Socialinės paslaugos yra svarbi socialinės politikos sritis ir pagrindinė socialinio darbo organizavimo forma. Jos skirtos padėti silpniems visuomenės nariams įvairiomis nepiniginėmis formomis bei globos pinigais. Tai dažnai subsiduojamos, o kai kuriais atvejais - ir nemokamos paslaugos. Pirmaeilis socialinių paslaugų tikslas - patenkinti asmenų gyvybinius poreikius ir sudaryti palankesnes žmogaus orumą išsaugančias gyvenimo sąlygas, kai jie patys savarankiškai to padaryti negali. Galutinis tikslas - sudaryti palankias sąlygas ir ugdyti asmenų sugebėjimą pasirūpinti savimi bei integruotis visuomenėje. Svarbu pabrėžti, kad socialinių paslaugų prigimtis lemia, jog paslaugų gavėjams dalis kainos ar net visa kaina gali būti kompensuojama, tačiau tai nereiškia, kad šios paslaugos yra visiškai nemokamos. Socialinės paslaugos - tai pagalbos silpniems visuomenės nariams suteikimas įvairiomis nepiniginėmis formomis bei globos pinigais. Tai žymia dalimi subsiduojamos, o atskiriems asmenims - nemokamos paslaugos.
Socialinių paslaugų raidą Lietuvoje
Šiandieną socialinės paslaugos Lietuvoje įgyja vis didesnę svarbą. Socialinių Paslaugų Raida Lietuvoje Socialinės paslaugos buvo administruojamos bendroje socialinės paramos sistemoje ir kaip savarankiška sritis atsirado XX amžiuje, prasidėjus socialinės paramos sistemos diferencijavimui įstatyminiu ir administraciniu aspektu. 1991-1998 m. laikotarpis Lietuvoje laikytinas kiekybiniu socialinių paslaugų sistemos plėtros etapu, kuriuo metu atsirado įvairaus pavaldumo, įvairioms klientų grupėms skirtos įvairaus tipo socialinių paslaugų įstaigos, išsiplėtė paslaugų asortimentas, socialinių paslaugų sistemoje ėmė dominuoti savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų teikiamos paslaugos. 1998 m. prasidėjo antrasis socialinių paslaugų plėtojimo etapas, kuriame socialinių paslaugų sistemos vystymo akcentai perkeliami iš kiekybinių rodiklių į kokybinius. Lietuvoje socialinės paslaugos įteisintos 1994 m., patvirtinus Socialinės paramos koncepciją. Susiformavo samprata, kad socialinė parama gali būti teikiama trimis būdais: pinigais, daiktais ir socialinėmis paslaugomis. 1996 m. Seni žmonės, kuriems reikalinga globa. Suaugę ir vaikai su negalia. Vaikai, kuriems reikalinga globa. Rizikos grupės asmenys (grįžę iš įkalinimo vietų, narkomanai, piktnaudžiaujantys alkoholiu, infekuoti ŽIV virusu, benamiai ir pan.).
Socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias socialines paslaugas ir specialiąsias socialines paslaugas. Bendrosios socialinės paslaugos skirtos tiems socialinių paslaugų gavėjams, kuriems nereikia specialios pagalbos. Atsižvelgiant į socialinių paslaugų teikimo vietą bei laiką, specialiosios socialinės paslaugos gali būti stacionarios ir ambulatorinės. Pagal 2006 m. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 6 straipsnį socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias. Bendrosios socialinės paslaugos - tai paslaugos, kurios teikiamos asmeniui (šeimai), kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis. Jos teikiamos asmenims, siekiant padėti jiems gyventi savarankiškai savo namuose, išvengiant specialiųjų socialinių paslaugų teikimo. Kai bendrosios socialinės paslaugos neveiksmingos, teikiamos specialiosios socialinės paslaugos. Specialiosios socialinės paslaugos - tai tokios paslaugos, kurios teikiamos asmeniui (šeimai), kurio gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka. Šios paslaugos teikiamos asmenims globos tikslais stacionariose globos ir slaugos įstaigose, reabilitacijos įstaigose, dienos globos įstaigose, laikino gyvenimo įstaigose, kitose socialinės globos įstaigose.
Klientų grupės ir paslaugų pobūdis
Socialinės paslaugos pagal klientų grupes apima problemines šeimas ir vaikus iš probleminių šeimų (šeimos, kuriose tėvai neprižiūri vaikų, gyvena asocialiu gyvenimu; tėvai turi problemų dėl netinkamo ar delinkventinio vaikų elgesio; moterys ir vaikai patiria smurtą). Rizikos grupės - tai bendrosios ir specialiosios paslaugos. Rezidentinės ir bendruomeninės paslaugos. Rezidentinės (stacionarios globos) paslaugos - laikino apgyvendinimo paslaugos, kurios Lietuvoje teikiamos nuolatiniams šios įstaigos gyventojams. Bendruomeninės paslaugos apima pagalbą namuose, dienos globą, prevencines paslaugas vaikams ir šeimoms, gestų kalbos vertėjo paslaugas ir kt. Šios paslaugos teikiamos asmenims, kurie turi savo namus ir nuolat juose gyvena. Stacionarios ir nestacionarios paslaugos yra svarbios, nes sudaro galimybę gauti socialinę pagalbą neapsigyvenant socialinės globos įstaigoje.
Pagal steigėją
Socialinės paslaugų įstaigos steigėjas gali būti valstybė, savivaldybė, nevyriausybinės organizacijos ar religinės bendruomenės. Jų steigiamos įstaigos gali turėti biudetinės arba viešosios įstaigos statusą. Socialinių paslaugų teikimo nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje: 1992 m. Konstitucijos 38 straipsnis teigia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Pirmasis teisės aktas, įtvirtinęs socialinių paslaugų terminą, buvo 1994 m. patvirtinta Socialinės paramos koncepcija, o 1996 m. priimtas Socialinių paslaugų įstatymas - teisinantis soc. paslaugų sampratą, teikėjus, gavėjus ir finansavimo principus. 2000 m. buvo parengtas Socialinių paslaugų katalogas, kuris apibrėžė tikslus, teikimo atvejus bei principais, teikėjų ir gavėjų sąrašą, įtraukdami naujas organizavimo formas bei metodus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo ir socialinio kontrakto bendradarbiavimas
Socialinių paslaugų teikimą reglamentuojantys principai
Dekentralizacijos, planavimo, deinstitucionalizacijos, bendradarbiavimo, atvirumo bendruomenei ir prieinamumo principai sudaro pagrindą socialinių paslaugų organizavimui. Paslaugos turi būti prieinamos tiems, kuriems jų reikia, o jų teikimas turi skatinti asmens savarankiškumo augimą. Kiekvienoje šalyje reglamentuojama, kas turi teisę gauti socialines paslaugas, ir atliekama poreikių analizė, identifikuojant reikalingas paslaugas. Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra vykdomosios valdžios institucija, atsakinga už valstybės politikos įgyvendinimą ir koordinavimą socialinės apsaugos ir darbo srityse. Vilniuje įsikūrusi ministerija vadovaujasi konstitucija, įstatymais ir teisės aktais, o apskritys dažnai rūpinasi specifinių, retų ir brangių paslaugų organizavimu. Savivaldybės socialinės paramos skyriai formuoja socialinių paslaugų teikimo strategiją, rengia planus ir programas savo teritorijoje.
Stacionarios ir ambulatorinės paslaugos, jų svarba
Stacionarios paslaugos teikiamos stacionariose įstaigose (senelių globos namuose, pensionatuose, globos namuose) su nuolatine globa, palaikomuoju gydymu ir reabilitacija. Ambulatorinės paslaugos - teikiamos dienos centruose, bendruomenių centruose, darbo terapijos centruose, nakvynės namuose ar reabilitacijos centruose; jos teikiamos tam tikrą paros dalį, kurios metu klientai gyvena savo namuose arba laikino pobūdžio įstaigose. Bendruomeninės paslaugos apima pagalbą namuose, dienos globą, prevencines paslaugas ir kt., pasižyminti aktyvia bendruomenės dalyvavimo nuostatomis.
Personalas stacionariose globos įstaigose apima vadovus, specialistus, tarnautojus ir darbininkus; jų skaičius priklauso nuo gyventojų skaičiaus ir jų poreikių. Su gyventoju sudaroma sutartis dėl abipusių įsipareigojimų, o teikiama slauga ir paslaugos pritaikomos individualiai.
Informacija, konsultavimas ir informacijos teikimo mechanizmai
Informacijos teikimas ir konsultavimas - paslauga, skirta suteikti reikalingą informaciją apie pagalbos organizavimą ar ilgesnį laiką konsultuoti klientą dėl problemų sprendimo. Socialinis darbuotojas teikia informaciją bei konsultuoja klientą elgesio patarimais, o konsultavimas apima ilgesnį procesą. Informacija renkama ir sisteminamos centrai ar savarankiškose tarnybose apie socialinę paramą, paslaugas, įstaigas, įstatymus ir jų aiškinimą, sudarant galimybę užsirašyti pas socialinį darbuotoją.
Personalas, dokumentacija ir paslaugų sutartiniai santykiai
Socialinių paslaugų teikimo dokumentacija apima sutartis tarp gyventojo ir globos įstaigos administracijos apie abipusius įsipareigojimus gyvenant globos namuose. Personalą sudaro įvairių lygių darbuotojai, o jų skaičius priklauso nuo paslaugų tipo ir gyventojų poreikių. Sutartų teisinis pagrindas atitinka teisės aktus ir reglamentuoja paslaugų teikimą.
Taip pat skaitykite: Parama socialinėms įmonėms
Taip pat skaitykite: Paliatyvios pagalbos pradininkas
tags: #socialins #pagalbos #institucijos