Nuolatos besikeičiančiame ir technologijomis tobulėjančiame pasaulyje socialiniai tinklai tapo nepamainoma komunikacijos priemone, leidžiančia bendrauti, dalyvauti įvairių organizacijų veikloje, stebėti ir komentuoti didžiuosius pasaulio įvykius. Bendravimas socialiniuose tinkluose gali sukelti identiteto krizę ir paskatinti neverbalinių bendravimo įpročių netektį, t. y. bendraudami virtualiai nežiūrime savo pašnekovui į akis, nesirūpiname savo laikysena, nebendraujame šypsena ir panašiai. Be to, už savo pačių nuomonę mums tampa svarbiau kitų komentarai - mes gyvename pasaulyje, kuriame svarbiausia tai, ką apie mus galvoja kiti.
Nors socialiniai tinklai siūlo daugybę galimybių - bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, taip pat auginti ryšius su plačiu žmonių ratu, jų teikiama nauda gali būti blindsided, ypač jauniems suaugusiems, kurie dar tik formuoja savo identitetą. Tyrimai rodo, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu, o tokia priklausomybė gali kilti iš nuolatinio „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimo. Tai ypač aktualu jauniems žmonėms, kurie dar formuoja savivertę ir identitetą.
Teigiama ir neigiama socialinių tinklų pusė
Kalbant apie teigiamas socialinių tinklų puses, jie gali sujungti žmones, suteikti galimybes bendrauti, mokytis ir kurti ryšius su žmonėmis, kurie gyvena toliau. P. Rakštikas akcentuoja, kad ryšius palaikyti ir kurti galima ne tik fiziškai, bet ir per skaitmeninę erdvę, o informacijos perdavimas katastrofų ar kritinių situacijų atvejais gali būti itin greitas ir efektyvus. Tačiau didžiausia rizika slypi priklausomybėje, kuri pasireiškia nekontroliuojamu poreikiu nuolat tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti virtualioje erdvėje.
Geriausia praktika, siekiant išvengti neigiamo poveikio, yra riboti laiką socialiniuose tinkluose, struktūruoti dienos veiklas ir įtraukti daugiau realaus gyvenimo užsiėmimų - fizinę veiklą, laiką gamtoje, bendravimą su draugais gyvai ir kitus pomėgius. Psichologo teigimu, svarbiausia - pradėti stebėti savo elgesį ir atskirti laiką bei emocinį atsaką į naudojimąsi tinklais. Jei pastebite, kad naudojimasis tampa nepriežiūrima problema, verta pradėti nuo aiškių laiko ribų ir skaidraus pasakojimo kitiems apie ribojimus.
Anot J. Antropik, algoritmai sukuria įtraukiantį turinį taip, kad vartotojai praleistų daugiau laiko. Svarbu suvokti, kad socialiniai tinklai rodo tai, ką mano esantys suinteresuotumai - populiariausias turinys, mokamas reklamas ir pan. Todėl būtina įvertinti ne tik laiką, bet ir būdą - kaip ir kada tiksliai naudojame šias platformas. Patarimai riboti laiką - nustatyti laikrodinę užraktą, įjungti notificacijų išjungimą ir netgi įvesti „dienos be interneto“ periodus, pavyzdžiui, vieną dieną per savaitę ar kas kelias savaitėms.
Taip pat skaitykite: Socialinių tinklų įtaka: rizikos vertinimas
Poveikio mechanizmai ir tai ką reikia žinoti vartotojams
Socialiniai tinklai naudoja daugybę mechanizmų mūsų dėmesiui išlaikyti: spektra mechanizmų apima ilgesnes laikmenas, pirmų sekundžių įtraukimo svarbą, platinimo modelius ir reklamos įvairovę. Tyrimai rodo, kad priklausomybė nuo tinklų skatina įtampą ir nerimą, ypač tarp jaunų suaugusiųjų, kurie lygina savo kasdienybę su kitų sukurtais įrašais. Dėl to atsiranda poreikis priklausyti bendruomenei ir noras būti „įvertintam“ virtualioje erdvėje.
Ekspertai rekomenduoja skaidrų požiūrį į tai, ką matome internete: tai gali būti tikredos versijos - redaguota realybė, kuri kartais retai atskleidžia visą kontekstą. Kritinis mąstymas ir aiškus suvokimas apie tai, kad internetas ne visada atspindi tikrovę, gali padėti jaunuoliams išlikti atspariais ir išvengti per didelio lyginimosi.
Praktiniai žingsniai ir patarimai, kaip išlikti atsargi
- Nustatyti aiškų laiko limitą socialiniams tinklams ir vykdyti jį - skaidyti laiką per dieną, pvz., pusvalandžius kelis kartus per dieną, o ne nuolatos „po truputį“.
- Riboti pranešimų gavimą - išjungti nereikšmingus pranešimus, kad nereikėtų nuolat tikrinti telefoną.
- Nedelsėti su įtampa - prieš miegą venkite ilgo naršymo, taip pagerinsite miegą ir savijautą.
- Įtraukti dienas be interneto - eksperimentuoti su savaime įveikiamais periodais, pavyzdžiui, vienu savaitgalio metu nesinaudoti internetu.
- Kreiptis pagalbos, jei sunku - jeigu jaučiate nerimą, depresijos simptomus ar priklausomybės požymius, kreipkitės į psichologą.
Taip pat svarbu skatinti realų gyvenimą: daugiau fizinės veiklos, laiko gamtoje, grindžiančio socialinį gyvenimą su draugais gyvai ir kitomis veiklomis. Socialiniai tinklai gali būti įrankis, bet jų naudojimas turi būti atsakingas ir sąmoningas. Akivaizdu, kad informacijos srautas ir mikro-poveikiai keičia mūsų elgseną, todėl būtina įsisąmoninti savo vartojimo įpročius ir aktyviai keisti juos, kai pastebima rizika sau ar sveikatai.
Realiai įvertintas poveikis ir dabartiniai iššūkiai
Naujausios kryptys rodo, kad socialiniai tinklai daro įtaką pačiam mąstymui ir elgsenai, įskaitant identitetą ir tarpasmeninius įgūdžius. Vartotojų skaičiai nuolatos auga, o kai kurių tyrimų išvados rodo, kad priklausomybė gali paveikti mąstymo procesus ir žalingai įtakoti elgesį. Tačiau tinklai nėra vien tik blogi - jie suteikia galimybių plėtoti darbo santykius, kurti įmonių ryšius ir prisijungti prie bendruomenių. Svarbu, kad vartotojai būtų sąmoningi ir naudotų tinklus kaip įrankį, o ne kaip nuolatinį gyvenimo pagrindą.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
tags: #socialiniu #tinklu #testas