Sociologija aiškina, kaip visuomenės struktūros, vertybės ir socialiniai veikėjai formuoja kasdienį gyvenimą, o socialinė kultūra apima normas, simbolius, praktikas ir įsitikinimus, kuriuos grupės perduoda, perkuria ir ginčija. Socialinė ir kultūrinė antropologija, neretai priartėjanti prie sociologijos, vis dėlto metodologiškai išlieka savarankiškas, žmonių įvairovę - bendruomenes, kultūras ir visuomenes studijuojantis mokslas.
Monografijoje analizuojamas Lietuvos visuomenės modernizacijos procesas vėlyvojo (1964-1985) sovietmečio ir pirmojo Nepriklausomybės dešimtmečio laikotarpis, kuomet vyko radikaliausi visuomenės kaitos procesai. Taikant daugiariopos, susipynusios, hibridinės ir t. t. modernybės teorijas bei struktūrinę ir socialinio veikėjo teorines socialinės tikrovės aiškinimo prieigas, monografijoje analizuojamos trijų visuomenės gyvenimo sričių vėlyvojo sovietmečio ir posovietmečio pirmojo dešimtmečio laikotarpio raidos pasirinkimo socialiniai veiksniai - struktūrinės sąlygos ir veikėjų sprendimai.
Pagrindinės sąvokos: socialinė kultūra, tapatumas ir socialinė integracija
Šiandieninė socialinė ir kultūrinė antropologija, neretai priartėjanti prie sociologijos, vis dėlto metodologiškai išlieka savarankiškas, žmonių įvairovę - bendruomenes, kultūras ir visuomenes studijuojantis mokslas. Knygos teorinę ašį sudaro valstybės, transnacionalizmo, etniškumo ir kosmopolitizmo konceptualizavimas iš sociologijos ir socialinės antropologijos perspektyvų pabrėžiant valstybės ir nacionalinio identiteto de-teritorializacijos ir fragmentacijos aspektus.
Globalizacijos sąlygomis emigrantai, valstybių paribių gyventojai ir tautinės mažumos patiria iššūkį tapatintis tik su viena nacionaline valstybe. Empirinėje studijos dalyje siekiama atsakyti į klausimą, kaip yra patiriamos etninio ir pilietinio identiteto transformacijos ir kaip vyksta jų fragmentacija.
Socialinės integracijos matavimas
Europos socialinis tyrimas yra kartotinis skerspjūvio tyrimas, kuriame kas dvejus metus renkami duomenys apie Europos šalių gyventojų požiūrius, vertybes ir elgseną. Šiame informaciniame leidinyje, skirtame politikos formuotojams, yra pristatomas Europos Socialinis Tyrimas (toliau EST) bei vienas iš jo tikslų - pasiūlyti patikimus šalių pažangos rodiklius, pagrįstus Europos valstybių gyventojų požiūriu į esminius savo visuomenių aspektus.
Taip pat skaitykite: Sociologija ir socialinė kultūra: pagrindinės temos
3 visuomenės gerovės kryptis - visuomenės viziją, socialinę integraciją ir sistemų integraciją - reprezentuojantys rodikliai siūlomi vertinti EST nuolatinio klausimyno modulio konkrečiais klausimais iš žmogiškųjų vertybių, subjektyvios gerovės, socialinės atskirties, politikos ir socialinio pasitikėjimo temų. Galiausiai, aptartas EST duomenų, vertingų priimant ir įgyvendinant įrodymais pagrįstus viešojo valdymo sprendimus, prieinamumas.
Kas yra kultūrinė asimiliacija? (Lengviausias paaiškinimas)
Modernybė, subkultūros ir socialinė kultūra
Remiantis autorės ir jos studentų sukaupta medžiaga bei Vakarų subkultūras tyrinėjusių autorių darbais, monografijoje aptariamos Lietuvos modernių subkultūrinių bendrijų ištakos nuo 7-ojo dešimtmečio, išsamiai nagrinėjama XX a. pabaigos bendrijų pasaulėžiūra ir saviraiška, analizuojami jų identiteto ir autentiškos kultūrinės aplinkos formavimo ypatumai. Lietuvos subkultūrinių bendrijų fenomenas analizuojamas Vakarų vėlyvojo modernumo kultūros kontekste, aptariamas jo poveikis kultūros raidai.
Monografijoje analizuojamas Lietuvos visuomenės modernizacijos procesas vėlyvojo (1964-1985) sovietmečio ir pirmojo Nepriklausomybės dešimtmečio laikotarpis, kuomet vyko radikaliausi visuomenės kaitos procesai. Tyrime buvo taikyti dokumentų ir publikuotų užsienio ir Lietuvos autorių tekstų analizės bei interviu metodai.
Religija, alternatyvus religingumas ir socialinė kultūra
Remiantis humanitarinių ir socialinių mokslų įžvalgomis apie visuomenės modernėjimo ryšį su religijos įvairovės plėtra ir bendruomeniškumo kaita, knygoje analizuojamas visuomenės modernėjimas pasitelkus vėlyvojo sovietmečio Lietuvos alternatyviojo religingumo atvejį ir religinių tinklų plėtros bei tinklinės bendruomenės perspektyvą, galinčią atskleisti esminius religinio bendruomeniškumo kaitos aspektus. Monografijos tikslas - ištirti Lietuvos vėlyvojo sovietmečio alternatyviojo religingumo tinklus, bendruomeniškumo pobūdį ir bendruomenės konstravimo praktikas.
Religijų įvairovė yra kiekvienos šiuolaikinės visuomenės socialinė tikrovė, o religinės mažumos yra jos neatsiejama dalis. Monografijoje aptariamas religijų įvairovės reiškinys bei jo bruožai, religijos ir valstybės santykiai, religijų persekiojimo bei diskriminacijos dėl religijos problemos, religinių mažumų ir Lietuvos visuomenės santykių raida ir dinamika.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie sociologiją ir socialinę kultūrą
Komunikacija, skaitmeninės medijos ir socialinės tapatybės
Paauglių aktyvumas įvairiose medijose paskatino mokslininkus labiau įsitraukti į tyrimus, analizuojančius jaunų žmonių elgesį socialiniuose tinkluose, įskaitant savęs atskleidimą tiek žodine, tiek ir nežodine forma bei tokį elgesį paaiškinančius psichologinius ir socialinius veiksnius ir patį sprendimo atsiskleisti arba ne mechanizmą. Ši monografija tyrinėja 12-17 metų amžiaus Lietuvos paauglių savęs atskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose, parodant dvi tokio elgesio formas - neutralų ir probleminį atsiskleidimą, jas prognozuojančius psichologinius, socialinius ir konteksto veiksnius bei emocijų svarbą priimant sprendimą atsiskleisti.
Studijoje Lietuvių jaunimo Jungtinėje Karalystėje grįžimo į Lietuvą nuostatos tiriamos pasitelkiant fokusuotų grupių interviu metodą. Studijoje taip pat analizuojamas Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo požiūris į melagingas naujienas ir jų įtaką sprendimui sugrįžti.
Darbo kultūra, gerovė ir organizaciniai veiksniai
Monografijoje siekiama platesnio ir gilesnio supratimo apie universiteto darbuotojų psichologinę gerovę. Remiantis moksline literatūra ir empirinio tyrimo duomenimis, siekiama identifikuoti su darbu susijusius rizikos ir saugos veiksnius bei asmeninius išteklius, turinčius didžiausią reikšmę universiteto darbuotojų psichologinei gerovei.
Taigi, pagrindinis monografijos tikslas - sukonstruoti universiteto darbuotojų psichologinės gerovės integruotą modelį, pasitelkiant esamas psichologinės gerovės teorines perspektyvas (eudemoninę ir hedoninę) bei Darbo reikalavimų - išteklių modelį papildant naujais asmeniniais ištekliais (trimis pagrindiniais psichologiniais poreikiais pagal Pagrindinių psichologinių poreikių teoriją) bei empiriškai patikrinti modelyje aprašomus ryšius, remiantis tiek į kintamąjį, tiek į asmenį orientuotu požiūriu.
Socialinė nelygybė, šeimos tyrimai ir demografinės trajektorijos
Leidinyje pristatoma sociologinio „Šeimų ir nelygybių tyrimo“ (toliau - ŠNT) klausimyno skalių bendroji ir techninė informacija. Leidinyje pristatomi sociologinės apklausos „Šeimų ir nelygybių tyrimas“ empiriniai rezultatai: pateikiami bendrieji pagrindinių tyrimo indikatorių pasiskirstymai pagal demografines ir socio-ekonomines charakteristikas.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Leidinio tikslas - tyrimo metu gautų duomenų sklaida, nes lentelėse pateikti rezultatai gali būti nesunkiai skaitomi ir neturint statistinės analizės įgūdžių ar negebant naudotis specialiomis duomenų analizės programomis. Projektas įgyvendintas laimėjus konkursinį Lietuvos mokslo tarybos finansavimą pagal 2014-2020 m. ES investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“ (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0020).
| Teminė kryptis | Rodiklių šaltinis | Fokusas |
|---|---|---|
| Socialinė integracija | EST klausimynas | Socialinis pasitikėjimas, atskirtis |
| Šeimos ir nelygybės | ŠNT skalės | Demografiniai ir socioekonominiai pjūviai |
| Tapatumo transformacijos | Transnacionalizmo studijos | Etninis ir pilietinis identitetas |
Smurtas, lyčių santykiai ir socialinės normos
Monografijoje analizuojama smurto prieš moteris formų ir socialinių praktikų visuma XX a. Lietuvoje, siekiama paaiškinti šio fenomeno priežastis, veiksnius ir kilmę. Ikimodernioje visuomenėje moteris buvo ekonomiškai, teisiškai ir tradiciškai priklausoma nuo vyro, o smurtas prieš moterį - dažnas patriarchalinės visuomenės reiškinys.
Tarpukario Lietuvoje smurto prieš moteris samprata mažai tepasikeitė. Nedarnioje šeimoje smurtas laikytas privačiu šeimos reikalu. Moterys retai kreipdavosi į teisėsaugą dėl patirtų sužalojimų, o išdrįsusios skųstis policijai smurto aukos teismo dažnai nesulaukdavo ir dar iki jo atleisdavo smurtautojui.
Sovietinė smurto prieš moteris realybė atspindėjo gilią prarają tarp ideologijos konstruojamos teorinės lyčių lygybės ir tikro moters gyvenimo. Baudžiamojo persekiojimo sistema sovietmečiu buvo linkusi neregistruoti smurto prieš moteris nusikaltimų ir nekelti su juo susijusių bylų, nebent atvejis būdavo lengvai ištiriamas ar pasibaigdavo itin rimtomis pasekmėmis, pavyzdžiui, aukos mirtimi.
Energetinis saugumas kaip socialinis reiškinys: rizikos suvokimas ir politikos formavimas
Sociologiškai analizuoti energetikos sistemą reiškia atskleisti, kaip energetikos sistemą ir energetinį saugumą suvokia bei aiškina ją kuriantys ir nuo jos priklausantys socialiniai veikėjai, kaip šių veikėjų pasirinkimas veikia energetikos sistemą ir energetinį saugumą. Specialistų, politikų, visuomenės ar tam tikrų jų socialinių grupių energetikos sistemos grėsmių rizikos suvokimas leidžia apibūdinti energetikos grėsmės veiksnius, energetikos grėsmių selektyvumą ar saugumizaciją, kuri savo ruožtu daro poveikį energetikos politikos formavimo veikėjams, tiesiogiai atsakingiems už energetinį saugumą.
Energetinis saugumas gali būti analizuojamas rizikos suvokimo požiūriu. Kitas energetinio saugumo suvokimo tyrimo tikslas yra Lietuvos visuomenė, nes sociologinių teorijų požiūriu analizuojami energetikos grėsmių visuomenės suvokimo duomenys suteikia galimybę daryti apibendrintas išvadas apie visuomenę ir jos socialines grupes.
Todėl nors energetinio saugumo situacija Lietuvoje nuolat keičiasi ir monografijoje analizuojami visuomenės nuomonės apklausos duomenys gauti prieš kelerius metus, vis dėlto keliami klausimai apima ne tik besikeičiančią energetinio saugumo suvokimo situaciją, bet ir pačios Lietuvos visuomenės socialinę būklę.
Mokslo produkcija kaip socialinės kultūros indikatorius
LSMC mokslininkai orientuojasi į aukštos kokybės mokslo produkcijos rengimą ir publikavimą bei sėkmingai skelbia savo tyrimų rezultatus aukšto lygio tarptautiniuose mokslo leidiniuose. Pavyzdžiui, 2024 metais didžiausią dalį šios produkcijos sudarė mokslo straipsniai užsienio žurnaluose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) IF „Clarivate Analytics“ žurnalų citavimo ataskaitose (CA JCR) ar (ir) pagal šaltinį normalizuotą žurnalo citavimo rodiklį (Source-Normalized Impact per Paper) SNIP SCOPUS duomenų bazėje.
Reikšmingą ir palaipsniui augančią aukštos kokybės mokslinės produkcijos dalį sudaro tarptautiniu mastu pripažintų leidyklų išleistos mokslo monografijos arba jų dalys. Atliepiant nacionaliniu lygmeniu aktualius ekonominės ir socialinės raidos bei teisinės sistemos aspektus LSMC mokslininkai rengia ir publikuoja dalį monografijų ir mokslo studijų lietuvių kalba.
Globalūs poslinkiai: migracija, religija ir poliarizacija
We live in a globalized world shaped by migration, geopolitical crises, and social polarization. Religion is closely entangled with these changes. Religion, Migration and Conflicts in Polarized Societies.
June 30 - July 4, 2025, at Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania Alternatyvus religingumas sovietinėje Lietuvoje: bendruomeniškumo formų kaitaEglė Aleknaitė-Škarubskė, Aušra PažėraitėRemiantis humanitarinių ir socialinių mokslų įžvalgomis apie visuomenės modernėjimo ryšį su religijos įvairovės plėtra ir bendruomeniškumo kaita, knygoje analizuojamas visuomenės modernėjimas pasitelkus vėlyvojo sovietmečio Lietuvos alternatyviojo religingumo atvejį ir religinių tinklų plėtros bei tinklinės bendruomenės perspektyvą, galinčią atskleisti esminius religinio bendruomeniškumo kaitos aspektus.
Urbanizacija, miesto kultūra ir erdvinė nelygybė
Ubarevičienė, R., van Ham, M., Tammaru, T. (2024). Cities, 147, p. 1-12. Ubarevičienė, R., Kalm, K., van Ham, M., Žinys, T., Kliimask, J., Tammaru, T. (2024). Urban Analytics and City Science, p. 1-23. Cottineau, C., Batty, M., Benenson, I., Delloye, J., Hatna, E., Pumain, D., Sarkar, S., Tannier, C., Ubarevičienė, R. (2024). Urban Studies, 61(12), p. 2370-2398.
Which Regions Gain the Most From Digital Transition: Urban, Suburban, or Rural? Tammaru, T., Kalm, K., Ubarevičienė, R., Mooses, V., Aasa, A., Järv, O. Social Inclusion, 14, p. Pociūtė-Sereikienė, G., Ubarevičienė, R., Burneika, D.
Kultūros, tapatumo ir politikos sąveika
Šios knygos tikslas - atskleisti tautinio ir pilietinio identiteto klausimų spektrą ir į šiandienos pasaulio situaciją pažvelgti skirtingais aspektais - literatūrologų, istorikų, pedagogų, menotyrininkų ar kultūrologų akimis. Humanitarų pastangos dar kartą atsigręžti į skubančio žmogaus savijautą vienodėjančiame pasaulyje įrodo tapatumo klausimų gyvybingumą, o mokslininkų išvados ir apibendrinimai, aprėpiantys identiteto koncepcijas nuo XVI a.
Transnacionalizmas ir nacionalinio identiteto fragmentacijaVytis Čiubrinskas, Darius Daukšas, Jolanta Kuznecovienė, Liutauras Labanauskas, Meilutė TaljūnaitėGlobalizacijos sąlygomis emigrantai, valstybių paribių gyventojai ir tautinės mažumos patiria iššūkį tapatintis tik su viena nacionaline valstybe.
Alkoholio vartojimo kultūra ir socialinės pasekmės
Monografijoje „Žalingos alkoholio vartojimo praktikos Lietuvoje: socialinis kontekstas ir vyrų patirtys“ pristatytas kokybinis tyrimas apie žalingą alkoholio vartojimo kultūrą ir jos pasekmes Lietuvoje. Vienas požiūris yra sociologinis, juo remiantys vyrų gyvenimo istorijomis ir ekspertų įžvalgomis pasakojama kaip susiformuoja žalingos alkoholio vartojimo praktikos.
Kitas požiūris yra visuomenės sveikatos. Juo remiantis yra analizuojami reprezentatyvūs kitų tyrimų duomenys apie alkoholio vartojimo žalą Lietuvoje.
Metodologinės pastabos: kokybiniai ir kiekybiniai duomenys socialinėje kultūroje
Tyrime buvo taikyti dokumentų ir publikuotų užsienio ir Lietuvos autorių tekstų analizės bei interviu metodai. ŠNT yra sudėtinė projekto „Šeimos, nelygybės ir demografiniai procesai“ dalis.
Leidinyje pristatomi sociologinės apklausos „Šeimų ir nelygybių tyrimas“ empiriniai rezultatai: pateikiami bendrieji pagrindinių tyrimo indikatorių pasiskirstymai pagal demografines ir socio-ekonomines charakteristikas. Galiausiai, aptartas EST duomenų, vertingų priimant ir įgyvendinant įrodymais pagrįstus viešojo valdymo sprendimus, prieinamumas.
Žinių sklaida ir mokslinės ekosistemos reikšmė
Reikšmingą ir palaipsniui augančią aukštos kokybės mokslinės produkcijos dalį sudaro tarptautiniu mastu pripažintų leidyklų išleistos mokslo monografijos arba jų dalys. Atliepiant nacionaliniu lygmeniu aktualius ekonominės ir socialinės raidos bei teisinės sistemos aspektus LSMC mokslininkai rengia ir publikuoja dalį monografijų ir mokslo studijų lietuvių kalba.
Apibendrinantis sąvokų ryšys: nuo mikropraktikų iki makrostruktūrų
Sociologiškai analizuoti energetikos sistemą reiškia atskleisti, kaip energetikos sistemą ir energetinį saugumą suvokia bei aiškina ją kuriantys ir nuo jos priklausantys socialiniai veikėjai, kaip šių veikėjų pasirinkimas veikia energetikos sistemą ir energetinį saugumą. Šiandieninė socialinė ir kultūrinė antropologija, neretai priartėjanti prie sociologijos, vis dėlto metodologiškai išlieka savarankiškas, žmonių įvairovę - bendruomenes, kultūras ir visuomenes studijuojantis mokslas.
Monografijoje analizuojamas Lietuvos visuomenės modernizacijos procesas vėlyvojo (1964-1985) sovietmečio ir pirmojo Nepriklausomybės dešimtmečio laikotarpis, kuomet vyko radikaliausi visuomenės kaitos procesai. Lietuvos subkultūrinių bendrijų fenomenas analizuojamas Vakarų vėlyvojo modernumo kultūros kontekste, aptariamas jo poveikis kultūros raidai.
tags: #socioalogija #ir #socialine #kultura #temos