Šiame XXI a. sunku įsivaizduoti kasdienybę be išmaniųjų technologijų, o socialiniai tinklai tapo vienu iš pagrindinių mūsų bendravimo ir informacijos šaltinių. Tačiau jų populiarumas atneša ir galimas priklausomybės rizikas: nuotaikų kaita, nerimas, miego sutrikimai ir socialinis atitrūkimas. Tyrėjai žiūri į šias problemas ne tik kaip į jaunimo iššūkį, bet ir kaip į visos visuomenės reiškinį, kurio įtaką švietimui, sveikatai bei santykiams reikia suvokti bei valdyti.
Priklausomybės įvairovė ir jos požymiai
Priklausomybė nuo socialinių tinklų gali būti vertinama pagal biopsichosocialinį modelį: nuotaikos kaita, nuolatinis užimtumas tinklais, tolerancija (vis daugiau laiko praleidžiama), nutraukimo simptomai (neigiami jausmai kai naudojimasis ribojamas), konfliktai ir atkrytis. Tyrimai rodo, kad pirmieji požymiai - kai šios veiklos nepavyksta kontroliuoti ar sustabdyti - gali būti stiprūs, o dažnai tikrinti socialinius tinklus tampa automatiniu įpročiu. Dažnas noras tikrinti telefoną taip pat laikomas vienu iš požymių, bet priklausomybė turi būti išreikšta kelių požymių sutapimu.
Tyrimais Lietuvoje ir užsienyje nustatoma, kad priklausomybės rizika didėja paauglystėje bei studijuojant, kai asmenys naudoja tinklus norėdami patenkinti pramogų ar informacijos poreikius. Fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimai - nerimas, depresija, miego sutrikimai - taip pat gali būti susiję su intensyviu socialinių tinklų naudojimu. Tyrimai taip pat įvardija komorbidiškumą: priklausomybė dažnai pasireiškia kartu su kitomis elgesio priklausomybėmis ar afektiniais sutrikimais.
Be to, filles veiksniai apibrėžia, kas gali būti labiau pažeidžiama rizikos grupė: paaugliai, studijuojantys žmonės, vienišiai, intravertai. Mokslininkai atkreipia dėmesį į skirtingus veiksnius: lytiniai skirtumai (mergaitės dažnesnės rinktis socialinius tinklus, berniukai - vaizdo žaidimus), individualūs poreikiai bei gebėjimas adekvačiai vergvaldyti laiką internete. Tačiau priklausomybės išsivystymo rizika priklauso nuo bendro asmens konteksto, o ne tik nuo vieno bruožo.
Testai ir įrankiai įvertinimui
Vienas iš žinomiausių įrankių yra BSMAST - Bergeno socialinių tinklų priklausomybės skalė, kurią naudoja Norvegijos mokslininkai. Ji įvertina šešis klasikinio priklausomybės modelio komponentus: reikšmingumą (įsiminimą), nuotaikos reguliavimą, toleranciją, abstinenciją, konfliktą ir atkrytį. Taikomas testas įrodo, kad dalis žmonių turi stiprų santykį su tinklais, atitinkantį visas šias sudėtines priklausomybės charakteristikas. Tačiau oficialios diagnozės socialinių tinklų priklausomybės nėra, todėl testai naudojami kaip įrankiai įvertinti riziką ir poreikį pagalbos priemonėms.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Tyrimais taip pat įvertinamas FOMO (baimė praleisti svarbų turinį). Šio jausmo intensyvumas siejamas su dažnesniu tikrinimu ir didesne rizika patirti nerimą ar pernelyg didelę priklausomybę. Priešnuodžiai šiai dinamikai apima sąmoningą JOMO (džiaugsmas praleisti) suvokimą, t.y. kai praleidimas tampa norma, o ne nuostoliai; ir veiksmingą dėmesio valdymą bei sąmoningą elgesio reguliavimą.
Kaip atpažinti ir įvertinti riziką
- Pastovus galvojimas apie tinklus ir jų naudojimo laiką; nuolatinis planavimas, kada ir ką publikuoti.
- Bandymas sumažinti naudojimą, bet nesėkmingas; naršymo elgesys tampa automatizuotas.
- Įsitraukimas į socialinius tinklus pradeda trikdyti kasdienį gyvenimą: miegą, santykius, darbą ar mokslą.
- Gali atsirasti nuotaikos pokyčiai, nerimas, dirglumas kai tinklų naudojimas apribojamas.
- Dažnas telefono tikrinimas ir impulsas, kai pranešimai įjungti, bet nėra būtino pagrindo jų skaityti.
Įvertinimo proceso metu svarbu įvertinti ne tik laiką, bet ir įtaką kasdieniam gyvenimui. Svarbus klausimas: ar tinklai teikia naudą (informaciją, ryšius, pagalbą) ar visų pirma kenkia asmens gerovei?
Probleminio naudojimo įtakos sritis
Socialiniai tinklai gali didinti interconnectedness, gerinti komunikaciją bei mokslinę ir sveikatos informaciją, tačiau pernelyg intensyvus naudojimas siejamas su miego sutrikimais, dėmesio sutrikimais, depresija, nerimu, ir net su mikrostruktūriniais smegenų pokyčiais. Taip pat pastebima internetinės patyčios (cyberbullying) paplitimo augimas, kuris gali turėti didelį sunkinantį poveikį paauglių psichinei sveikatai. Todėl svarbu kontekstualiai įvertinti tinklų naudą ir rizikas bei skatinti sąmoningą ir atsakingą jų naudojimą.
Tėvų ir specialistų vaidmuo
Prevencijai rekomenduojama įsitraukti šeimai, skatinti realų gyvenimą ir socialinį kontaktą, atidžiai stebėti elgsenos pokyčius bei kalbėtis be moralų. Tėvai gali nustatyti ribas dėl ekranų laiko, kartu su vaikais kurti aiškias taisykles ir laikytis jų. Skaitmeninės etikos centras siūlo šeimos susitarimo šabloną, kuriame nurodomos technologijų naudojimo gairės ir laiko ribos. Tokie įrankiai padeda suvaldyti priklausomybės riziką ir palaikyti sąmoningą elgesį.
Kaip reikėtų elgtis ieškant pagalbos
Nusprendus mažinti priklausomybę, svarbu planuoti laikiną detoksą ir pertvarkyti aplinką: išjungti nereikalingus pranešimus, laikyti įrenginius toliau nuo miego zonos, naudoti mechaninius laikrodžius ar laikrodžio režimus bei skirti laiko veikloms, kurios nėra susijusios su ekranais. Paskatinus sąmoningą elgesį ir priklausomybės simptomų kontrolę, gali pagerėti miegas, nuotaika ir santykiai, o taip pat sustiprinti gebėjimai suvokti kūno signalus ir valdyti stresą.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Jei įtariate, kad jūsų ar vaiko elgesys pereina į probleminį naudojimą, svarbu kreiptis į specialistus - psichologus ar psichoterapeutus. Jie gali padėti įvertinti riziką, suteikti pagalbą ir sukurti asmeninį plano, kaip palaikyti sveikesnį santykį su technologijomis. Taip pat svarbu įtraukti artimuosius ir bendruomenę - šeimos narius, mokytojus ar gydytojus.
Ieva Vasionytė. Kaip socialiniai tinkai veikia psichologinę sveikatą?
Remiantis tyrimais, socialiniai tinklai nėra vien tik „blogas dalykas“; jų teigiamas poveikis gali būti akivaizdus, kai jie naudojami tikslingai: bendraujama su draugais, plėtojamos socialinės ir kūrybinės įgūdžiai, gaunama pagalba ir informacija apie sveikatą. Tačiau svarbu atskirti, kada naudojimas pereina į nevaldomą elgesį, kuris kenkia asmens gerovei. Tyrėjai ir klinikai siūlo dėmesį skirti prevencijai, savo laiką organizuoti ir skirti prioritetus ne tik skaitmeninei patirčiai, bet ir realiam gyvenimui.
| Požymiai | Simptomai | Elgesio pokytis |
|---|---|---|
| Naršymo įpročiai | Dažnas galvojimas apie tinklus, sunkumas sustoti | Kontrolės praradimas; paslėptas naudojimas |
| Nuotaikos pokyčiai | Nuovargis, nerimas, dirglumas | Stresas dėl neprisijungimo |
| Kasdienio gyvenimo įtaka | Mažiau laiko miegui, mokslui ar bendravimui realybėje | Dažnas konfliktas su šeima/draugais |
Testai ir praktiniai įrankiai gali būti naudingi norint įvertinti riziką. Pavyzdžiui, BSMAS skala ir FOMO (baimė praleisti) matuojami klausimais ar testais. Atlikti testai padeda suprasti, ar reikia pagalbos ir kokios krypties imtis: savitarpio pagalba, šeimos susitarimai, profesionali terapija ar elgesio korekcijos priemonės.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
tags: #socialiniu #tinklu #priklausomybe #testas