ne visomis siūlomomis paslaugomis klientai naudojasi, todėl ne visada dienos centrams pavyksta pasiekti tikėtiną rezultatą. Klientai, kaip ir šiuo atveju, o kartais ir specialistai, ne visuomet laikosi pagalbos plane numatytų įsipareigojimų. Dėl to suteiktos paslaugos negali būti efektyvios.
Buvo nustatyta, kad dienos centro veikloje tėvai dalyvauja labai įvairiai - nuo kartą per mėnesį iki kelių kartų per mėnesį ar dažniau. Kiek laiko tyrimo dalyviai dalyvauja dienos centro veikloje (2-4 metai) buvo klausta tam, kad būtų sužinota, kiek objektyviai tyrimo dalyviai gali atsakyti į tyrimo klausimus; kuo ilgiau dalyvauja, tuo tiksliau supažindinti su centru ir paslaugomis.
Turinio analizė ir tyrimo metodologija
Contentinė (turinio) analizė yra technika, leidžianti objektyviai ir sistemingai išnagrinėti teksto ypatybes, daryti patikimas išvadas. Remiantis šia analize, buvo interpretuoti interviu surinktos medžiagos duomenys ir apdoroti tyrimo dalyvių atsakymai į atvirus klausimus. Tidikis (2003) teigia, kad ši analizė apibūdina tai, ką norėjo pasakyti tyrimo dalyvis.
Tyrimo kokybės validumo kriterijai pagrįsti transformaciniu požiūriu į tyrimo validumą. Transformacinis tyrimo kokybės validumas - įgyvendinamas grįžtant su tyrimo duomenimis pas tyrimo dalyves. Kiekvienas klasteris skirstomas į smulkesnes temas, o jos - į išryškėjusias subtemas.
Etikos principai tyrimuose socialiniame darbe
Atliekant interviu, tyrėja laikėsi keturių pagrindinių etikos principų: geranoriškumo, pagarbos asmens orumui, teisingumo ir teisės gauti tikslią informaciją. Siekiant užtikrinti geranoriškumo principą, tyrimo dalyviams buvo garantuota, jog joms negresia joks pavojus; tyrėja prieš kiekvieną interviu apgalvodavo jautrius klausimus ir pasiruošdavo jiems. Tyrimo dalyviai galėjo atsisakyti atsakyti į tyrimo klausimus.
Kiekvieno interviu metu tyrėja informuodavo tyrimo dalyves apie tyrimo tikslą, tyrėjos funkcijas, tyrimo dalyvio indėlį į tyrimą, siekdama užtikrinti pagarbos asmens orumui principą. Kiekvienam tyrimo dalyviui buvo suteikta asmeninio apsisprendimo teisė, leidusi priimti sprendimus: nenaudoti diktofono ar neatsakinėti į pateiktus klausimus.
Siekiant užtikrinti teisingumo principą, su kiekvienu tyrimo dalyviu buvo elgiamasi paslaugiai ir pagarbiai, garantuojant anonimiškumą (nesieti pateiktos informacijos su asmeniu) bei konfidencialumą (neiti tikrųjų vardų, neminėti konkretaus dienos centro pavadinimo).
Empiriniai pavyzdžiai: dienos centrų naudotojų patirtys
Tyrimo metu surinkti interviu su dienos centro klientėmis atspindi skirtingas šeimos situacijas: vieniša mama su dviem vaikais, moteris augina tris vaikus, šeimos, trauktos pagal Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacijas. Dienos centro veikloje vaikai dažnai dalyvauja aktyviai, o mamos - įvairiai: nuo aktyvaus dalyvavimo iki retų apsilankymų tik susirinkimuose ar individualiose konsultacijose.
Viena tyrimo dalyvė apibūdino savo transformaciją: „Buvau užsidariusi namų šeimininkė, visiškai priklausoma nuo vyro, tiek finansiškai, tiek dvasiškai. Niekur neėjau iš namų... Kai išsiskyriau su vyru, vaikai labai išgyveno, nors tas mano buvęs vyras ir smurtavo prieš mane.“ Tokios asmeninės istorijos rodo, kad intervencijos turi apimti tiek psichologinę, tiek socialinę paramą.
Integruotas požiūris ir bendruomenės vaidmuo
Paprastai aplinkoje egzistuoja tam tikra pagalbos sistema, kuri gali teikti šeima, draugai, kaimynai, bendruomenės ir valstybė. Ruaškus (2007) pažymi, jog asmens aktyvumas ir atvira bendruomenė yra pagrindinės sėkmingo socialinio dalyvavimo visuomeniniame gyvenime prielaidos. Socialinis dalyvavimas neįmanomas be vidinio motyvo, įgūdžių, nuostatų ir apsisprendimo veikti kartu su kitais.
Šiuolaikinėje praktikoje siekiama, kad paslaugų teikimas būtų integruotas: derinami individualūs pokalbiai, tėvystės įgūdžių lavinimas, grupinės konsultacijos ir bendruomeniniai renginiai. Tokiu būdu pasiekiamas platesnis poveikis šeimai ir vaikui, skatinamas socialinis dalyvavimas ir atsparumas.
Problemos paslaugų prieinamume ir dalyvavimo skatinimas
Ne visiems paslaugos yra prieinamos dėl logistikos (pvz., gyvena kaime, 12-15 km nuo centro), laiko stokos ar motyvacijos trūkumo. Viena tyrimo dalyvė prisipažino, kad visai nedalyvautų dienos centro veikloje, jeigu jos niekas neskatintų. Šiuo atveju svarbu taikyti lankstesnes paslaugų formas, vykdyti veiklas vietoje arba užtikrinti transporto pagalbą.
Tyrimo duomenys taip pat atskleidė, kad tėvai dažnai nurodo konkretų motyvą ateiti į dienos centrą: problemos su vaikais, noras pabendrauti su žmonėmis, poreikis įgyti žinių ar atlikti pareigas, kad nekiltų priekaištų dėl vaikų priežiūros. Todėl renginių turinys ir būdai turi būti suformuluoti taip, kad skatintų vidinę motyvaciją bei atitiktų šeimos poreikius.
Rekomendacijos praktikai
- Naudoti integruotą pagalbos šeimai planavimą: derinti individualias konsultacijas su grupinėmis veiklomis ir bendruomeniniais renginiais.
- Taikyti į klientą orientuotą požiūrį: kurti nuoširdų, pagarbų ir neteisiantį santykį, leidžiantį klientui aktyviai dalyvauti sprendimų priėmime.
- Stiprinti motyvaciją: įtraukti įdomesnes ir naudotojo poreikius atitinkančias veiklas, pasiūlyti lankstesnes dalyvavimo formas ir transporto paramą atokioms šeimoms.
- Užtikrinti etikos principus tyrimuose ir praktikoje: informuotą sutikimą, anonimiškumą, konfidencialumą ir galimybę pasirinkti dalyvavimo formą.
- Skatinti bendruomeniškumą: kurti palaikančias bendruomenės tinklus, kurie gali teikti papildomą pagalbą šeimai.
| Metodas | Tikslas | Praktinis taikymas |
|---|---|---|
| Individualus socialinis darbas | Spręsti asmenines/šeimos problemas | Individualūs pokalbiai, pagalbos šeimos planai |
| Grupinis socialinis darbas | Panaudoti bendros veiklos galimybes | Grupinės konsultacijos, tėvų grupės, mokymai |
| Į klientą orientuotas modelis | Skatinti savirealizaciją ir vidinę motyvaciją | Netiesioginė parama, empatija, neteisimas požiūris |
| Turinio analizė | Analizuoti interviu ir kitus tekstus | Duomenų apdorojimas, temų išryškinimas |
Praktinis pavyzdys: dienos centro vaidmuo
Dienos centras atlieka svarbų vaidmenį, teikdamas vaikams ir tėvams psichologinę, pedagoginę pagalbą, lavindamas tėvystės įgūdžius, siūlydamas individualias konsultacijas. Dirbdamas sistemingai su šeima, centras skatina tėvus geriau rūpintis savo vaikais ir jų ugdymu; tėvams teikiama reikiama psichologinė ir pedagoginė pagalba, taip pat ieškoma priežasčių, dėl kurių vaikams gali būti nustatoma globa.
Dienos centro darbuotojai dažnai organizuoja veiklas namuose, gaminant maistą, rengia renginius ar užsiėmimus, skatinančius šeimas dalyvauti. Svarbu, kad paslaugos būtų prieinamos, motyvuojančios ir efektyviai planuotos kartu su šeima.
Atsparumas, pažeidžiamumas ir sistemos rolė
Akademiniame diskurse pažeidžiamumo ir atsparumo sąvokos dažnai persidengia. Neretai grindžiama idėja, kad atsparumas yra glaudžiai susijęs su pažeidžiamumo pažinimu. Viena iš vyraujančių tendencijų apibrėžiant atsparumą - struktūrinių sąlygų svarbos pabrėžimas, nes jos gali reikšmingai prisidėti prie atsparumo stiprinimo. Teigiama, kad sistemos, kurios apsaugo asmenis, perskirstydamos turtą ar užtikrindamos pajamų apsaugą ekonominių sunkumų metu, yra itin reikšmingos atsparumui (Dagdeviren ir kt., 2016).
Visuomenės atsparumo analizėje taip pat akcentuojami teigiami ir neigiami socialinės atskirties, marginalizacijos bei socialinio kapitalo aspektai (Adger, 2000). Todėl socialinio darbo intervencijos turi būti orientuotos ne tik į individualius sprendimus, bet ir į struktūrinius pokyčius, didinančius socialinę apsaugą ir įtraukiant bendruomenes.
tags: #sociologijos #idejos #socialiniame #darbe