Socialinių medijų įtaka vartotojų elgsenai

Informacija yra galia. Dauguma žmonių visiškai sutinka su šiuo posakiu, bet tik nedaugelis supranta kokį stiprų vaidmenį socialiniai tinklai vaidina informacijos sraute, kurios kai kuriems asmenims tampa vienintelė informacijos kaupimo vieta. Per socialinius tinklus kiekvienas prisijungęs turi neribotą galią informacijos srautą papildyti savo žinių banku ir dalintis asmeninėmis idėjomis. Neabejotina, kad socialiniai tinklai keičia kiekvieno vartotojo gyvenimą, darant įtaką ne tik kultūros plėtrai, ekonomikai, bendram požiūriui į pasaulį, bet ir, pirmiausia, žmogaus mąstysenai ir elgsenai artimoje ir viešoje aplinkoje.

Socialinių tinklų samprata ir pagrindinės funkcijos

Šiame straipsnyje aptariama socialinių tinklų samprata bei analizuojamas socialinių tinklų poveikis žmogaus elgsenai skirtingose kartose, taip pat pristatoma socialinių platformų keli pavyzdžiai ir jų vartojimo šiuolaikinėje visuomenėje įtaka žmonių mąstysenai ir elgsenai. Socialiniai tinklai yra visur, jie neišvengiama bei galinga jėga.

Socialiniai faktoriai ir vartotojo elgsena

Vartotojo elgsena - tai žmogaus veikla, įsigyjant, vartojant produktą, paslaugą, apimanti sprendimų priėmimo procesus, kurie atliekami iki pirkimų ir po jų. Šiame apibrėžime matome, kad kalbama ne tik apie sprendimų priėmimo procesus prieš pirkimą, bet ir po jų. Tai ypač svarbu verslui, kadangi informaciją skleidžiantys vartotojai yra rinkodaros iš lūpų į lūpas vykdytojai. Žmonės yra socialūs ir komunikuojantys individai, nesvarbu ar kažkas jiems patiko, ar labai nepatiko, jie turima informacija dalinsis su savo bendruomene. Štai ir priartėjame prie socialinių faktorių.

Pagal Kotlerį ir Armstrongą: socialinių faktorių rinkinys

• įtakos grupės
• šeima
• statusas ir vaidmuo
• kultūra, subkultūra ir socialinė padėtis

Grupės, referentinės grupės ir socialinis brendimas

Grupė - tai du ar daugiau žmonių, kurie, siekdami individualių ir bendrų tikslų, sąveikauja tarpusavyje, dalijasi nuomonėmis, vertybėmis, gyvenimo standartais. Nuo pat gimimo žmogus yra kokios nors grupės narys. Pirmoji grupė yra šeima. Grupėje vyksta asmenybės socializacija, arba socialinis brendimas. Aplinkos įvykius būsimas vartotojas supranta per grupės perspektyvą. Ji “primeta” tam tikrą įvykių vertinimo modelį.

Socialiniai faktoriai turi būti kruopščiai nagrinėjami, kalbant apie vartotojų elgseną, nes asmens elgesiui pirmiausia didelę įtaką daro daug mažų grupių: referentinės grupės, šeima bei visuomeninė padėtis ir prisiimti ar norimi prisiimti vaidmenys (rolės). Grupės, kurios turi tiesioginę įtaką ir kurioms asmuo priklauso, vadinamos narystės, arba pirminėmis grupėmis, nes asmuo nuolat palaiko neformalų ryšį su jos nariais. Tai šeima, draugai, kaimynai, bendradarbiai.

Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla

Referentinės grupės poveikis

Įtakos (referentinės) grupės - tai tokios grupės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai turi įtakos asmens elgesiui bei jo vertybių formavimuisi. Dažnai asmuo yra veikiamas net tų grupių, kurioms jis nepriklauso. Individo elgesiui konkrečioje situacijoje didžiausią įtaka turi standartai (elgesio ir vertybių) grupės, į kurią individas orientuojasi. Tokia grupė vadinama referentine. Žmogus stengiasi įsisavinti šių grupių normas, vertybes ir elgesio būdą. Ši grupės įtaka pasireiškia renkantis produktus, nors kartais ir netiesiogiai. Galima nepriklausyti socialinei grupei, tačiau elgtis taip, kaip elgiasi jos nariai. Šiuo atveju vartojimo pobūdį lemia referentinės grupės vartojimo įpročiai.

Referentinės grupės poveikis vartotojui pasireiškia trimis būdais:

1. Informacinis poveikis: Vartotojas panaudoja grupės teikiamą informaciją. Pavyzdžiui, vartotojas gali nusipirkti tam tikros markės automobilį tik todėl, kad jo pažįstamas tokį turi ir juo yra patenkintas.
2. Normatyvinis poveikis: Skatinamas individas laikytis grupės normų (kartais tam, kad gautų už tai atlygį ar išvengtų sankcijų). Tipiškas pavyzdys - tėvai, besielgiantys pagal tam tikros grupės taisykles ir perkantys vaikams papildomus mokymo dalykus.
3. Identifikacinis poveikis: Vartotojas ieško psichologinio saugumo ir bendrumo su referentine grupe. Šis poreikis skatina vartotoją priimti ir vadovautis grupinėmis normomis ir vertybėmis kaip elgsenos ir bendravimo normų pavyzdžiu.

Šeimos įtaka ir sprendimų priėmimas

Nors mažiausia įtakos grupė yra šeima, tačiau, palyginus šeimą su referentine grupe, šeimos įtaka yra didelė. Vartotojo tėvai gali orientuoti šeimos nario pirkimo elgseną, motyvuodami tai religija, politika, ekonomika ar netgi asmeninėmis ambicijomis, meile. Vartotojo atžvilgiu šeima yra pati svarbiausia institucija visuomenėje. Rinkos tyrėjus labai domina kiekvieno šeimos nario - vyro, žmonos, vaikų - vaidmuo, pasirenkant prekes ar paslaugas. Priklausomai nuo prekės kategorijos galima nustatyti, kas ką pirks.

Pavyzdžiui, žmona greičiausiai rūpinsis maisto produktais, virtuvės reikmenimis. Jei pirkinys brangus, jo pirkėjais dažniausiai tampa vyrai ir žmona kartu. Labai svarbu išsiaiškinti, kieno - vyro ar žmonos (o gal vaiko) - nuomonė šeimoje yra svarbiausia perkant vieno ar kito tipo prekę ar paslaugą. Tradiciškai susiklostė, kad vyro nuomonė svaresnė perkant automobilį, televizorių; žmonos - perkant skalbimo mašiną, kilimus, baldus.

Statusas, vaidmuo ir vartojimo pasirinkimai

Žmogus yra daugelio socialinių grupių narys. Pagal jo padėtį kiekvienoje iš grupių galima spręsti apie individo status bei vaidmenį. Kiekvienas vaidmuo turi statusą, kuris atspindi visą visuomenės jam suteiktą garbę. Pirkėjas dažnai renkasi prekę, kuri suteikia informacijos apie jo statusą visuomenėje t.y kai prekės ženklas sutampa su pirkėjo asmenybe. Pavyzdžiui, firmų prezidentai kaip išorinį statusą simbolizuojantį atributą renkasi “Mercedes” verslo klasės automobilius. Todėl ypač dažnai praktikoje komunikuojant su potencialiais vartotojais ypatingai svarbu pabrėžti statusą, tokiu būdu tarsi užtikrinant emocinį prieraišumą prie prekės ar paslaugos.

Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika

Socialinė klasė ir jos įtaka vartojimui

Vartotojai yra skirstomi į socialines klases. Socialinės klasės - ganėtinai vienalytės ir santykinai ilgalaikės hierarchiškai sutvarkytos visuomenės grupės, susiformavusios remiantis pozicija visuomenėje ir pasižyminčios panašia narių elgsena ir pripažįstamomis vertybėmis. Lietuvoje rekomenduojama skirti tokias socialines klases: aukščiausioji, aukštesnioji, vidurinioji, žemesnioji, žemiausioji.

Socialinę klasę apibrėžia tam tikri veiksniai: užimtumas, pajamos, išsilavinimas, profesija, vertybių supratimas, įtaka visuomenėje. Vieno iš rodiklių kitimas socialinės klasės nenulemia. Verta pažymėti, kad asmens kapitalas, pagal kurį jį galima priskirti socialinei klasei, yra ne tik ekonominis, bet ir socialinis bei kultūrinis.

Skirtingos socialinės klasės elgiasi skirtingai: prekių ir vartojimo prioritetai, sprendimo priėmimo procesas, reakcija į prekių ženklus, skonis, laisvalaikis ir interesai, estetikos suvokimas, marketingo komunikacijos suvokimas. Skirtingų socialinių klasių atstovai yra pasiekiami skirtingomis žiniasklaidos priemonėmis. Aukštesnės klasės atstovams būdinga produktus susieti su nauda, išskirtinumu, statusu. Taigi socialinį statusą pabrėžia vartojimo lygis.

Socialinių medijų vartojimo statistika ir tendencijos

2020 m. visame pasaulyje socialines medijas naudojo daugiau kaip 3,6 mlrd. žmonių. Šie skaičiai prilygsta ~45% visos žmonių populiacijos. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl naudojimasis socialinėmis medijomis vis dar auga yra ta, jog mobilioji įranga nuolat tobulėja, o tai socialines medijas padaro lengviau prieinamomis, nepaisant to, kur tu esi. Mobiliajai įrangai vis labiau tobulėjant, svarbu suprasti, jog vis daugiau žmonių socialines medijas pasiekia mobiliaisiais telefonais.

Laikas praleidžiamas socialinėse medijose

Iš vidutiniškai 3 val. 40 min. per dieną, kurias žmogus praleidžia naudodamasis mobiliuoju telefonu, maždaug pusė šio laiko atitenka socialinių tinklų ar kitoms komunikacijos programėlėms. Žvelgiant per regionus, socialiniuose tinkluose praleidžiamas laikas pasiskirsto netolygiai. Daugiausiai laiko socialiniuose tinkluose praleidžia Pietų Amerikos gyventojai (3 val. 29 min.), o mažiausiai - europiečiai (1 val. 53 min).

Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius

Kai socialiniai tinklai vis labiau integruojasi į mūsų kasdienį gyvenimą, tai suteikia begalę galimybių įmonėms. Naudojantis socialinių medijų rinkodara tampa vis lengviau pasiekti savo tikslinę auditoriją, tad šiai sričiai verta skirti vis daugiau dėmesio.

Pandemijos poveikis naudojimosi įpročiams

Vis dar besitęsiantis COVID-19 pandemijos laikotarpis neabejotinai turėjo įtakos ir mūsų laikui praleidžiamam internete bei socialiniuose tinkluose. 4 iš 10 interneto vartotojų sako, kad praleidžia daugiau laiko naudodamiesi socialinėmis medijomis nei tai jie darė 2020 m. Pandeminiu laikotarpiu, savo vykdoma veikla galite išreikšti socialiai atsakingo verslo poziciją.

Socialinių medijų vartojimas skirtingų kartų atžvilgiu

2019 m. Millennials‘ų karta yra ta, kuri daugiausiai naudoja socialines medijas bei turi geriausią prieigą prie išmaniųjų telefonų. Kita vertus, X karta yra labiau linkusi naudotis planšetėmis. Ši socialinių medijų statistika kartų atžvilgiu gali būti naudinga sprendžiant, kokią platformą būtų geriausia pasirinkti, reklamuojant savo produktą tikslinei auditorijai.

Balso sąsajų ir mobilumo įtaka

2019 m. Global Web Index duomenys rodo, kad balso sąsajų naudojimas per pastaruosius metus išaugo daugiau nei 9%, o 43% pasaulio interneto vartotojų nuo 16 iki 64 metų bent kartą per mėnesį naudojosi balso paieška ir balso komandomis bet kuriame įrenginyje. 2020 m. duomenimis, vidutinis interneto vartotojų naudojimasis balso sąsajomis jau siekia 45%, kas rodo 2% padidėjimą, lyginant su 2019 m. Daugiausiai balso sąsajomis savo mobiliajame telefone naudojasi Azijos šalių atstovai - indai, filipiniečiai bei kinai.

Mobile-friendly turinio paklausa socialinėse medijose nenustojamai auga. 91% visų socialinių medijų vartotojų socialinius kanalus pasiekia per mobiliuosius įrenginius. Išmanieji telefonai ir socialinės medijos vystosi greta, tad turėtumėte nuo šių tendencijų neatsilikti ir jūs - užtikrinkite, kad jūsų publikuojamas turinys ir išdėstymas būtų optimizuoti mobiliesiems telefonams.

Privatumas, pasitikėjimas ir skaitmeninio gyvenimo paradoksas

Privatumas išlieka svarbi problema interneto vartotojams visame pasaulyje, o naujausi tyrimai rodo, kad 2020 m. buvome labiau ja susirūpinę nei 2019 m. Global Web Index praneša, kad 64% interneto vartotojų yra susirūpinę dėl to, kaip įmonės naudoja surinktus vartotojų duomenis, palyginti su 63% 2019 m. pradžioje. Įdomus faktas, kad įvairių ataskaitų duomenys pabrėžia tai, ką galime pavadinti „skaitmeninio privatumo paradoksu“.

Socialinių medijų įtaka požiūriams ir gyvenimo būdui: būsto pavyzdys

Šiame straipsnyje nagrinėjamos tendencijos ir literatūra, siekiant geriau pažinti vartotoją, nustatant socialinius faktorius, kurie lemia jo sprendimą pirkti. Straipsnio tikslas - išnagrinėti socialinius faktorius ir jų įtaką vartotojo elgsenai, atskleisti kultūrinių veiksnių poveikį, nustatyti demografinių faktorių koreliaciją ir palyginti mokslininkų bei praktikų nuomones apie socialinių ir įtakos grupių poveikį vartotojo sprendimui pirkti.

Tiriant būstą Lietuvoje svarbu atsižvelgti į gyvenamojo būsto raidos kontekstą, nes būsto vertės supratimas keitėsi - reikšmingos įtakos turėjo sovietmetis ir nepriklausomybės pradžioje įgyvendintos reformos. Mokslininkai pastebi, kad sovietmečiu vyravo instrumentinis-funkcinis supratimas, kai būsto vertę sudaro fizinė gyvenamoji erdvė tiesiogine prasme. Situacija iš esmės pasikeitė nepriklausomoje Lietuvoje - ilgainiui dominuojanti būsto valdos forma tapo privati nuosavybė - tai sociologinei analizei aktuali aplinkybė.

Visuomenėse, kuriose dominuoja nuosava būsto valda, būsto nuosavybė yra tarsi „savaime suprantama norma“, o požiūris į kitus žmones, jų pasiekimus gyvenime ir gyvenimo kokybę apskritai priklauso nuo to, ar jie turi nuosavą būstą. „Būsto savininkų“ visuomenėje socialinės normos „reikalauja“ turėti nuosavą būstą, kad būtų užtikrintas „normalus“ gyvenimo būdas, o nuosavo būsto prieinamumas Lietuvoje yra problemiškas - atsiranda tam tikros įtampos, pasireiškiančios „visuomeniniu spaudimu“ išgalėti turėti nuosavą būstą; empiriniai tyrimų duomenys rodo tendencijas tarptautiniu mastu, kad neišgalintys to padaryti yra stigmatizuojami.

Būsto vertės kategorijos

R. Ronaldas pabrėžia, kad būsto simbolinio vartojimo tyrimai dažnai yra sudėtingi, todėl suformuluoja analitinę prieigą, kuri apima tris būsto vertės kategorijas: funkcinę, investicinę ir simbolinę.

• Funkcinė vertė: Būsto funkcinės vertės analizė remiasi instrumentinio vartojimo prieiga, kai vertė bendrąja prasme suprantama kaip nauda. Nauda yra susijusi su pasitenkinimu.
• Investicinė vertė: Investicinės būsto vertės analizė remiasi vartotojų kultūrai būdingais sudaiktinimo, komercializavimo procesais. Analizuojamas požiūris į paskolas - finansinius vartojimo instrumentus, kurie ypač aktualūs kalbant apie būstą-namus.
• Simbolinė vertė: Simbolinės būsto vertės empirinis tyrimas apima dvi kategorijas - gyvenimo būdą plačiąja prasme ir socialinį statusą.

Tyrimo rezultatai Lietuvoje (2011, 2016)

Tyrimo empiriniai duomenys surinkti vykdant anketinę gyventojų apklausą internetu. Apklausti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojai nuo 17 iki 73 metų. Apklausa atlikta 2011 m. gegužės-birželio mėn., apklausti 563 respondentai, apklausa pakartota 2016 m. kovo-balandžio mėn., apklausti 524 respondentai, naudojant tą pačią tyrimo anketą.

Rodiklis	2011	2016
Respondentų skaičius	563	524
Pritarimas, kad būstas yra rimta investicija	81%	76%
Pritarimas, kad būstas atspindi socialinį statusą	~50%	↓

Paaiškėjo, kad vertinant būstą kaip vartojimo objektą yra svarbūs kiekybiniai ir kokybiniai būsto požymiai. Kuo didesnis būsto plotas, tuo labiau respondentai yra patenkinti gyvenamuoju būstu. Analizuojant gyvenimo būste trukmę paaiškėjo, kad mažiausia patenkinti būstu yra gyvenantys toje pačioje vietoje ilgiau nei 20 metų. Reikšmingas veiksnys, tiriant pasitenkinimą gyvenamuoju būstu, yra nuosavybė - būsto savininkai yra labiau patenkinti gyvenamąja vieta negu būsto nuomininkai.

Požiūrio į būsto investicinę vertę analizė atskleidė, kad dauguma gyventojų linkę pritarti nuomonei - „būstas yra rimta ilgalaikė finansinė investicija“. Maždaug pusė respondentų 2011 m. buvo linkę pritarti nuomonei, kad jų būstas atspindi su socialiniu statusu ir gyvenimo būdu susijusius požymius. Nustatyta, kad būsto kaip vartojimo objekto simbolinės vertės aktualumas per tiriamąjį laikotarpį sumažėjo. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tiriamuoju laikotarpiu pasikeitė gyventojų požiūris į būsto nuomą - teigiamų vertinimų sumažėjo, o būsto nuosavybės teigiamų vertinimų padaugėjo.

Verslui svarbios socialinių medijų įžvalgos

Socialinių medijų pakeitė mūsų gyvenimo būdą - nuo to, kaip mes gauname savo naujienas, iki to, kaip mes bendraujame su artimaisiais. Naudojantis socialinių medijų rinkodara tampa vis lengviau pasiekti savo tikslinę auditoriją. Ateinančiais metais skirkite dar daugiau dėmesio kuriant turinį, pritaikytą būtent mobiliems įrenginiams, pvz.: savo tinklaraštyje susiaurinkite teksto stulpelius.

Vienas iš būdų, kaip jūsų verslas galėtų pasinaudoti socialinių medijų rinkodara, yra geriausios įmanomos klientų aptarnavimo patirties užtikrinimas. Idėja - valdyti savo buvimą internete ir įsitikinti, kad palaikote ryšį su savo auditorija socialiniuose tinkluose čia ir dabar. 71% vartotojų, kurie turėjo teigiamą patirtį su prekės ženklu, greičiausiai rekomenduos šį prekės ženklą savo draugams ir šeimos nariams, tad socialiniuose tinkluose svarbu bendrauti su vartotoju atsakant į jo komentarus, žinutes ar paminėjimus. Bendraudami su klientais socialinės medijos platformose, kuriate rūpestingo prekinio ženklo įvaizdį.

Apibendrinimas apie poveikį mąstysenai ir elgsenai

Socialiniai tinklai keičia kiekvieno vartotojo gyvenimą, darant įtaką ne tik kultūros plėtrai, ekonomikai, bendram požiūriui į pasaulį, bet ir žmogaus mąstysenai bei elgsenai. Jie padidina informacijos prieinamumą, sustiprina referentinių grupių įtaką ir keičia suvokimą apie socialinį statusą bei vartojimo normas. Verslui tai reiškia naujas komunikacijos galimybes, o vartotojams - nuolat besikeičiančią informacinę aplinką, kurioje sprendimai priimami greičiau ir dažnai emocijų įtakoje.

tags: #socialiniu #mediju #itaka #vartotoju #elgsenai