Psichologinis smurtas - sunkiausiai atpažįstama smurto rūšis. Kai žmogus smurtauja psichologiškai, jis tarsi žaidžia su kito žmogaus mintimis, jausmais, savijauta. Taip bendraujant prarandama lygybė tarp dviejų žmonių, nes vienas tampa tartum stipresnis, kontroliuojantis ir valdingesnis, o kitas paklusnesnis ir nukentėjęs. Neretai žmogus, patiriantis psichologinį smurtą, jį atpažįsta ne iš karto. Kartais jį suvokia tik tada, kai visiškai išvargęs ir pasimetęs kokiame nors informacijos šaltinyje perskaito apie psichologinio smurtautojo elgesį arba apie tai, kokius simptomus jaučia smurto auka.
Psichologinį smurtą sunku atpažinti dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų yra tai, kad polinkį smurtauti turintis asmuo santykių pradžioje tai slepia. Juk pažinties pradžioje mes visi norime pasirodyti esantys idealūs. Konsultuodama moteris dažnai pastebiu, kad pažinties pradžioje jos linkusios idealizuoti naujai sutiktą žmogų. Štai čia pasitvirtina pasakos apie Mėlynbarzdį motyvas.
Dar vienas psichologinio smurto aspektas - smurtautojas nepanaudoja visų savo galių iškart. Tačiau palaipsniui atsiranda vis daugiau ir daugiau draudimų partnerei. Smurtautojas dažniausiai sako „Aš tai darau dėl tavęs, noriu tave apsaugoti, juk matai, kaip tie žmonės tave skaudina.“ Dažnai uždraudžia bendrauti su draugėmis, ypač tomis, kurios gali atverti akis ir parodyti destruktyvius santykius. Laikui bėgant atsiranda vis daugiau manipuliacijų, nepagarbių komentarų apie moters išvaizdą, intelektą, įvairius negebėjimus.
Nuo ko pradėti ir kaip keisti situaciją? Pirmiausia turime įvardinti ir atpažinti kas yra psichologinis smurtas. Trumpai: tai pasikartojantys ne fiziniai spaudimo ar prievartos veiksmai, kai siekiama įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę padėtį kitą asmenį. Dažnai smurtas yra sąmoningas, tačiau turi kelias stadijas - tai gali vykti sąmoningai, nesąmoningai arba viskas viename. Kaip nesąmoningai galima smurtauti? Išmoktas elgesys ir įsitikinimai formuoja automatinės programos, kurios lemia tolimesnį smurtą.
Didelė klaida dėmesį nukreipti tik į smurtautoją. Reikšminga pradėti nuo savęs: „Kodėl aš patekau į tokią situaciją?“ - įvedamos asmeninės ribos, kurios leidžia kitam elgtis su manimi. Taip pat svarbu išsiaiškinti giluminius įsitikinimus, baimes, „bagažą“, kuris slegia ir toleruoja netinkamą elgesį. Šis pradinis darbas leidžia surasti tinkamiausius būdus nutraukti smurtą.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Lygiagretūs veiksmai gali padėti: atpalaiduoti įtampą, stabilizuoti savivertę ir keisti aplinką iš vidaus į išorę. Turime būti atviri: atskirti sveikas ribas nuo slapukavimo. Sąžiningumas ir atsakomybė - ne mažiau svarbios savybės. Kai stabilus(-i), keičiasi ir aplinka, nes kitaip neįmanoma. Taip pat svarbu neatsakyti į smurto provokacijas: neįsivelti į konfliktus ir stengtis išlikti ramiai.
Jei jūs patiriate ar įtariate psichologinį smurtą, kreipkitės į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrus. Psichologinis smurtas pasireiškia įvairiai: nuo nuolatinių priekaištų, ignoravimo, „tu man - aš tau“ žaidimų, iki įsiskverbiančios kontrolės ir sąmoningos žeminimo. Emocinis smurtas gali būti pradžia kitų formų, įskaitant fizinį smurtą, ir palieka gilias emocines žaizdas. Tačiau, pripažinę problemą ir kreipęsi pagalbos, galite įgyti emocinį saugumą ir kurti pagarbius santykius.
Smurto ciklas: įtampos augimas, smurtas ir „medaus mėnuo“
Smurtas artimoje aplinkoje dažnai kartojasi su specifiniu ciklu: įtampos augimo, smurto protrūkio ir „medaus mėnesio“ fazėmis. Įtampos fazėje kyla nerimas, baimė, bandymai prisitaikyti ir nusileisti. Antra fazė - protrūkis: tai gali būti fizinis smurtas, psichologinis žeminimas, grasinimai ar seksualinė prievarta. Po smurto seko ramybės laikotarpis, kada smurtautojas gali atsiprašyti ar pažadėti keistis. Toks periodiškumas skatina auką vėl ir vėl likti,”ra}, nes tikėjimas, kad partneris suprato klaidą, palaiko ciklą.
Kodėl smurtas kartojasi? Vienas svarbiausių veiksnių - išmoktas bejėgiškumas. Jei aukai nuolat nepavyksta pakeisti situacijos, ji gali pradėti manyti, kad nieko pakeisti neįmanoma. Taip pat smurtas keičia emocinį funkcionavimą: gali sumažėti savivertė, padidėti priklausomybė nuo partnerio. Smurtas gali būti normalizuotas vaikystėje ar paauglystėje, todėl labai svarbu išskirti šią cikliškumą ir ieškoti pagalbos.
Prieš išeinant iš tokio ryšio, svarbu pažinti rizikos veiksnius ir išmokti veikti saugiai. Taip pat būtina atskirti sąlygas ir kontekstą: kartais smurtą galima „suvaldyti“ ir visą laiką gyventi su juo, bet tai nėra gerai nei jums, nei vaikams. Svarbu žinoti, kad Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje pripažįstamas kaip nusikaltimas, o tam tikros psichologinio smurto formos gali patekti į baudžiamojo kodekso reguliavimą. Daugiau dėmesio skiriama emociniam poveikiui, nes psichologinis smurtas gali būti sunkiau įrodyti ir jo pasekmės gali būti tokios pat skaudžios kaip ir fizinio smurto.
Taip pat skaitykite: Kaip vaikystės išgyvenimai formuoja mūsų psichologinę sveikatą
Pripažinimas, pagalba ir resursai
Jei patiriate ar įtariate smurtą, svarbu kreiptis į profesionalus. Pagalba gali būti teikiama per psichologus, teisininkus ar specializuotus centrus - taip pat Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras teikia nemokamas psichologų konsultacijas. Psichologinio smurto atveju svarbu išlikti sąmoningam, suvokti savo teises ir turėti saugią vietą, kur galima pabėgti. Nebijokite prašyti pagalbos artimiesiems: draugai, šeima ir specialistai gali padėti jūsų saugumui ir gerovei.
Nuolatinė kontrolė nėra rūpestis. Tai – psichologinis smurtas.
Emocinis smurtas - nuolatinis žeminimas, kontrolė, izoliavimas ir manipuliacijos. Jo požymiai gali būti: nuolatinė kritika, izoliavimas nuo draugų, perdėtas kontrolės poreikis, nuolatinės muštynės dėl meno ar įvairovės trūkumų, grasinimai ir pan. Emocinis smurtas dažnai palieka gilias žaizdas savivertėje ir gali tapti pradžia psichologinių ir fizinių problemų. Dažnai aukos jaučia abejones dėl savo patirties, o smurtautojas gali manipuliuoti jų jausmais.“
Kaip reaguoti į emocinį smurtą? Pirmiausia atpažinti ženklus, tada įvardinti ir kreiptis pagalbos. Pagrindiniai žingsniai: riboti smurtautojo poveikį, išlikti ramiai, kreiptis į pagalbą ir pradėti tyrimą dėl galimo išeimo iš santykių. Kaip įmanoma, reikalinga profesionali pagalba - psichologas ar psichoterapeutas gali padėti įveikti emocinius sunkumus ir apsaugoti jus bei vaikus.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kibernetinį smurtą - nauja smurto forma, dėl kurios smurtautojas gali kontroliuoti, sekti ir žeminti auką net ir nutolus. Rizikos veiksniai gali būti didesni socialinėje ir skaitmeninėje erdvėje. Todėl būtina įvertinti, ar aplinka skatina smurtą, ir ieškoti pagalbos, kai tik pastebite rizikos ženklus.
Ko intensyviau siekiama - išvengti smurto ir išmokti saugų elgesį santykiuose. Svarbiausia yra atvirumas, skaidrumas, sąžiningumas, atsakomybė ir gebėjimas kurti bendrystę su partneriu arba stengtis pastebėti, kada jūsų vertybės ir poreikiai nesutampa. Vertybės ir atvirumas yra gyvybiškai svarbūs veiksniai santykių kokybei ir gebėjimui išlikti saugiam bei laimingam.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
- Kokie giluminiai įsitikinimai jums trukdo atpažinti smurtą?
- Ar turite aiškią savo ribą ir kaip ją apibrėžiate?
- Ar esate pasiruošę ieškoti pagalbos ir kreiptis į specialistus?
- Ar jaučiate, kad jūsų santykiai verti būti labiau pagarbaus pobūdžio?
Emocinis smurtas gali turėti ilgalaikių pasekmių: depresiją, nerimą, miego sutrikimus, skausmus ir fizinę įtampą. Tačiau svarbu žinoti, kad pagalba yra pasiekiama, o priimant sprendimą pakeisti situaciją - stiprybė. Smurtas nėra jūsų kaltė, o jo išeitis yra įmanoma su tinkama pagalba ir savivertės stiprinimu.
Vykdomosios gairės ir praktiniai patarimai
- Atpažinti smurtą: įtampos kilimą, protrūkį ir „medaus mėnesį“ fazes, kurios kartoja žalingą modelį.
- Savitaikymas: nustatyti ribas ir būti pasiruošus ieškoti pagalbos - psichologo, teisininko ar pagalbos centrų.
- Stiprinti savivertę: užsiimti veikla, kuri teikia malonumą, rūpintis sveikata ir gerove, vengti alkoholio ar kitų žalingų medžiagų.
- Kreiptis į artimuosius: dalintis savo patirtimi, kad gautumėte emocinę paramą ir realią pagalbą.
- Išsilaisvinti saugios vietos: užtikrinti, kad turite saugią vietą, kur galima pasitraukti jei iškyla grėsmė.
- Specialistų pagalba: psichologas ar psichoterapeutas gali padėti įveikti traumas, atkurti savivertę ir išmokti naujų reagavimo būdų.
- Veiksmų laikymasis: jei nusprendėte išsiskirti, laikykitės planų saugumui, įtraukiant valdymą ateities žingsniuose ir pagalbos kontaktus.
- Savęs priežiūra: rūpinkitės mityba, miegas ir emocinėmis veiklomis, kurios stiprina jūsų gebėjimą išlikti atspariam.
Apie smurtą artimoje aplinkoje tenka daug girdėti. Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta smurto aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai. Psichologinis smurtas yra paslaptingas ir sunkiau įrodyti, bet palieka ilgalaikius padarinius. Svarbu žinoti savo teises ir kreiptis į pagalbą, kai tik jaučiate, kad esate veikiami smurto.
tags: #sociapatas #psihologinis #smurtas