Socialinis verslas Lietuvoje - sparčiai besivystanti sritis, kurią numatyta plėtoti ir stiprinti atsižvelgiant į šalies strateginius tikslus iki 2030 metų. „Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ numatoma, kad viešasis sektorius turėtų teikti tik tas viešąsias paslaugas, kurių negali teikti socialiniai partneriai. Nacionaline pažangos programa siekiama, kad iki 2030 m. 30 proc. savivaldybių viešųjų paslaugų teiktų nevyriausybinės ar bendruomeninės organizacijos, o Vyriausybės programoje išskirtas siekis - sukurti paskatas savivaldybėms socialines paslaugas organizuoti ir teikti pasitelkiant NVO partnerius.
Tokie sprendimai rodo valstybės įsipareigojimą skatinti socialinį verslumą, kuris ne tik padeda spręsti socialines ir aplinkosaugos problemas, bet ir prisideda prie ekonomikos augimo bei gerovės kūrimo. Socialinis verslas Lietuvoje yra neatsiejama dalis tvarios plėtros, nes jis orientuotas į pokyčius bei socialinių poreikių tenkinimą.
Socialinio verslo ekosistema Lietuvoje: dabartinė situacija
Šiuo metu Lietuvoje registruojama apie 200 socialinių verslų, tačiau ekspertai įžvelgia potencialą, kuris yra bent dešimt kartų didesnis, neįskaitant fizinių asmenų vykdomų socialinių verslo modelių. 2023 metų gruodį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė socialinio verslo apibrėžimą, kuris įtrauktas į Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą. Šis teisės aktas įpareigojo Vyriausybę sukurti oficialią socialinio verslo statuso suteikimo procedūrą, kuri jau įsigaliojo, ir paskelbti subjekto statuso suteikimo bei panaikinimo tvarką.
Lietuvos socialinio verslo asociacija (LISVA) kartu su ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu vykdė Europos socialinio verslo stebėsenos tyrimą (European Social Enterprise Monitor, ESEM), kuris davė galimybę išsamiai įvertinti socialinio verslo padėtį šalyje ir palyginti ją su Europos bei pasaulinėmis tendencijomis. Tyrimo metu atskleista, kad siekiant atskleisti socialinių verslų potencialą Lietuvoje, reikalingi sisteminiai pokyčiai, ypatingai finansavimo mechanizmų ir teisinės aplinkos srityse.
Finansiniai iššūkiai ir paramos galimybės
Vienas kertinių socialinio verslo iššūkių Lietuvoje yra finansinio stabilumo užtikrinimas. Tyrimo duomenimis, dauguma organizacijų susiduria su sunkumais generuoti pelną, o riboti finansiniai instrumentai ir griežti užstato reikalavimai apsunkina verslo plėtrą. Šiuo klausimu svarbų vaidmenį gali atlikti socialiai atsakingi viešieji pirkimai ir privačių investuotojų įsitraukimas, kurie suteiktų naujų finansavimo galimybių socialiniam verslui.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
NVO Avilys bendradarbiaudamas su „Verslia Lietuva“ įgyvendina socialinio verslo iniciatyvų skatinimo projektus Klaipėdos ir Panevėžio regionuose, finansuojamus pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą. Dalyviai gali pasinaudoti iki 15 tūkst. eurų parama, įskaitant iki 7 tūkst. eurų skirtą ekspertinei pagalbai ir įrangos įsigijimui, prisidedant ne mažiau kaip 15 proc. lėšų iš savų šaltinių.
Socialinio poveikio matavimas ir viešųjų paslaugų perdavimas
Socialinio poveikio matavimas yra reikšminga „valiuta“, kuria vertinama socialinio verslo sėkmė. Tačiau Lietuvoje trūksta tinkamai pritaikytos pagalbos, kuri didintų socialinių verslų galimybes pasiekti investicijas ir stiprinti poveikį. Siekiant spręsti šiuos klausimus, organizuojamas Socialinio verslo forumas, kuris gegužės 5 dieną vyks jau aštuntąjį kartą ir sudarys platformą diskusijoms tarp socialinio verslo bendruomenės, politikos formuotojų, akademikų ir gerųjų praktikų atstovų.
Kitas svarbus klausimas yra viešųjų paslaugų perdavimas socialiniams verslams. Lietuvoje šis procesas turi dvejopą tikslą: padidinti viešųjų paslaugų poveikį ir sumažinti jų teikimo kaštus. Be to, ši praktika skatina verslumą šalyje - leidžia pirkėjams gauti naudingas paslaugas ir žinoti, kad prisideda prie socialinių problemų sprendimo.
Lyderystė socialiniame versle ir inovacijų svarba
Tyrimas atskleidė, kad socialiniu verslu Lietuvoje dažniausiai užsiima jauni, energingi lyderiai, iš kurių net 80,5 proc. yra moterys. Šie verslai daugiausia orientuojasi į tokių problemų sprendimą kaip nelygybės mažinimas, tvarių miestų kūrimas bei sveikatos ir gerovės stiprinimas. Tačiau socialiniai verslai dažnai nesieti savo veiklos su inovacijomis, nes įsitvirtinusi startuolių ir fintech kultūra skatina manyti, kad inovacijos būtinai turi būti tiesiogiai susijusios su technologijomis.
Visgi tai yra ribojantis faktorius, nes socialiniai pokyčiai gali būti įgyvendinami ir be technologinių sprendimų. Todėl svarbu stiprinti socialinių verslų gebėjimą naudotis technologijomis ir skatinti inovatyvių technologinių sprendimų diegimą ilgalaikėje perspektyvoje. Tuo pačiu sektoriaus ekosistema dar yra fragmentuota, trūksta nuoseklios finansinės paramos, viešinimo ir paramos infrastruktūros plėtojimo.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Socialinis verslas Lietuvos ekonomikos transformacijoje
Socialinis verslas Lietuvoje yra neatsiejama šalies ekonominės ir socialinės raidės dalis. Jis stiprina bendruomenių atsparumą, kuria įtraukią visuomenę ir padeda spręsti demografinius bei socialinius iššūkius, kurie ypač aktualūs ateinančiais dešimtmečiais. Valstybės ir savivaldybių institucijų parama, bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis, verslo bei bendruomeninėmis organizacijomis yra būtinas kuriant kokybiškas viešąsias paslaugas.
Lietuvos verslo ir socialinių iniciatyvų įgyvendinimui rengiami gidai ir strateginės rekomendacijos atspindi norą adaptuoti gerąją užsienio šalių praktiką ir pritaikyti ją šalies kontekste. Tokios iniciatyvos kaip socialinio verslo forumas, kuris suburia visus šios ekosistemos dalyvius, leidžia deklaruoti, aptarti ir viešinti aktualiausias temas bei skatinti socialinio verslo vystymąsi kaip svarbų Lietuvos ateities veiksnį.
| Tematika | Keletas pagrindinių faktų |
|---|---|
| Socialinių verslų skaičius Lietuvoje | Apie 200 oficialiai registruotų, potencialas - 10 kartų didesnis |
| Moterys socialiniame versle | 80,5 % lyderių yra moterys |
| Paramos dydis pagal NVO Avilys projektus | Iki 15 tūkst. eurų, įskaitant iki 7 tūkst. eurų ekspertinei pagalbai |
| Numatytas viešųjų paslaugų perdavimo procentas | Iki 2030 m. - 30 % savivaldybių viešųjų paslaugų teiks NVO ar bendruomenės |
Socialinis verslas tampa ne tik visuomenės problemų sprendimo būdu, bet ir svarbiu ekonomikos varikliu bei socialinės sanglaudos stiprintoju, kartu paskatinančiu naują vadybinių ir verslo modelių kūrimą Lietuvoje. Priimti sprendimai ir toliau formuos socialinio verslo plėtrą, atitinkančią šalies „Lietuva 2030“ strateginius tikslus.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #socialinis #verslas #strategijoje #lietuva #2030 #referatai