Ar kada pagalvojote, kad socialiniuose tinkluose matoma informacija gali būti kruopščiai suplanuota manipuliacija? Mūsų kasdienybė vis labiau priklauso nuo socialinių medijų, tačiau ar esame išmokę atskirti melagingą informaciją nuo tiesos?
Kaip socialiniai tinklai tampa manipuliacijų įrankiu
VU MIF DMSTI mokslininkų teigimu, socialiniai tinklai tapo viena pagrindinių platformų, kurioje plinta klaidinanti informacija. Skirtingos interesų grupės siekia formuoti viešąją nuomonę, pasinaudodamos dezinformacijos kampanijomis rinkimų, pandemijų ar kitų politinių procesų metu. Šiuolaikinės socialinės medijos leidžia greitai platinti propagandą ir dezinformaciją, tačiau visuomenė dar nesuformavo įgūdžių atpažinti, filtruoti ir blokuoti tokią informaciją.
Problemos universalumą galima iliustruoti keliais pavyzdžiais:
- JAV ir Europos šalių rinkimų ir politinių kampanijų manipuliacijos, kai socialinės medijos, kurioms įtaką darė trečiosios šalys, tapo svarbiu įrankiu formuojant viešąją nuomonę rinkimų metu.
- COVID-19 pandemijos metu socialinės medijos tapo dezinformacijos apie virusą ir vakcinas platinimo kanalu. Socialiniuose tinkluose plito įvairios sąmokslo teorijos apie viruso kilmę ir vakcinų saugumą.
- Stambios korporacijos ir prekių ženklai aktyviai naudoja socialinius tinklus savo įvaizdžiui formuoti ir paveikti vartotojų nuomones. Įmonės naudoja influencerius ir tikslinę reklamą socialinėse medijose, siekdamos formuoti teigiamą įvaizdį ir paveikti vartotojų elgesį, skatindamos vartotojiškumą.
Kaip atpažinti melagį | Pamela Meyer | TED
Manipuliacijų formos ir pavyzdžiai
Daugelis mano, kad klaidinančios naujenos - tai tiesiog akivaizdūs melai. Realybė daug sudėtingesnė. Taip, yra visiškai sufabrikuotų istorijų - pavyzdžiui, kad kažkoks garsenybė mirė, nors ji gyva ir sveika.
Kartais tai pustiesa - paimama reali informacija ir iškreipiama iki nepažinimo. Pavyzdžiui, mokslinis tyrimas, kuris rodo labai ribotus rezultatus kontroliuojamomis sąlygomis, pateikiamas kaip „mokslininkai įrodė”, o kontekstas visiškai nutylamas.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Yra ir dar klastingesnė forma - tikros nuotraukos ar vaizdo įrašai, bet pateikti su visiškai neteisingais aprašymais. Matote chaosą gatvėse? Tai gali būti iš praėjusių metų protestų Prancūzijoje, bet pateikiama kaip „šiandien vykstantys įvykiai Lietuvoje”.
Kodėl mes pasiduodame manipuliacijoms?
Pirma, dėl patvirtinimo šališkumo - mes linkę tikėti informacija, kuri patvirtina tai, ką jau manome esant tiesa. Jei jau nepasitikite valdžia, lengvai patikėsite bet kokia istorija apie jų korupciją, net jei ji būtų išgalvota.
Jiems rūpi viena - kaip ilgiau išlaikyti jūsų dėmesį. O kas labiausiai traukia dėmesį? Emocijos. Pykčio, baimės, pasipiktinimo kurstančios istorijos plinta žaibiškai greičiau nei nuosaikus, faktais pagrįstas turinys.
Kaip atpažinti manipuliacijas socialiniuose tinkluose
Per metus dirbdamas su faktų tikrintojais išmokau pastebėti tam tikrus šablonus:
- Emociškai krūviai antraštės yra pirmasis signalas. „ŠOKAS!”, „Tai slepia nuo tavęs!”, „Ko bijojo pasakyti žiniasklaida!” - tokie formulavimai sąmoningai kuria emocijų audrą. Rimti žurnalistai taip nerašo, nes žino, kad faktai turi kalbėti patys už save.
- Šaltinio trūkumas arba neaiškūs šaltiniai - antrasis požymis. „Ekspertai sako”, „tyrimai rodo”, „patikimi šaltiniai praneša” - bet kokie ekspertai? Kokie tyrimai? Kokie šaltiniai? Jei autorius slepia konkrečią informaciją, paprastai tam yra priežastis.
- Keista data arba jos nebuvimas. Pažvelkite į publikacijos datą. Dažnai senos naujienos iškyla iš naujo be konteksto, sukeldamos paniką dėl įvykių, kurie vyko prieš metus ar net dešimtmetį.
- Gramatinės klaidos ir keistas formatavimas. Profesionalūs žurnalistai turi redaktorius. Jei tekstas pilnas klaidų, nesąmoningo žodžių rašymo ar keisto sakinio konstrukcijų, greičiausiai tai ne profesionalus šaltinis.
- Prašymas skubiai dalintis. „Dalinkis kol neištrynė!”, „Persiųsk visiems draugams!” - tokie ragininiai yra klasikinis manipuliacijos būdas.
Ką daryti, jei įtariate, kad kažkas negerai?
Pradėkite nuo paprasčiausio dalyko - Google paieškos. Nukopijuokite antraštę ar pagrindinę teiginį ir įklijuokite į paieškos laukelį. Jei istorija tikra ir svarbi, ją bus paskelbę keli patikimi šaltiniai. Jei rasite tik vieną šaltinį ar tik abejotinus puslapius - tai rimtas įspėjamasis signalas.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Atvirkštinė vaizdo paieška - genialus būdas patikrinti nuotraukas. Eikite į images.google.com, spustelėkite fotoaparato ikonėlę ir įkelkite įtartiną nuotrauką. Sistema parodys, kur dar internete ši nuotrauka pasirodo.
Faktų tikrinimo svetainės tapo neįkainojamu resursu. Lietuvoje veikia „Delfi” faktų tikrinimo skyrius, tarptautiniu mastu - FactCheck.org, Snopes.com, Full Fact. Šios organizacijos profesionaliai tiria viralinius teiginius ir publikuoja išsamius paaiškinimus.
Patikrinkite domeną. Jei naujienų šaltinis yra „tikrosnaujenos.lt” ar „nepriklausomaziniasklaida.info” - būkite atsargūs. Rimti žiniasklaidos portalai turi ilgą istoriją ir gerai žinomą vardą.
Kaip veikia socialinių tinklų algoritmai
Supratimas, kaip veikia socialinių tinklų algoritmai, padeda suprasti, kodėl matote tai, ką matote. Algoritmas stebi kiekvieną jūsų veiksmą. Ant ko spustelėjote? Ką žiūrėjote ilgiau nei sekundę? Su kuo sąveikavote? Ir tada rodo jums daugiau panašaus turinio. Taip susidaro aido kamera - jūs matote vis daugiau vienodų nuomonių, vienodų perspektyvų, vienodų „faktų”. Jūsų pasaulis tampa vis mažesnis, nors atrodo, kad turite prieigą prie visos pasaulio informacijos.
Kaip ištrūkti iš aido kameros?
Pirma, sąmoningai ieškokite įvairių perspektyvų. Jei skaitote vieną politinę pusę, paskaitykite ir kitą. Nesutikimas su kažkuo nereiškia, kad negalite suprasti jų argumentų.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Antra, reguliariai valykite savo sekamų puslapių sąrašą. Atsisakykite puslapių, kurie nuolat dalina emociškai krūvį, poliarizuojantį turinį.
Dar vienas patarimas - išjunkite automatinius pranešimus. Kiekvienas pranešimas yra algoritmo bandymas jus įtraukti atgal į platformą.
Kritinis mąstymas: pagrindiniai principai
Kritinis mąstymas nėra kažkas, ko mokoma tik universitetuose.
- Sustokite prieš reaguodami. Kai matote kažką šokiruojančio, jūsų pirmasis impulsas gali būti iš karto pasidalinti ar pakomentuoti. Nesvarbu, ar tai pykčio, ar susižavėjimo reakcija. Duokite sau bent minutę pauzės. Paklausykite savęs: kodėl tai sukelia tokią stiprią reakciją?
- Klausykite „kas iš to naudojasi?” Dezinformacija retai būna atsitiktinė. Dažniausiai kažkas turi interesą, kad patikėtumėte tam tikra istorija. Gal tai politinė grupė, bandanti diskredituoti oponentus? Gal verslas, norintis parduoti produktą? Gal tiesiog kažkas, norintis gauti daugiau paspaudimų ir uždirbti iš reklamų?
- Ieškokite pirminių šaltinių. Jei straipsnis cituoja tyrimą, pamėginkite rasti patį tyrimą. Jei kalba apie įstatymą, paskaitykite įstatymo tekstą. Dažnai paaiškėja, kad interpretacija labai skiriasi nuo originalo.
- Pripažinkite savo šališkumą. Visi mes turime išankstines nuostatas, ir tai normalu. Problema kyla, kai jų nepripažįstame. Jei kažkas patvirtina jūsų įsitikinimus, būkite ypač atsargūs - būtent tada labiausiai linkę nekritiškai priimti informaciją.
Kaip kalbėtis su artimaisiais, kurie tiki dezinformacija
Viena - pačiam atpažinti dezinformaciją, visai kas kita - pabandyti įtikinti mamą, tėtį ar senelę, kad tai, kuo jie dalinasi, yra netiesa.
- Nepulkite. Jei pradėsite nuo „kaip tu gali būti toks kvailas ir tuo tikėti”, garantuoju, kad žmogus užsidarys ir dar labiau įsitvirtins savo pozicijoje. Niekas nenori jaustis kvailas, todėl gynybinė reakcija yra natūrali. Vietoj to, pradėkite nuo smalsumo: „Įdomu, o iš kur tai sužinojai?” arba „Ar skaitei visą straipsnį?
- Dalinkitės informacija, o ne pamokslaukite.
- Pripažinkite, kas yra teisinga tame, kuo jie tiki. Dažniausiai net klaidinančioje informacijoje yra kažkokia tiesos grūdelis ar teisėtas susirūpinimas. Pavyzdžiui, jei kažkas dalinasi konspiracijos teorija apie farmacijos kompanijas, galite pripažinti, kad taip, farmacijos pramonė tikrai turi pelno motyvą, ir tai kartais sukelia konfliktų.
- Kartais tiesiog turite leisti būti. Ne kiekvieną mūšį verta kovoti. Jei matote, kad žmogus nėra pasirengęs klausytis, o jūsų santykiai yra svarbūs, galbūt geriau sutikti nesutikti.
Valstybės ir institucijų vaidmuo
Valstybės ir institucijos gali prisidėti įtraukdamos medijų raštingumo ugdymą į mokyklas, remdamos nepriklausomą žurnalistiką ir skatindamos socialinių medijų platformas prisiimti atsakomybę už dezinformaciją.
„Turime išmokti atpažinti emociškai manipuliatyvų turinį ir nepasiduoti impulsyviam norui dalintis nepatikrinta informacija. Taip pat svarbu naudotis faktų tikrinimo įrankiais ir išsiugdyti skaitmeninės higienos įpročius“, - teigia projekto vadovas prof. dr. D.
Dirbtinis intelektas kovoje su dezinformacija
Hibridinių neuroninių tinklų mokymas apima metodus, tokius kaip natūralios kalbos apdorojimas, kompiuterinė lingvistika ir sentimentų analizė. Šie metodai leidžia sistemoms geriau suprasti pranešimų turinį ir aptikti subtilias propagandos technikas, kurių paprastas skaitytojas gali nepastebėti.
„Dirbtinio intelekto sprendimai tapo būtini kovoje su dezinformacija, kadangi jie greitai ir tiksliai įvertina informacijos patikimumą. Mūsų tikslas - sukurti įrankį, mažinantį propagandos poveikį ir skatinantį atsakingą informacijos sklaidą,“ - teigia projekto ekspertai prof. dr. D. Plikynas ir dr. G.
Šis daugiadisciplinis tyrimas yra svarbus žingsnis kovoje su propagandos grėsmėmis ir prisideda prie saugesnės informacinės aplinkos kūrimo Lietuvoje.
Socialinių tinklų įtaka psichinei sveikatai
Pasak mokslininkės, besaikis socialinių medijų naudojimas, kaip rodo Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimai, gali turėti neigiamą poveikį psichinei sveikatai. Tai gali sukelti nerimą, depresiją ir savivertės problemas, ypač tarp jaunų žmonių.
Apibendrinant, socialiniai tinklai neabejotinai veikia mūsų nuomonę apie save. Pamėginkite pastebėti, kaip keisis jūsų savijauta darant reguliarias naudojimosi soc. tinklais pertraukas.
Patarimai, kaip pagerinti savijautą
Jei ūpą prarandate naršydami soc. tinkluose, pamėginkite bent pusdienį atsiriboti. Gyvename tokiais laikais, kai iš kiekvieno tikimasi, kad visą laiką bus „prisijungęs“, ko pasekoje bendraujame vieni su kitais daugiau nei anksčiau, ko pasekoje auga socialinis spaudimas.
Pasistenkite kuo geriau savimi pasirūpinti, būkite kuo dažniau apsupti žmonių, kurie jus palaiko ir padeda atsikratyti niūrių minčių.
Išvados
Socialiniai tinklai niekur nedingsta. Jie tapo mūsų gyvenimo dalimi, ir daugeliu atžvilgių tai gerai - jie leidžia palaikyti ryšius, dalintis idėjomis, organizuoti bendruomenes. Problema ne pačios platformos, o tai, kaip mes jas naudojame.
Įgūdžiai, apie kuriuos kalbėjome - faktų tikrinimas, kritinis mąstymas, algoritmo supratimas - tai ne paranoja ar cinizmas. Tai tiesiog šiuolaikinio gyvenimo įrankiai, tokie pat būtini kaip gebėjimas vairuoti automobilį ar naudotis banko kortele.
tags: #socialiniu #tinklu #manipuliacija