Pensija paprastai vadinama senatvės pensija arba valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) pensija. Tai yra fiksuota pinigų suma, kuri kas mėnesį mokama pensijos gavėjui. „Sodra“ moka ne tik senatvės, bet ir kitų rūšių socialinio draudimo pensijas. Be to, kai kuriems gyventojams priklauso valstybinės pensijos, mokamos ne iš „Sodros“, bet valstybės biudžeto. Yra ir daugiau pensinių išmokų. Tai gali būti anuitetai ar kitokios išmokos iš II ar III pakopos privačių pensijų fondų, pensijos dirbus užsienyje ir kt.
Kas lemia, kiek gaus pensininkas
Kas ir kada gaus vieną ar kitą pensiją, priklauso nuo žmogaus amžiaus, darbo stažo, mokėtų įmokų ir kt. Socialinio draudimo pensiją sudaro: a) bendroji dalis (ją lemia sukauptas stažas ir bazinė pensija); ir b) individualioji dalis (ją lemia darbuotojo mokėtos įmokos). Kiekvienam žmogui pensija padidėja skirtingai, nes ji priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų.
Pensinis amžius ir stažas
Nuo 2026 m. Lietuvoje ir vyrai, ir moterys senatvės pensiją gali gauti sulaukę 65 metų. Toks yra pensinis amžius ir moterims ir vyrams. Jei žmogus nedirba ir neturi pajamų, likus ne daugiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus, jam gali būti skiriama išankstinė senatvės pensija. Tačiau ji mažinama po 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį, likusį iki pensinio amžiaus. Sulaukus pensinio amžiaus, žmogui nebūtina išeiti į pensiją. Jis gali kreiptis dėl atidėtos pensijos. Atidėta pensija didinama 8 proc. už kiekvienus jos atidėjimo metus. Negalios (netekto darbingumo) pensija gali būti skiriama nesulaukus pensinio amžiaus.
Būtinasis stažas pensijai gauti 2026 m. yra 34,5 metai, o nuo 2027 m. - 35 metai. Kad būtų skirta senatvės pensija, žmogui užtenka minimalaus stažo. Minimalusis stažas senatvės pensijai yra 15 metų. Jei žmogus nėra sukaupęs minimalaus stažo, jam gali būti mokama šalpos senatvės pensija. 2026 m. jos dydis yra 261 euras per mėnesį.
Minimalios pensijos, priemokos ir bazinė pensija
Lietuvoje nėra nustatyta minimali pensija taip, kaip, pavyzdžiui, minimalioji mėnesinė alga. Gaunantiems pačias mažiausias pensijas gali būti mokamos pensijų priemokos. Pagal įstatyme numatytą formulę jų suma susieta su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD), kuris 2026 m. yra 468 eurai. Sukaupus būtiną stažą, bet gaunant mažesnę pensiją už MVPD, mokama priemoka iki jo. Pvz., jei pensija su būtinu stažu yra 430 eurų, tai prie jos pridedama 38 eurų, kad suma būtų 468 eurai (1 MVPD).
Taip pat skaitykite: Kompensacijos gavimas Lietuvoje
Sukaupus tik minimalų 15 m. stažą, mažiausia pensija neturėtų būti mažesnė už bazinę pensiją, kuri 2026 m. yra 327,91 euro. Tačiau prie šios sumos būtų pridėta 66,68 euro dydžio priemoka, tad žmogui bendrai būtų išmokama 365,13 euro. Jei žmogus nesukaupė net minimalaus stažo, tada jam gali būti mokama šalpos senatvės pensija, kuri 2026 m. yra 261 euras. Bet kokiu atveju tik „Sodra“ gali pasakyti, kokia mažiausia pensija ir priemoka prie jos priklauso žmogui. Ji turi visus duomenis apie jo stažą ir įmokas. Į ją galima kreiptis telefonu arba internetu.
Pensijos skyrimo tvarka: kaip susitvarkyti pensiją
Svarbu žinoti, kad pensija skiriama ir mokam tik tuo atveju, jeigu žmogus dėl jos pateikia prašymą „Sodrai“. Tą galima padaryti internetu arba užsukus į „Sodros“ skyrių. Dėl senatvės pensijos skyrimo į „Sodrą“ reikėtų kreiptis likus 3 mėnesiams ar mažiau iki sukaks pensijos amžius arba bet kuriuo metu vėliau. Jei kreipėtės vėliau, senatvės pensija bus išmokėta už praėjusį laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių iki prašymo su visais dokumentais ir duomenimis gavimo „Sodros“ skyriuje dienos. Paprastai kalbant, jei kreipsitės praėjus metams ir 1 mėnesiui po to, kai suėjo pensinis amžius, prarasite 1 mėnesio pensiją.
Dokumentai, kuriuos reikia pateikti „Sodrai“
- Prašymas skirti senatvės pensiją.
- Pasas arba asmens tapatybės kortelė (arba leidimas gyventi Lietuvoje);
- Jei anksčiau nesate pateikę, tai: dokumentai, įrodantys stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. (darbo knygelę, stažo pažymėjimai, išduoti buvusių darboviečių ar archyvų ir kt.);
- Karinis liudijimas (jei atlikote karinę tarnybą iki 1994-12-31);
- Santuokos ar ištuokos liudijimas (jeigu buvo pakeista pavardė, o stažą įrodančiuose dokumentuose nurodyta ankstesnė pavardė).
Pensija paskiriama ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir (ar) visų reikalingų dokumentų ir duomenų gavimo.
Pensijų indeksavimo tvarka
Įstatymas numato - kasmet pensijos yra indeksuojamos, t. y. keliamos tam tikru dydžiu, kuris yra susietas su visų šalies darbuotojų darbo užmokesčio fondo pokyčiu. Pats jis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus ir jų algų dydžio. Kuo daugiau žmonių dirba ir kuo jų atlyginimai didesni, tuo užmokesčio fondas didesnis ir tuo daugiau didinamos pensijos. Jos keliamos taip pat atsižvelgiant į „Sodros“ biudžeto rezultatą (pajamas ir išlaidas), vyresnių žmonių skurdo rizikos lygį ir vidutinės pensijos santykį su vidutine alga.
Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. bazinės pensijos, apskaitos vieneto vertės ir našlių pensijos bazinis dydžiai, kurie taikomi skiriant pensijas, yra indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (IK). Įstatymas numato, kad IK apskaičiuojamas kaip 7 paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3 metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3 prognozuojamų metų.
Taip pat skaitykite: Nauda ir prieinamumas: Gripo skiepai
Prognozės ir numatomi indeksai
Atsižvelgdama į Finansų ministerijos paskelbtą naujausią Ekonominės raidos scenarijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad nuo 2025 m. pradžios pensijos gali didėti 10,32 proc. (anksčiau buvo numatomas 9,59 proc. augimas). Pagal kitus Finansų ministerijos skelbimus, darbo užmokesčio fondas šiemet augs apie 8-8,8 proc., o per kitus trejus metus - atitinkamai 7 proc., 5,7 proc. ir 5,6-5,8 proc., o pagal tokį scenarijų nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų apie 9,69-9,87 proc.
„Sodros“ duomenimis, dabar vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 596,1 euro. Tiesa, buvo žadama, kad per visus šiuos metus vidutinė pensija bus 10 eurų didesnė ir sieks 605 eurus. Kaip ten bebūtų, tokią vidutinę pensiją indeksavus 10,32 proc., gyventojams prisidėtų po 61,51-62,44 euro. Tuomet vidutinė pensija siektų 657 eurus. Kitais skaičiavimais, jei indeksavimas būtų apie 9,69-9,87 proc., vidutinė senatvės pensija gali išaugti 64-66 eurais ir pasiekti apie 731-736 eurų ribą.
Papildomas indeksavimas ir „Sodros“ rezervas
Gyventojų pensijos turėtų būti indeksuojamos, jeigu tik neištiks krizė, dėl kurios socialinio draudimo įmokų iš darbuotojų „Sodra“ surinktų mažiau, nei išmokėtų pačių pensijų. Planuojama, kad šiemet, kaip, beje, ir pernai, jos pajamos gerokai viršys išlaidas. Be to, Finansų ministerija skaičiuoja, kad šiuo metu „Sodra“ yra sukaupusi daugiau kaip 2 mlrd. eurų dydžio rezervą. Paprastai kalbant, tokia pinigų suma yra sukaupta arba sutaupyta „juodai dienai“ arba galimai krizei.
Jeigu „Sodros“ biudžetas bus sėkmingas, pensijos bus indeksuojamos ir papildomai. Papildomas pensijų bendrosios dalies indeksavimas galimas, jeigu: 1) 65 m. sukakusių ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis negu 25 proc.; arba 2) vidutinės senatvės pensijos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 proc. Naujausiais duomenimis, dabar vyresnių žmonių skurdas - didesnis, o vidutinė pensija vis dar nesiekia pusės vidutinės algos. Taigi, tikėtina, kad, ypač artėjant rinkimams, bus norima pensijas didinti ir papildomai.
Vyriausybės siūlymai naudoti perviršį
Valdžia svarsto dalį rezervinio fondo perviršio naudoti kitam tikslui - pensijų didinimui. Prezidentas siūlo pensijų kėlimą iš „Sodros“ perviršio. Pasak A. Syso ir M. Lingės diskusijų, teoretinė galimybė grąžinti į „Sodrą“ dalį antrosios pakopos kaupiamų lėšų yra aptariama, tačiau antros pakopos lėšos yra kitokio pobūdžio ir jų panaudojimas kelia daug klausimų. A. Sysas pažymi, kad reikės skaičiuoti, kiek žmonių pasitrauktų iš antrosios pakopos ir kokia suma papildomai ateitų į „Sodrą“; ekspertai sako, kad 40 proc. žmonių gali pajudėti, o perviršis paskutinius du metus buvo apie 700 mln. eurų ir kitais metais gali viršyti milijardą.
Taip pat skaitykite: Pensininkų paskolos būsto atnaujinimui
Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas J. Argustas aiškina, kad „Sodros“ rezervinį fondą griežtai apibrėžia įstatymas ir fonde kaupiamos lėšos gali būti naudojamos Vyriausybės sprendimu tik įvertinus ekonominę padėtį, kai išmokoms finansuoti nepakanka atitinkamos socialinio draudimo rūšies fondo pajamų. Jis nurodė, kad galutinius sprendimus priims Vyriausybė ir Seimas. „Kalbama apie „Sodros“ rezervo perviršio dalies panaudojimą senatvės pensijų didinimui. Šiuo metu atliekami skaičiavimai ir modeliavimai, kokią procentinę lėšų dalį nuo rezervo perviršio kasmet būtų galima skirti pensijų didinimui, kad paskirstymo proporcija būtų teisingesnė ir išlaikytų fiskalinį tvarumą“, - komentavo specialistas.
Rizikos: ar rezervinis fondas pakaks?
Valstybės kontrolės vyr. ekonomisto Jaroslav Mečkovski aiškinimu, rezervinis fondas yra kaupiamas gerais laikais, kai auga ekonomika ir VSDF pajamos viršija išlaidas, o naudojamas tuomet, kai VSDF pajamų socialinėms išmokoms nepakanka. Pasak jo, toks papildomai kaupiamas rezervas leidžia išlaikyti stabilų pensijų ir socialinių išmokų lygį blogais laikais. J. Mečkovski pamini, kad, pagal įstatymus, rezerve reikia sukaupti praėjusių metų VSDF išlaidų sumą. Vis tik 2025 m. pabaigoje rezervinis fondas siekė apie 4,5 mlrd. eurų, o tai sudaro apie 64 proc. VSDF išlaidų 2024 m. „Iš pirmo žvilgsnio ši suma atrodo nemenka, tačiau keliamas esminis klausimas, ar jos pakaks ateities iššūkiams suvaldyti. Deja, bet trumpas ir aiškus atsakymas būtų ne. Šiuo metu sukauptos sumos nepakanka, kad būtų įvykdyti prisiimti ilgalaikiai įsipareigojimai“, - pabrėžė ekonomistas.
Ji įvardijo pagrindines to priežastis. Visų pirma - neišvengiamas visuomenės senėjimas. J. Mečkovski teigimu, net jei ir toliau į Lietuvą atvyks daugiau gyventojų nei išvyks, Lietuvos populiacija mažės ir 2050 m. gali siekti 2,6 mln. gyventojų. Dėl žemo gimstamumo jau per artimiausius kelerius metus socialinio draudimo sistemą pradės stipriai veikti augantis pensininkų skaičius. Ekonomistas pamini, kad šiuo metu viena didžiausių Lietuvos gyventojų grupių yra 60-64-erių metų žmonės. Jei 2025 m. vieną senjorą išlaikė daugiau nei 3 darbingo amžiaus asmenys, 2050 m. prognozuojama, kad jų bus tik apie 2.
Anot J. Mečkovski, visuomenei senstant pensijoms reikės vis daugiau lėšų, taigi pradės formuotis nuolatinis VSDF deficitas. Prognozuojama, kad fondo pajamos augs ir iki maždaug 2034 m. dar viršys išlaidas, tačiau vėliau pradės formuotis deficitas. Ekonomistas skaičiuoja, kad pensijos sudarys apie 47-50 proc. buvusio atlyginimo, todėl bus sunku mažinti vyresnio amžiaus žmonių skurdą. Jis pridūrė, kad papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas VSDF deficitą paankstintų dar keleriais metais. Pvz., jei, kaip žadama, nuo 2027 m. pensijos būtų padidintos skiriant 10 proc. planuojamo rezervinio fondo perviršio, deficitas pradėtų formuotis jau nuo 2032 m. Jei būtų skiriama 20 proc. perviršio, toks indeksavimas galėtų būti vykdomas dar trumpesniu laikotarpiu.
Skirtingi požiūriai ant stalčiaus
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Justinas Argustas yra kitokios nuomonės. Pasak jo, valstybinio socialinio draudimo sistema Lietuvoje sklandžiai veikia jau 36 metus ir sudaro didžiausią socialinės apsaugos sistemos dalį: „Šiuo metu nematome jokių prielaidų jūsų paminėtiems scenarijams. Priešingai - socialinio draudimo sistema yra kaip niekad stabili ir tvari.“ Jo skaičiavimu, 2026 m. VSDF biudžeto pajamos sieks 10,3 mlrd. eurų, kas yra 1,4 mlrd. eurų arba 15,3 proc. daugiau nei 2025 m. J. Argusto aiškinimu, fondo pajamos didės dėl prognozuojamo 7,5 proc. darbo užmokesčio fondo augimo šalyje, taip pat dėl didesnių valstybės biudžeto lėšų bendrajai pensijos daliai kompensuoti - jos sieks 3,8 mlrd. eurų, t. y. 383 mln. eurų arba 11,1 proc. daugiau nei 2025 m.
Pašnekovas vardijo, kad 2026 m. einamųjų metų rezultatas pajamoms viršijus sąnaudas bus teigiamas 1,46 mlrd. eurų. Rezervinio fondo dydis 2026 m. pabaigoje apskaičiuotas kaupimo principu sieks 5,9 mlrd. eurų. „Ekonomikos augimas ir darbo užmokesčio augimas garantuoja didesnes VSDF biudžeto pajamas ir sykiu yra kaupiamas įstatymuose numatyto dydžio rezervas“, - akcentavo ministerijos atstovas.
Ilgalaikės perspektyvos ir perspėjimai
Tačiau Lietuvos bankas įspėja, kad pagal dabartinę indeksavimo tvarką pensijos ateityje gali būti nepageidaujamai stabdomos. Pasak Kotrynos Tamoševičienės, būtent tokia situacija gali susiklostyti jau po kelerių metų dėl blogėjančių demografinių tendencijų. „Kitaip tariant, jau po ketverių metų pirmą kartą pensijos apskritai nebus didinamos. Jeigu šiemet kalbame apie įprastą indeksavimą ir galbūt net papildomą pensijų didinimą, tai pažvelgę bent penkerius metus į ateitį matome, kad jau susidursime su situacija, kai pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus pensijų apskritai neturėtume didinti“, - aiškino K. Tamoševičienė.
Ekonomistės teigimu, pagrindinė problema yra Lietuvos visuomenės senėjimas. „Aiški tendencija yra ta, kad dirbančiųjų skaičius mažėja, pensininkų skaičius didėja ir tai reiškia, kad mažesnis skaičius žmonių turi išlaikyti didesnį skaičių pensininkų“, - aiškino K. Tamoševičienė. Anot jos, pagal naudojamas prognozes vyresnių nei 65 metų gyventojų dalis iki 2050 metų išaugs nuo maždaug 21 proc. iki 30 proc. Tuo metu užimtųjų dalis gyventojų struktūroje sumažės nuo 47 proc. iki 43 proc., o vienam pensininkui tenkančių dirbančiųjų skaičius sumažės nuo 2,2 iki 1,4.
Lietuvos banko vertinimu, iki 2050 m. pensijų indeksavimas būtų stabdomas keturis kartus, todėl pensijos augtų lėčiau nei darbo užmokestis. Ji atkreipė dėmesį į vadinamąją pajamų pakeitimo normą, kuri parodo vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykį. „Pajamų pakeitimo norma, kuri šiuo metu siekia apie 47 proc., per 10 metų laikotarpį sumažėtų iki 40 proc., o per visą laikotarpį po 25 metų ji siektų tik vos virš 30 proc.“, - perspėjo K. Tamoševičienė.
Ateities sprendimai ir galimos priemonės
Apibendrindama, K. Tamoševičienė nurodė, kad ilgainiui teks apsispręsti, kas turės prisiimti didėjančią finansinę naštą. „Iš esmės pasirinkimas yra, kas dalinsis sąnaudas - arba pensininkai, arba mokesčių mokėtojai, arba ateities kartos“, - aiškino K. Tamoševičienė. Ekonomisto J. Mečkovskio skaičiavimai rodo, kad dėl demografinio spaudimo rezervinis fondas būtų visiškai išnaudotas anksčiau nei 2050 m., nepaisant to, ar pensijos būtų papildomai indeksuojamos, ar ne. Todėl būtina ieškoti ilgalaikių VSDF finansavimo sprendimų.
Praktiniai pokyčiai 2025-2026 metais
Jeigu ministerijos prognozės išsipildys, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje kitąmet turėtų išaugti mažiausiai 61,5 euro. „Sodros“ skaičiavimais, šiuo metu senatvės pensijas mokamos beveik 630 tūkst. gyventojų. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimą, Vyriausybės plane numatyta didinti socialinio draudimo pensijų pakeitimo normas, atsižvelgiant į socialiai ir ekonomiškai tvarų Socialinio draudimo rezervinio fondo augimo tempą ir dydį, ir parengti bei priimti reikiamus šių pensijų indeksavimo tvarkos pakeitimus.
Be to, šalies prezidento pateiktos įstatymo pataisos siūlo individualios pensijos dalies didinimui skirti daugiau pinigų iš viršplaninių „Sodros“ pajamų. Nuo 2026 m. liepos 1 d. planuojamas papildomas 3-5 % indeksavimas, kuris tiesiogiai priklausys nuo asmens sukaupto stažo ir gaunamos išmokos rūšies. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, papildomas indeksavimas labiausiai pasijus didesnį stažą turintiems senjorams. Pavyzdžiui, asmenims, turintiems būtinąjį stažą, pensija vidutiniškai turėtų augti apie 25-35 eurus per mėnesį. Pareigūnų valstybinės pensijos taip pat bus koreguojamos į viršų.
Gavėjams patiems niekur kreiptis nereikės - perskaičiavimas įvyks automatiškai. Po pasirašymo „Sodra“ pradės techninį pasirengimą. Pirmąsias padidintas pensijas gyventojai turėtų gauti liepos mėnesio mokėjimo grafikų metu. Jei dėl techninių kliūčių skaičiavimai užtruktų, įstatyme numatyta galimybė liepos mėnesio priedą išmokėti kartu su rugpjūčio mėnesio pensija, padengiant skirtumą atbuline data.
Trumpa istorija: kaip pensijos augo pastaruosius metus
Šiemet pensijos buvo indeksuotos 9,67 proc., pernai - 10,63 proc. 2024 metais laukiama, kad vidutinė senatvės pensija pasieks 600 eurus. Lyginant su 2023 m., vidutinė senatvės pensija padidėjo 61 euru. 2023 metais pensijos vidutiniškai didėjo apie 12 proc. 2022 metais pensijos buvo didintos du kartus: sausį ir liepą. Bendrai paėmus, pensijų augimas 2022 m. buvo 16-17 proc. 2021 metais pensijos vidutiniškai didėjo apie 10 proc.
Ko tikėtis pensininkams ir dirbantiems?
Jei pensijų indeksavimo tvarka nesikeis, o darbuotojų skaičius ir jų algos keisis taip, kaip prognozuojama dabar, tuomet jau nuo 2030 m. pensijos nebus indeksuojamos - tokią ateitį prognozuoja Lietuvos bankas. Vis dėlto Vyriausybė ir Seimas gali priimti sprendimus, kurie kels pensijas sparčiau ar lėčiau. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad pensinio amžiaus žmonės vis dar yra vieni pažeidžiamiausių - skurdo rizikos lygis tarp pensinio amžiaus žmonių išlieka gana aukštas. Todėl „Sodros“ pensija bus ir toliau indeksuojama, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo augimą ir siekiant priartinti pajamų pakeitimo normą prie Europos Sąjungos valstybių narių vidurkio.
Praktiniai patarimai
- Stebėkite Finansų ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiamas prognozes - jos tiesiogiai lemia indeksavimo koeficientą.
- Jei planuojate išeiti į pensiją, kreipkitės į „Sodrą“ likus ne daugiau kaip 3 mėnesiams iki pensinio amžiaus arba vėliau (prašymas būtinas pensijai skirti).
- Patikrinkite dokumentus, įrodinius apie stažą, ypač jei turite įrašus iki 1993 m. gruodžio 31 d.
- Sekite diskusijas apie „Sodros“ rezervo panaudojimą - sprendimai gali turėti reikšmingą įtaką ilgaamžiškumui ir papildomam indeksavimui.
| Aspektas | Trumpa santrauka |
|---|---|
| Indeksavimo koeficientas (IK) | Apskaičiuojamas pagal 7 metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinį vidurkį |
| Papildomas indeksavimas | Galimas naudojant „Sodros“ perviršį; kriterijai: skurdo rizika >25% arba vidutinė pensija <50% vidutinės algos |
| Rezervinis fondas | Sukauptas „juodai dienai“, 2026 prognozė apie 5,9 mlrd. eurų; gali nepakakti demografiniams iššūkiams |
| Ilgalaikės rizikos | Senėjanti visuomenė, mažėjantis dirbančiųjų skaičius, rezervų išeikvojimas iki 2040-2050 m. scenarijuose |
tags: #pensininkams #kils #pensijos