Socialinis darbas yra veikla, padedanti asmeniui ar šeimai spręsti savo socialines problemas pagal jų galimybes ir jiems dalyvaujant, nežeidžiant žmogiškojo orumo ir didinant jų atsakomybę, pagrįstą asmens, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimu.
Šiame straipsnyje aptarsime bendradarbiavimo svarbą socialiniame darbe, socialinio darbuotojo veiklą bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, bei socialinių darbuotojų pasirengimą bendradarbiauti.
Bendradarbiavimo samprata ir svarba socialiniame darbe
Bendradarbiavimas - tai darbas kartu, sujungus intelektines jėgas, pagalba vienas kitam, bendras problemos sprendimas ir bendras sprendimo priėmimas. Kalbiniu požiūriu sąvoka bendradarbiauti kildinama iš lotyniško žodžio "cooperari" - bendradarbiauti (daryti ką bendromis jėgomis).
Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje bendradarbiavimas apibūdinamas kaip asmens arba socialinių grupių bendravimas siekiant padėti realizuoti vienas kito poreikius. Tai socialinės sąveikos forma, naudojama siekiant organizuoti bendrą partnerių veiklą ir derinti bendrus veiksmus, vienyti individualias pastangas, t. y. padedant vienas kitam.
Vakarų analizėse vis dažniau pasitelkiamas bendradarbiavimas kaip esminė sėkmingos veiklos strategija, nes bendradarbiavimo procesų valdymas reikalauja gebėjimo efektyviai koordinuoti skirtingas institucijas, organizacijas ir socialines grupes.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Bendradarbiavimo sritys - atitinkamos veiksmų sistemos kūrimas ir partnerių gerų santykių sukūrimas - yra reikšmingos ir svarbios socialiniame darbe. Tai priemonė, kuria naudojantis galima abipusiai naudingai keistis informacija, įgūdžiais ir patirtimi.
Institucijų bendradarbiavimas ir koordinacija sąlygoja darbuotojų pasikeitimą patirtimi ir informacija, pasidalijimą atsakomybe bei tinkamiausio sprendimo radimą. Netiesioginis bendradarbiavimo efektas yra darbuotojų tarpusavio palaikymas. Stokojant koordinacijos ir bendradarbiavimo, yra didelė tikimybė priimti skubotą sprendimą.
Lietuvos mokslininkų publikacijose bendradarbiavimas dažniausiai nagrinėjamas kaip santykių palaikymo ir bendravimo būdas, priešingybė konkuravimui, biurokratiniams ir hierarchiniams pavaldumo santykiams.
Apibendrinant galima teigti, kad bendradarbiavimas yra darbas kartu, pagalba ir poveikis vienas kitam, poreikių realizavimas, bendras tikslų siekimas bei problemos sprendimas.
Bronstein tarpusavio bendradarbiavimo modelis
Taip pat skaitykite: Slaugytojos patirtis Anglijoje
Socialinio darbuotojo veikla bendradarbiaujant su kitomis institucijomis
Socialinis darbas, kaip mokslas ir kaip praktika, formuojasi sąveikaudami ir papildydami vienas kitą. Socialinis darbas - viena iš naujausių pagalbos žmogui profesijų Lietuvoje.
Organizuodami bendrą veiklą, vienydami pastangas socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai gali sukurti bendradarbiavimo veiksmų sistemą, kuri lemtų sėkmingą socialinių problemų sprendimą.
Socialinis darbuotojas turi bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis, tokiomis kaip švietimo įstaigos, sveikatos priežiūros įstaigos, policija ir nevyriausybinės organizacijos, siekiant užtikrinti klientų gerovę.
V. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (2006) 4 str. nurodomi socialinių paslaugų valdymo, skyrimo ir teikimo principai, vienas iš kurių - bendradarbiavimas. Tai reiškia žmogaus socialinių grupių interesus ir teises, socialinių paslaugų įstaigų, savivaldybės ir valstybės institucijų bendradarbiavimu bei tarpusavio pagalba. Šiais principais siekiama suteikti pagalbą asmeniui ar šeimai.
B. Žyvedaitė (2004) teigia, kad svarbiausias tikslas - kliento (re-) integracija į visuomenės gyvenimą, t. y. jo galios savarankiškai gyventi tam tikroje socialinėje aplinkoje suaktyvinimas. Pati viena organizacija, be socialinių partnerių ir intensyvaus dalykinio bendradarbiavimo su jais, nėra pajėgi įgyvendinti šį tikslą. Tai ne tik efektyvumo, bet ir jos paslaugų kokybės kriterijus. Tuo tarpu nebendradarbiaujanti arba nepajėgi bendradarbiauti organizacija yra uždara institucija, ji neįgyvendina vieno iš svarbiausių socialinės pagalbos tikslų - nevisiškai integruoja klientus į visuomenę.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje: istorinė apžvalga
N. P. Šakienės ir I. Leliūgienės teigimu, socialiniai darbuotojai, bendradarbiaudami su įvairiomis institucijomis bei specialistais, padeda efektyviau spręsti problemas, kartu siekti išsikeltų tikslų, didinti teikiamų socialinių paslaugų kokybę. Bendradarbiaujant yra telkiamos pastangos teikti paslaugas klientams, dalijantis informacija, žiniomis, gebėjimais.
Socialinių darbuotojų pasirengimas bendradarbiauti
Socialinio darbuotojo, kaip profesionalo ir komandos nario, veikla tampa dar sudėtingesnė. Šiuolaikinis kontekstas reikalauja ypatingo bendradarbiavimo, nuolat tikslinant bazinę socialinio darbo sampratą.
Dalykiniam institucijų bendradarbiavimui reikia sąmoningo apsisprendimo ir tam tikro įdirbio: pirmiausia suvokti bendradarbiavimo reikšmę ir naudą organizacijoje; taip pat darbuotojų gebėjimo dirbti komandoje - bendrai planuoti ir atlikti užduotis; organizacijų bendradarbiavimas turi remtis ne kontroliavimu ar pavaldumu, o lygiavertiškumo principu, abipusiu pasitikėjimu ir bendrų tikslų siekimu.
Socialinis darbas - tai veikla, kurioje būtinas nuolatinis bendradarbiavimas ir tarpusavio pagalba. Socialinis darbuotojas turi būti pasirengęs bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis ir specialistais, siekiant užtikrinti klientų gerovę.
Partnerystė kaip bendradarbiavimo forma
Kelis partnerių lygiavertis bendradarbiavimas gali būti suprantamas ir kaip partnerystė. Partnerystės sąvoka įgalina bendruomenes įnešti savo indėlį į socialinių demokratinių struktūrų plėtojimą, joje pripažįstamas visų visuomenės sektorių tarpusavio priklausomumas, kai kalbama apie sudėtingų socialinių, ekonominių ir politinių problemų sprendimą.
Kaip teigia A. G. Račienė (2008), partnerystė - tai intensyvios organizacijų sąveikos forma, skirta problemoms spręsti. Partnerystė kuriama dalyvavimo pagrindu ir remiasi atvira komunikacija tarp visų narių. Partneriai ne tik dalijasi informacija, bet ir remia vieni kitus bendroje, planuojamoje veikloje. Partnerystės veiklos rezultatai yra analizuojami ir vertinami, o priimant sprendimus dalyvauja dauguma narių.
Pagrindiniai partnerystės principai: pagarba, lygiateisiškumas ir geranoriškumas teisėtiems savitarpio interesams; laisvos bendros derybos; savanoriškumas ir realus įsipareigojimų vykdymas; objektyvios informacijos suteikimas, bešališkumas; tarpusavio kontrolė ir atsakomybė; bendradarbiavimo metodų ir formų kompleksiškumo taikymas.
Būti bendradarbiu (partneriu) bendriausia prasme reiškia drauge dalyvauti (įtraukimas), priklausyti (pasirinkimas), prisijungti (įsipareigojimas), perteikti (bendravimas).
tags: #socialins #darbas #socialinis #kontravimas