Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje.
Ką reiškia socialinis ir emocinis ugdymas?
SOCIALINIS IR EMOCINIS UGDYMAS - procesas, kuriame dalyvauja vaikai ir suaugusieji, apimantis žinių, nuostatų bei įsitikinimų, susijusių su penkiomis pagrindinėmis kompetencijomis, formavimą ir ugdymą. Socialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė. Tai kai į nuoseklų procesą įsitraukia: mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistai, techninis personalas, tėvai / šeima, steigėjas, mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės, autoritetai ir partneriai ir kt. Įsitraukus visai bendruomenei į šį procesą naudos gauna VISI: vaikai ir suaugusieji.
Integravimas į klasę: kodėl ir kaip
Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos reikšmingai prisideda prie vaikų ir jaunimo socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo, tačiau maksimalus rezultatas pasiekiamas integruojant socialinius ir emocinius įgūdžius ugdančius elementus į visą ugdymo procesą. Kad būtų aiški ugdymo kryptis ir tikslai, rekomenduojama organizuojant ugdymą remtis socialinio ir emocinio kompetencijų aprašu.
Lietuvoje ateityje pedagogai turės galimybę pasinaudoti Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos aprašu.
Trys integravimo lygiai (rekomenduojama praktika)
-
1 lygmuo
Kiekvienoje pamokoje turi būti sukurta saugi mokymosi aplinka, kurioje aiškiai išsakomi aiškūs ir pamatuojami lūkesčiai, sutarta dėl taisyklių ir bendrųjų susitarimų, bendravimas turi būti įtraukus, mokytojas ir klasė - jautrūs kiekvieno patirtims ir išgyvenimams. Kiekvienoje pamokoje mokytojas renkasi į mokymo/si procesą įtraukiančius metodus, įvertindamas, kad mokiniai mokosi skirtingai, kad mokymasis yra darbas, reikalaujantis dėmesio sutelkimo, o mokymosi motyvacija įgyjama siejant mokymosi patirtį su pritaikymu realiame gyvenime.
Taip pat skaitykite: Jaunimo judėjimas ir migracija
-
2 lygmuo
Kiekvienas mokinys turi ugdyti įgūdžius nuosekliai, bent kartą per savaitę. Tyrimai patvirtina, kad daugiausiai naudos teikia tyrimais grįstos, nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos. Kad programa pasiektų jai keliamus tikslus, ji turi būti parengta ir realizuojama vadovaujantis NAKA principu: socialinio ir emocinio ugdymo užsiėmimai vykdomi NUOSEKLIAI, gilinant tai, ką mokiniai jau supranta ir moka, atsižvelgiant į jų raidą; veiklos reikalauja AKTYVAUS mokinių dalyvavimo; socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti būtinas KONCENTRUOTUMAS ir specialus laikas; veiklų tikslai ir tikėtini rezultatai yra AIŠKIAI įvardijami ir aptariami.
Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo pamokos ugdo specifinius vaikų ir jaunimo įgūdžius, kuriems susiformuoti reikia laiko. Ugdant ir gilinant juos svarbu sudaryti sąlygas pritaikyti ir panaudoti įvairiuose kontekstuose.
-
3 lygmuo
Socialinio ir emocinio ugdymo temų integravimas į visų dalykų turinį. Dėl to labai svarbu, kad kitų dalykų pamokose būtų atkreiptas dėmesys į šių įgūdžių ugdymą ne tik taikant mokymo metodus ar strategijas, bet ir integruojant juos į pamokų turinį.
Pavyzdžiui, literatūros pamokose atkreipti dėmesį į kūrinių veikėjų išgyvenamas emocijas ir jų atpažinimą. Istorijos pamokose analizuoti ne tik asmenybių biografinius faktus, bet jų charakterio ypatybes ir konkrečius gebėjimus. Fizinio ugdymo metu mokytis įveikti stresą pasirinkus tinkamus fizinius pratimus.
Ugdymo turinio pasirinkimas ir temos
Norėdami socialinį ir emocinį ugdymą integruoti į dalykų turinį mokytojai gali rinktis palankias šiems įgūdžiams plėtoti temas, pavyzdžiui, skurdas, pagyvenusių žmonių globa, gamtosaugos aktualijos, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kitų ligų, susijusių su sveikos gyvensenos problemomis, paplitimas ir kt.
Taip pat skaitykite: Socialinės rizikos jaunimas ir užimtumas
Metodai ir NAKA principo taikymas praktikoje
„Jei visą mokymosi psichologiją reikėtų nusakyti vienu teiginiu, sakyčiau taip: išsiaiškinkite, ką vaikas jau žino, ir atitinkamai mokykite.“ D. Prasmingas mokymasis vyksta tada, kai mokiniai aktyviai mokosi remdamiesi tuo, ką jau žino ar mano žiną. Tad kiekvienąkart pradedant mokytis naujų dalykų svarbu skirti laiko sužadinimo veiklai.
Ja siekiama išsiaiškinti mokinių turimas žinias ir klaidingus įsitikinimus, paskatinti mokinius mąstyti nagrinėjama tema, sužadinti jų susidomėjimą, emocinį įsitraukimą. Sužadinimo veikla turėtų būti kryptinga, intensyvi. Istorijos pasakojimas, skaitymas, filmuotos medžiagos rodymas.
Kaip pasiekiama SEU sėkmė mokykloje
Nuoseklus socialinis ir emocinis ugdymas, jo tvarumas pasiekiamas planuojant jo įgyvendinimą ne vieneriems metams. Priklausomai nuo turimos mokyklos patirties, tai procesas, kuriam gali prireikti kantrybės, lankstumo ir nusiteikimo, kad į procesą teks įtraukti visus mokyklos bendruomenės narius. Sėkmės elementas yra tinkamas požiūris į socialinį ir emocinį ugdymą: supratimas, kad SEU = mokinių sėkmė mokykloje ir gyvenime.
SEU aktualumas ir socialinis kontekstas
Šiandieninis socialinis-ekonominis klimatas iškelia naujus iššūkius, kurie daro įtaką vaikų ir jaunimo ateičiai. Švietimas turi didelį potencialą padėti įveikti šiuos iššūkius, suteikiant jaunam žmogui kompetencijų, kurios padės siekti asmeninės ir valstybinės gerovės. Daugelyje šalių pripažįstama, kad socialinės ir emocinės kompetencijos turi būti pradedamos ugdyti šeimoje nuo gimimo, vėliau ikimokykliniame amžiuje, priešmokykliniame ugdyme ir tęsiamos mokykliniame amžiuje. SEUI ir kitos Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, ugdymo institucijos, savivaldos ir vyriausybinės organizacijos sutaria, kad šis ugdymas yra reikšmingas ir žingsnis po žingsnio siekiama, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje turėtų galimybę visais amžiaus tarpsniais ugdytis bei stiprinti socialinius ir emocinius įgūdžius.
Empiriniai argumentai: kodėl socialinės ir emocinės kompetencijos svarbios
Empiriniai įrodymai ir patirtis rodo, kad socialinius ir emocinius įgūdžius turintys žmonės geriau priima kasdienio gyvenimo iššūkius. Asmenys, kurie turi kantrybės sunkiam darbui, dažniau sulaukia sėkmės šiais laikais labai dinamiškoje ir kompetencijų reikalaujančioje darbo rinkoje. Tie, kurie geba kontroliuoti savo impulsyvumą, dažniau renkasi sveiką gyvenimo būdą. Tyrimai patvirtino, kad mokiniai, kurie tiki, kad gali išmokti matematikos, pasiekia geresnių rezultatų, negu tie, kurie tuo netiki. Net ir PISA tyrimo rezultatai rodo, kad atkaklumas yra pagrindas siekiant sėkmės matematikoje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos jaunimo problemos
Kodėl svarbu pradėti dabar
Mokiniams reikia sudaryti sąlygas įgyti pažinimo bei socialinių ir emocinių kompetencijų, kurios yra pagrindas siekiant gyvenimo sėkmės. Socialinės ir emocinės kompetencijos pasireiškia daugybėje kasdienių situacijų. Jos vaidina svarbų vaidmenį, kai asmenys dirba su kitais, siekia tikslų ir valdo emocijas. Jos yra svarbios visais gyvenimo etapais. Pavyzdžiui, kontroliuojamos emocijos gali padėti išvengti klasės darbo sutrikdymo arba draugo praradimo.
Praktinis pavyzdys: socialinės atskirties prevencija ir jaunimo projektai
Problema Europos Komisijos 2022 metų ataskaitoje yra įvardinama, kad 24,5% Lietuvos gyventojų yra skurdo ar socialinės atskirties rizikoje. Siekdamos spręsti šią problemą, Augustė ir Deimantė savo pirmąjį projektą įgyvendina Jaunimo reikalų agentūroje ir nagrinėja, kaip socialinės atskirties prevencija gali būti efektyvinama teikiant tikslines paslaugas socialiai pažeidžiamam jaunimui.
Projekto tikslui įgyvendinti pasitelkiama socialinės atskirties Lietuvoje apžvalga, kurioje aptariami socialinę atskirtį identifikuojantys gyvenimo kokybės rodikliai bei nagrinėjama jų rezultatų koreliacija su asmens socioekonomine kilme ir kontekstu. Vėliau yra pasitelkiamos konsultacijos su neformalaus švietimo ir darbo su jaunimu ekspertais siekiant identifikuoti, kokių kompetencijų labiausiai trūksta socialinę atskirtį patiriančiam jaunimui ir kokios paslaugos ir/ar veiklos efektyviausiai vystytų šias kompetencijas.
Deimantė yra studijavusi Lietuvos bei Airijos universitetuose ir įgyvendinusi įvairias jaunimo programas nevyriausybiniame sektoriuje. Augustė yra socialinių nelygybių tyrėja, baigusi politikos mokslų bakalaurą Vilniaus Universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute ir studijuojanti nelygybių ir socialinio mokslų magistro programą London School of Economics and Political Science universitete.
Pažinimo kompetencijų ryšys su socialinėmis ir emocinėmis
Mokiniams svarbu ugdyti pažinimo kompetencijas, nes jos sudaro pagrindą problemų sprendimui, kritiniam mąstymui ir gebėjimui integruoti žinias įvairiuose kontekstuose. Pažinimo kompetencijų pavyzdžiai apima gebėjimą skirti daiktus ir reiškinius pagal požymius, siejimą su simboliais, aiškų kalbėjimą, loginį mąstymą, hipotezių kėlimą ir tikrinimą, informacijos paiešką, problemų atpažinimą ir jų sprendimo strategijų kūrimą. Šie gebėjimai yra glaudžiai susiję su socialinio ir emocinio ugdymo tikslais, nes jie skatina savireguliaciją, empatiją, bendradarbiavimą ir atsparumą.
Praktinė darbo su jaunimu gairė
- Sukurti saugią mokymosi aplinką ir aiškiai komunikavimą apie lūkesčius.
- Įtraukti mokinius aktyviai, naudojant įvairius metodus ir sužadinimo veiklas.
- Planuoti nuoseklią programą su aiškiais tikslais ir vertinimo rodikliais.
- Integruoti SEU kitų dalykų turinyje ir praktinėse veiklose.
- Įtraukti šeimą ir vietos bendruomenę kaip partnerius.
| Veiksmas | Tikslas | Dažnumas |
|---|---|---|
| Saugios klasės taisyklės | Skatinti įtraukimą ir pagarbą | Kiekviena pamoka |
| Nuoseklūs SEU užsiėmimai | Plėtoti specifinius įgūdžius | Bent kartą per savaitę |
| Integracija į dalykų turinį | Taikymas įvairiuose kontekstuose | Nuolat pagal pamokų planą |
tags: #jaunimo #socialiniu #kompetenciju #ugdymas #etd