Karantino laikotarpis ypatingai išryškino socialinių paslaugų poreikį: ir senjorams, ir šeimoms su vaikais, ir vienišiems asmenims. Socialinis darbas įgalina asmenis, šeimas, bendruomenes ir visuomenę įveikti kylančias socialines problemas ir išvengti galimų socialinių problemų ateityje.
Teisinis reglamentavimas ir pagrindiniai dokumentai
Socialinės globos normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministro įsakymu, yra vienas svarbiausių dokumentų, reglamentuojančių socialinės globos kokybę. Socialinių paslaugų įstatymas yra pagrindinis įstatymas, nustatantis socialinių paslaugų sistemą Lietuvoje, įskaitant socialinės globos organizavimą ir teikimą. Socialinių paslaugų katalogas apibrėžia socialinių paslaugų rūšis ir jų teikimo standartus.
Be įstatymų, socialinės globos namų veiklą reglamentuoja ir kiti svarbūs dokumentai, detalizuojantys įvairius aspektus: Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas, Higienos norma HN 125:2019 “Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas ir Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika.
Socialinių darbuotojų statusas, pareigos ir kompetencijos
Socialinį darbą dirba socialiniai darbuotojai. Socialinis darbuotojas dirba socialinį darbą, siekdamas įgalinti sunkumų formaliojo švietimo sistemoje patiriančius asmenis ir (ar) mokykloje nesimokančius vaikus. Socialinis darbuotojas analizuoja savo profesinėje veikloje priimamus sprendimus, atliekamus veiksmus, pasiektus rezultatus ir nuolat tobulina profesinę kompetenciją.
Aukštos kvalifikacijos turėjimas - viena iš socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sudedamųjų dalių. Socialinių paslaugų srities darbuotojų specifinių kompetencijų trūkumas lemia netolygią teikiamų socialinių paslaugų kokybę, paslaugų trūkumą, darbuotojų „perdegimą“.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Vienas iš būdų spręsti išvardintas problemas - stiprinti socialinių darbuotojų profesines kompetencijas dalyvaujant mokymuose ir supervizijoje. Kompetencijos tobulinimas bus įskaitomas į darbuotojo darbo laiką, mokant jo vidutinį darbo užmokestį. Socialinis darbuotojas nuolat, ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per kalendorinius metus, tobulina profesinę kompetenciją, jo veikla vertinama socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
Individualios priežiūros darbuotojai
Būtent individualios priežiūros darbuotojas (socialinio darbuotojo padėjėjas ir lankomosios priežiūros darbuotojas) yra specialistas, esantis arčiausiai socialinių paslaugų gavėjo: senyvo amžiaus, neįgalaus, vaiko ar šeimos, kuriems reikalinga pagalba. Siūloma patikslinti reikalavimus individualios priežiūros darbuotojui (socialinio darbuotojo padėjėjui ir lankomosios priežiūros darbuotojui).
Tie darbuotojai, kurie yra arčiausiai žmogaus, ypatingai kai mes kalbame apie socialinių darbuotojų padėjėjus, turi išmanyti kaip geriausiai padėti žmogui. Siūloma sukurti socialinių paslaugų srities darbuotojų savireguliacijos mechanizmą.
Darbo laikas, poilsio reikalavimai ir atostogos
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 122 straipsnyje reglamentuojami minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. Minėto straipsnio 3 punkte numatyta, kad kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas.
Atsižvelgdami į tai, paaiškiname, kad siekiant nustatyti, ar darbuotojas per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį ilsėsis bent trisdešimt penkias valandas, konkreti darbuotojo darbo savaitė, ar darbo pradžia/pabaiga, nėra svarbi, kadangi vertinamas bet kuris septynių paeiliui einančių dienų laikotarpis, per kurį darbuotojo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė nei trisdešimt penkios valandos. Darbdavys privalo darbą organizuoti taip, kad būtų laikomasi šio reikalavimo.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Darbo kodekse nurodytas nepertraukiamos trukmės atostogų laikotarpis, dėl kurio panaudojimo abiem darbo santykių šalim kyla pareiga. Taigi darbuotojas turi pareigą pasinaudoti nurodytos trukmės kasmetinėmis atostogomis, o darbdavys - užtikrinti, kad šias atostogas darbuotojas panaudotų.
Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba šešias darbo dienas per savaitę. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.
Darbuotojas dažniausiai nori pasirinkti norimos trukmės atostogas, pavyzdžiui, dalimis, ir jam patogiu laiku, tačiau darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbus, kad dėl darbuotojo atostogų nenukentėtų įmonės veiklos efektyvumas. Teismų praktikoje aiškiai suformuluota, kad darbdavys privalo suteikti darbuotojui kasmetines atostogas už einamuosius metus, tačiau sprendimo teisė dėl atostogų suteikimo trukmės, jų skaidymo ir kitų klausimų visgi priklauso darbuotojui.
Darbo užmokestis, viršvalandžiai ir mokymo išlaidų atlyginimas
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta, jog už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką bei už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
DK 139 straipsnio 2 dalis nustato, jog darbuotojo darbo užmokestį sudaro: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis; papildoma darbo užmokesčio dalis; priedai už įgytą kvalifikaciją; priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; premijos už atliktą darbą; premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą. Taigi, darbo užmokestį sudaro ne tik bazinis darbo užmokestis, bet ir mokėjimai (priedai, priemokos ir kt.).
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Siekiant apskaičiuoti konkretaus darbuotojo mėnesio darbo užmokesčio dydį (valandinį) apmokėjimui už darbą švenčių ar poilsio dieną, bazinio darbo užmokesčio suma yra dalinama iš darbuotojo to mėnesio darbo laiko normos. Atkreiptinas dėmesys, jog apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, turi būti įtraukiamas darbuotojo pagrindinis darbo užmokestis ir visi apmokėjimai tiesiogiai susiję su atliekamu darbu.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 37 straipsnyje reglamentuojamos susitarimo dėl mokymo išlaidų atlyginimo sąlygos. Vadovaujantis DK 37 straipsnio 2 dalimi, atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu. Darbo santykių šalys galėtų darbo sutartyje sulygti ir darbuotojui atsirastų pareiga atlyginti tik darbdavio turėtas mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidas, kurios atitiktų DK 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.
Darbdavio ir darbuotojo teisės bei pareigos organizuojant darbo laiką
Jeigu darbo laiko režimo rūšis nesikeičia (išlieka nekintantis režimas), tačiau darbuotojo darbo laikas yra nustatytas darbo sutartyje, prieš jį keičiant turi būti gaunamas darbuotojo rašytinis sutikimas, kadangi šios sąlygos tampa šalims privalomos, kai dėl jų susitariama. Jeigu darbuotojo darbo laikas nenustatytas darbo sutartyje, jis gali būti keičiamas darbdavio vidaus norminiu teisės aktu ir darbuotojo sutikimas nėra privalomas.
Darbo kodekse nėra reglamentuota, jog prieš sudarant darbo sutartį, darbuotojas turi pateikti darbdaviui prašymą priimti jį į darbą. Tuo tarpu rašytiniai prašymai dėl kasmetinių atostogų privalomi, išskyrus atvejus, kai darbovietėje sudarytas ir patvirtintas kasmetinių atostogų suteikimo grafikas.
Socialinės globos įstaigų praktika ir organizaciniai reikalavimai
Socialinės globos namai yra svarbi socialinės apsaugos sistemos dalis, užtikrinanti ilgalaikę priežiūrą ir pagalbą asmenims, kurie dėl amžiaus, negalios ar kitų priežasčių negali savarankiškai pasirūpinti savimi. Lietuvoje socialinės globos namų veiklą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, apimantys tiek bendruosius socialinės apsaugos principus, tiek specifinius reikalavimus, taikomus tokioms įstaigoms.
Pavyzdžiui, Viliaus Gaigalaičio globos namų vidaus dokumentai užtikrina skaidrų ir efektyvų įstaigos valdymą, paslaugų kokybę ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Socialinės globos normos nustato reikalavimus personalui, patalpoms, inventoriui, paslaugų teikimo procesui ir kitiems svarbiems aspektams.
Pareigybių reikalavimai ir funkcijos
Pavyzdžiui, Utenos socialinės globos namuose, socialinių paslaugų padalinio vyriausiojo socialinio darbuotojo pareigybė priskiriama struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų grupei, pareigybės lygis - A2. Reikalavimai darbuotojui: Turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį socialinio darbo išsilavinimą su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu. Turėti ne mažesnę kaip 2 metų profesinio darbo patirtį ir ne mažesnę kaip 1 metų vadovaujamo darbo patirtį.
Vyriausiasis socialinis darbuotojas vykdo tokias funkcijas: rengia kuruojamo padalinio veiklos planus, organizuoja ir koordinuoja kuruojamo padalinio veiklos tikslų įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą, pavaldžių darbuotojų ir savanorių veiklą, kontroliuoja darbo kokybę, analizuoti pavaldžių darbuotojų mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo poreikį. Jis organizuoja socialinio darbo, darbo terapijos, kultūrinių, švietimo, ugdymo, sporto, buitinių paslaugų teikimą paslaugų gavėjams ir bendradarbiauja su kitų institucijų specialistais.
Iššūkiai ir finansavimas
Nepaisant griežto teisinio reglamentavimo, socialinės globos namai Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip finansavimo trūkumas, personalo stoka, senėjanti infrastruktūra ir augantys gyventojų poreikiai. Socialinių paslaugų srities darbuotojų specifinių kompetencijų trūkumas lemia netolygią teikiamų socialinių paslaugų kokybę, paslaugų trūkumą, darbuotojų „perdegimą“.
Viena iš iniciatyvų gerinti kokybę - iš šiuo metu šalyje veikiančių bendruomeninių šeimos namų atrinkti įstaigą, kuri bus metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras. Numatoma, kad metodinio kompleksinių paslaugų šeimai centro kokybiškoms funkcijoms vykdyti kasmet prireiks apie 500 tūkst. Šiam pakeitimui įgyvendinti reikės apie 28 mln. eurų.
Visuomenės požiūris ir paslaugų nauda
Remiantis 2020 m. liepos mėn. atliktais „Spinter tyrimais”, 69 proc. šalies gyventojų socialinį darbą vertina kaip naudingą visuomenei. Dažniausiai manoma, kad socialinį darbuotoją geriausiai apibūdina žodis „padėjėjas” (57 proc.), 42 proc. respondentų socialinį darbuotoją sieja su konsultantu, 38 proc. - su specialistu.
Socialinio darbo esmė dažniausiai suvokiama kaip socialinių paslaugų organizavimas (48 proc.). 39 proc. respondentų socialinį darbą suvokia kaip pagalbos teikimą asmenims, patekusiems į sudėtingą gyvenimišką situaciją. Beveik pusė (48 proc.) respondentų socialinio darbuotojo darbo naudą visuomenei įžvelgia tame, kad socialinis darbuotojas rūpinasi vienišais senoliais. 36 proc. apklaustųjų teigia, kad socialinis darbuotojas prisideda prie neįgaliųjų integracijos visuomenėje. Trečdalio (34 proc.) tyrimo dalyvių teigimu socialinis darbuotojas prisideda prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo.
Profesinio tobulinimo ir kokybės užtikrinimo perspektyvos
Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, kompetencijų didinimas lemia paslaugų kokybę gyventojams. Vienas iš būdų spręsti išvardintas problemas - stiprinti socialinių darbuotojų profesines kompetencijas dalyvaujant mokymuose ir supervizijoje. Supervizija - darbuotojų ir (ar) socialinių paslaugų įstaigų konsultavimas profesinių santykių klausimais, siekiant tobulinti darbuotojų profesinę kompetenciją ir (ar) socialinių paslaugų įstaigos veiklą.
Kompetencijos tobulinimas bus įskaitomas į darbuotojo darbo laiką, mokant jo vidutinį darbo užmokestį. Analizuoja metodinę medžiagą ir socialiniams darbuotojams bei individualios priežiūros darbuotojams teikia paramą, padedančią efektyviau organizuoti socialinį darbą.
tags: #socialiniu #darbuotoju #globos #normos