Socialinė įmonė - tai pelno siekianti privati įmonė, kurios veiklos pagrindiniai tikslai yra socialiniai, pavyzdžiui, užimtumo didinimas, aplinkosauga, neįgaliųjų socialinė integracija. Skirtingai nuo įprastos verslo įmonės, socialinė įmonė įgyvendina socialinius tikslus ne per labdarą ar kitas išmokas iš gautų pajamų, bet savo kasdiene veikla. Kitaip tariant, socialinė įmonė privalo užsidirbti, mokėti mokesčius, konkuruoti rinkoje, bet pelnas nėra vienintelis jos tikslas.
Pirmosios socialinės įmonės atsirado 1980 m. Prancūzijoje, o vėliau tokį pavyzdį perėmė ir kitos Europos šalys, tokios kaip Italija, Jungtinė Karalystė, Belgija, Portugalija, Ispanija ir Graikija.
Socialinių įmonių paskirtis ir socialinė nauda
Socialinių įmonių tikslas - skatinti socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį, įdarbinant asmenis, priklausančius pažeidžiamoms tikslinėms grupėms. Jos padeda didinti užimtumo lygį, siūlo darbą tiems, kurie patiria sunkumų darbo rinkoje. Kartu, šios įmonės didina socialiai naudingų prekių gamybą, paslaugų prieinamumą, mažina skurdą bei didina vietos bendruomenės gerovę ir socialinį kapitalą.
Todėl socialinės įmonės sukuria didelį teigiamą išorinį poveikį, skatindamos savanorišką darbą, pasitikėjimą bei bendradarbiavimą, stiprindamos socialinę sanglaudą.
Socialinių įmonių statusas Lietuvoje
Lietuvoje socialinės įmonės statusas teikiamas juridiniams asmenims, kurie įdarbina tikslinėms grupėms priklausančius asmenis. Darbuotojų, priklausančių socialinių įmonių įstatyme nustatytoms tikslinėms grupėms, turi būti ne mažiau kaip 40 % metinio vidutinio darbuotojų skaičiaus, o tikslinėms asmenų grupėms priklausantys darbuotojai turi sudaryti ne mažiau kaip keturis asmenis.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Norint gauti socialinės įmonės statusą, juridinis asmuo turi pateikti prašymą teritorinei darbo biržai kartu su veiklos (verslo) planu, kuris apima ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį. Veiklos planas vertinamas pagal aiškumą, plano realumą, pasirengimą vykdyti veiklą, rinkos pagrįstumą, rizikingumą, planuojamų darbo vietų skaičių ir kitus socialinės naudos kriterijus.
Vertinimo kriterijų trūkumai ir iššūkiai
Vertinimo kriterijų formuluotės dažnai yra nekonkrečios ir neobjektyvios, kas leidžia priimant sprendimus turėti pernelyg plačias diskrecijos galimybes. Tai gali sukelti subjektyvumo darbo biržos darbuotojų sprendimuose ir kartais neobjektyvų socialinių įmonių statuso suteikimą ar neatitikimą.
Socialinių įmonių statuso suteikimo ir netekimo tvarka
Socialinės įmonės statusas gali būti panaikintas, jei įmonė kelių mėnesių laikotarpiu neatitinka įstatyme numatytų sąlygų arba jei įmonė piktnaudžiauja statusu, vykdo nesąžiningą konkurenciją arba netinkamai naudoja pagalbai skirtas lėšas.
Socialinė įmonė gali atgauti statusą po trijų mėnesių nuo sprendimo panaikinti dienos, pateikdama naują prašymą. Taip siekiama išlaikyti skaidrumą ir veiklos kokybę socialinių įmonių sektoriuje.
Statistika ir socialinių įmonių situacija Lietuvoje prieš reformą
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Socialinių įmonių skaičius | 177 |
| Dirbančių neįgaliųjų skaičius | 7000 |
| Paramos suma iš valstybės (eurais) | 30 mln. |
Dauguma socialinių įmonių paramos lėšų buvo skirta atlyginimams. Šios įmonės atliko svarbų vaidmenį maitinant neįgaliųjų užimtumą ir socialinę integraciją.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Socialinio verslo ir socialinių įmonių sklaida Lietuvoje
Socialinis verslas Lietuvoje dažnai painiojamas su įmonių socialine atsakomybe ar nevyriausybinėmis organizacijomis. Tačiau socialinis verslas, kaip atskira verslo forma, siekia socialinių ir finansinių tikslų derinio, pasitelkiant verslo įrankius spręsti socialines problemas.
Socialinių įmonių ateities perspektyvos ir reformos iššūkiai
2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus reformoms, kurios riboja paramą tik neįgaliesiems socialinių įmonių darbuotojams, daugelio socialinių įmonių ateitis Lietuvoje tapo neaiški. Užimtumo tarnyba negali pasiūlyti reikiamo kiekio neįgaliųjų, o pelno siekiančios įmonės nėra pasiruošusios ar negali paskirti pelno viešiesiems interesams tenkinti.
Dėl šių pokyčių daugelis socialinių įmonių svarsto apie statuso atsisakymą arba laukia automatinio panaikinimo. Tai išryškina būtinybę peržiūrėti teisinį socialinio verslo reguliavimą Lietuvoje ir ieškoti naujų sprendimų socialinės integracijos skatinimui bei socialinės ekonomikos stiprinimui.
Socialinės atsakomybės mitai ir realybė
Viduje veikiančių mitų sklaidymas padeda geriau suprasti socialinių įmonių veiklą ir jų vaidmenį visuomenėje.
- Mitas Nr. 1: Socialinė atsakomybė yra rinkodaros triukas. Tai gali būti tiesa, jei įmonės darbuotojai yra įsitraukę į socialines veiklas, bet ne tik piniginė parama. Socialinė atsakomybė reikalauja nuolatinio įsipareigojimo, darbuotojų įsitraukimo ir bendradarbiavimo su vietos bendruomenėmis.
- Mitas Nr. 2: Socialinė atsakomybė tik didelėms įmonėms. Mažos įmonės taip pat gali vykdyti socialiai atsakingas veiklas, kurios pagerina darbuotojų lojalumą ir klientų pasitikėjimą.
- Mitas Nr. 3: Socialinės atsakomybės veiklos yra brangios. Tinkamai organizuotos, jos gali būti taupios ir ilgainiui ne tik sumažina išlaidas, bet ir suteikia konkurencinį pranašumą.
- Mitas Nr. 4: Darbuotojams svarbiausias atlyginimas, o ne socialinė atsakomybė. Iš tiesų socialinė atsakomybė stiprina darbuotojų įsitraukimą, gerina darbo atmosferą ir gali prisidėti prie darbuotojų išlaikymo.
- Mitas Nr. 5: Trūksta gerųjų pavyzdžių ir informacijos apie socialines įmones. Lietuvoje egzistuoja iniciatyvos, tokios kaip www.verslasatsakingai.lt, suteikiančios praktinius pavyzdžius ir patarimus.
- Mitas Nr. 6: Socialinės atsakomybės ataskaitų niekas neskaito. Iš tiesų kokybiškos ataskaitos suteikia įmonėms reputacijos naudą ir padeda kurti ilgalaikius tikslus.
Socialinio verslo ateitis Lietuvoje
Socialinis verslas yra besiformuojanti sritis, kuri ilgainiui vystėsi iš įmonių socialinės atsakomybės ir kultūros. Šių įmonių veikla orientuota į socialinių problemų sprendimą per verslo modelius, o jų darbuotojai dažnai yra motyvuoti kurti teigiamą socialinį poveikį.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Vis daugiau socialinių įmonių Lietuvoje derina įvairius finansinius šaltinius ir partnerystes, siekdamos didesnio poveikio. Tačiau socialinio verslo teisinė bazė dar nėra iki galo išvystyta, todėl būtini tolimesni veiksmų planai ir reguliaciniai sprendimai, užtikrinantys socialinio verslo skatinimą nacionaliniu ir ES lygmeniu.
tags: #socialiniu #imoniu #pasiskirstymas