Socialinio verslo sąvoka tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse yra suvokiama skirtingai, o tai ir sukelia sunkumų. Ruošiantis Socialinio verslo forumui 2016, verta prisiminti vieno iš pagrindinių svečių praeito forumo metu - airių kilmės socialinių verslų kūrėjo ir vystytojo Miceál Pyner - išsakytas mintis. „Socialinis verslas panašus į iš po asfalto besikalančią žolę - jis augs, jei tam bus tinkamos sąlygos. Mes padarysime viską, ką galime, kad jas sukurtume“ - taip prieš dvejus metus kalbėjo tuometinis ūkio viceministras Kęstutis Trečiokas. Tiesą sakant, valdžia buvo labai palanki šiai visuomeninei iniciatyvai.
Socialinio verslo diena 2022 su interviu | Reportažas | Mikštavičius video projektai
Socialinio verslo esmė ir tikslai
Socialinis verslas - tai verslo modelis, pagal kurį išnaudojant rinkos mechanizmą pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos. Socialinio verslo pirminis tikslas aiškus ir pamatuojamas socialinis poveikis visuomenei. Socialinį verslą gali vykdyti pelno siekiančios įmonės, kurių ekonominės veiklos pagrindinis tikslas - socialinė nauda, ir pelno nesiekiančios organizacijos, savo veikloje taikančios verslo modelius. Juridinė veiklos forma niekur nėra apibrėžta, socialinis verslas gali būti tiek UAB, MB, tiek VšĮ.
Visgi, laikui bėgant organizacija vis didėjo ir mes ėmėme daryti daugiau dalykų. Iš pradžių mūsų tikslai buvo labai nedideli. Jei 2000 metais būčiau žinojęs, ką veiksime 2012, tikriausiai nebūčiau to tęsęs. Noriu pasakyti, jog kai sukūrėme organizaciją, mūsų verslas buvo labai nedidelis ir lengvai pamatuojamas: išsikeldavome užduotį - ją įvykdydavome, tada imdavomės kitos užduoties ir taip toliau.
Tačiau svarbu akcentuoti, kad nemažai įmonių, kurios vadinamos socialiai atsakingomis ir prisideda prie įvairių socialinių problemų sprendimo, nėra socialiniai verslai. Pvz., įmonė, skirianti dalį savo pelno labdarai, nelaikytina socialiniu verslu, jei pagrindiniu jos veiklos tikslu išlieka pelnas, skirtas savininkams. Nevyriausybinės organizacijos dažnai vykdo projektus, kurie finansuojami iš valstybės ar kitų rėmėjų lėšų, bet ne iš pelningos veiklos. Reguliarios komercinės veiklos vykdymas atskiria socialinį verslą nuo tradicinių nevyriausybinių organizacijų, kurios siekia socialinio tikslo bet pilnai neišsilaiko iš komercinės veiklos.
Socialinio verslo veiklos sritys ir pavyzdžiai
Socialiniam verslui būdingas labai platus veiklos spektras. ES valstybėse narėse socialinis verslas dažniausiai veikia trijose srityse: integracijos į darbo rinką, asmeninių paslaugų ir socialiai atskirtų vietovių vystymo. Aptarus pagrindinius socialinio verslo požymius, mokytojas gali paprašyti mokinių pateikti jų aplinkoje veikiančio ar kito jiems žinomo socialinio verslo pavyzdžių. „Socialinis taksi“ - socialinis verslas, kuris teikia pavežėjimo paslaugą žmonėms judantiems neįgaliųjų vežimėlio pagalba. Miestų gatvės, šaligatviai, patekimas į pastatus Lietuvoje šiai tikslinei grupei yra nepritaikytas. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti tokia situacija: įmonė atliko savivaldybės užsakymą pritaikyti savivaldybės administracijos pastatą neįgaliųjų reikmėms. Kitas pavyzdys: vieniši senyvo amžiaus žmonės, gyvenantys kaimuose, gamina rankų darbo gaminius, kurie yra parduodami rinkoje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Socialinis verslas Lietuvoje ir Europoje
Nors Lietuvoje socialinis verslas yra dar mažai žinomas, trūksta geros praktikos pavyzdžių, stokojama skatinamųjų ir finansinės paramos priemonių, faktiškai socialinių verslų skaičius šalyje nuolat auga. Augantis bendras Lietuvos verslumo lygis kuria tinkamą terpę socialinio verslo plėtrai Lietuvoje. Ūkio ministerija, siekdama skatinti socialinį verslą, parengė socialinio verslo gidą. 2015 m. balandžio 3 dieną Ūkio ministras įsakymu patvirtino Socialinio verslo koncepciją. Socialinio verslo koncepcijoje įtvirtintas socialinio verslo apibrėžimas leidžia aiškiau įžvelgti skirtumus tarp socialinio verslo ir jau įtvirtinto socialinių įmonių apibrėžimo, pateikto Socialinių įmonių įstatyme.
Kita priežastis, kodėl Lietuva dar šiek tiek atsilieka šioje srityje, yra ta, jog nėra vieningo tinklo, kuris atstovautų visus socialinius verslus. Jungtinėje Karalystėje yra įkurtas tokio pobūdžio tinklas, kuriam priklauso keli šimtai narių. Kai valdžios atstovai nori išsiaiškinti socialinio verslo atstovų nuomonę tam tikrais klausimais, jie kreipiasi į tinklą ir gauna vieningus atsakymus, priimtus visuotinių susirinkimų metu. Pavyzdžiui, mano įkurta organizacija yra prisijungusi prie vieno iš tokių tinklų „Lokale“, kurią sudaro 740 narių. Jei valdžios atstovai nori sužinoti daugiau apie bendruomenę ir jos vykdomus socialinius verslus, kreipiasi į šią visam regionui atstovaujančią organizaciją. Lietuvos atveju tektų bendrauti su 400 atskirų organizacijų, ko padaryti praktiškai neįmanoma.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje labai aiškiai suprantama, jog socialinis verslas nėra skirtas tik darbui su neįgaliaisiais, nepasiturinčiais ar socialinės atskirties grupėmis; tai verslas plačiąja prasme, kurį kartais gali vykdyti ir labai didelės kompanijos. Manau, jog Lietuvoje dar yra kur tobulėti šioje srityje. Tiesą sakant, ne tik čia, bet ir visoje Europoje įžvelgiu problemą, jog atsakomybė už socialinį verslą ir jo valdymą yra paskirstyta skirtingoms institucijoms. Mano nuomone, tai turėtų būti centralizuota. Lietuvoje egzistuoja trys ar keturios institucijos, atsakingos už vieną dalyką - socialinį verslą. Manau, jog tai mažina efektyvumą ir kelia sumaištį. Reikia geriau apgalvoto, strateginio požiūrio.
ES parama socialiniam verslui
Atsižvelgiant į tai, ES 2011 m. Kol kas socialinio verslo teisinė bazė ES lygmeniu yra kuriama. Kol kas ES lygmeniu atliekamas kiekvienos valstybės narės situacijos vertinimas, pateikiant šalies ataskaitas, kuriose analizuojamas socialinio verslo veiklos kontekstas.
Socialinio verslo iššūkiai ir galimybės
Tačiau socialinis verslas, ypatingai Lietuvoje, yra klaidingai tapatinamas su įmonių socialine atsakomybe arba socialinėmis įmonėmis. Tiesa, minėtos įmonės yra socialinio verslo forma, tačiau veikianti tik pagal vieną iš socialinio verslo veiklos modelių. Klaidingai manoma, jog socialinis verslas yra toks verslas, kuris įdarbina tik negalią turinčius asmenis arba pažeidžiamų visuomenės grupių asmenis, siekiant jų darbo ir socialinės integracijos. Dar viena klaidinga vyraujanti nuomonė, jog socialinis verslas užsiima labdara ar rūpinasi vien tik aplinkosauga. Taip pat yra manoma, kad socialiniame versle nemokami atlyginimai, tačiau socialiniame versle vadovaujamasi skaidrumo principais ir su darbuotojais yra atsiskaitoma už jų atliktą darbą. Be to, dažnai socialiniai verslai susiduria su aplinkinių nuostata, jog jie yra paramos prašytojai arba gyvena iš „europinių“ pinigų ir fondų. Tačiau socialinis verslas yra tokia verslo forma, kai vienu metu siekiama ir socialinių, ir finansinių tikslų, derinant įvairius finansinius šaltinius.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Netgi Jungtinėje Karalystėje, kur supratimas apie socialinį verslą yra daug brandesnis nei Lietuvoje, susiduriame su įtakos problemomis. Socialinis verslas yra priverstas varžytis su didelėmis pasaulinėmis kompanijomis, o tai išties yra nelengva. Todėl Vyriausybė konkursus skelbia ne nacionaliniu, bet regioniniu lygmeniu. Tokiu būdu reikalavimų išpildymo (reikalingų resursų) dydis yra padalinamas į mažesnes dalis, ir nevyriausybinės organizacijos gali lygiaverčiai dalyvauti konkursuose su kitomis kompanijomis. Kitas būdas, kurio gali imtis nevyriausybinės organizacijos - tai kurti konsorciumus (vienytis). Tarkime, reikia pasiūlyti 10 000 patiekalų, nors jūsų organizacija pajėgi aprūpinti tik 5000. Tokiu atveju jūs galite šiam projektui pakviesti bendradarbiauti kitas dvi socialinio verslo organizacijas, kurios gali pasiūlyti 2000 ir 3000 patiekalų. Kiekviena atskirai šio projekto imtis nepajėgtumėte, tačiau susivienijusios jūs galite jį laimėti.
Manau, jog Lietuvoje šis sektorius yra pusiaukelėje tarp pradžios ir visaverčio funkcionavimo biudžeto, pajamų, paramos, struktūros, įstatymų rėmuose, priklausomai nuo valdžios institucijų ir pačio sektoriaus apibrėžties. Tiesą sakant, manau, jog šiems apribojimams didelę įtaką vis dar daro vyresnioji karta, užaugusi Sovietų Sąjungoje, kur vyravo požiūris: „Jums nieko nereikia daryti, mes viską padarysime už jus“. Jaunų žmonių požiūris kinta, tačiau vis dar yra mąstančių, jog „Mums nereikia imtis iniciatyvos, tiesiog eiti ir daryti, nes kažkas tai gali padaryti už mus“. Visgi faktas, jog jaunoji karta keičiasi, nuteikia pozityviai. Vis aktyvesnė visuomeniniame gyvenime tampa karta, kuri gimė po Sovietų Sąjungos žlugimo. Šiandien Lietuva, būdama nepriklausoma 25-erius metus, kelia tokius klausimus: „Kur mes toliau eisime? Ką mums dabar daryti?“. Mano manymu, tai jaunai šaliai yra daug svarbiau nei nerimauti, kuriame taške ant laiko linijos ji šiuo metu yra. Turite jauną, veiklią, rūpestingą, ypatingai talentingą, labai gerai išsilavinusią darbo jėgą - visi šie dalykai pranašauja šviesią ateitį socialiniam verslui.
Apibendrinant, socialinis verslas yra svarbus instrumentas sprendžiant socialines problemas ir kuriant teigiamą poveikį visuomenei. Svarbu skatinti socialinio verslo plėtrą, užtikrinti tinkamą teisinę bazę ir finansinę paramą, taip pat didinti visuomenės informuotumą apie socialinio verslo galimybes.
| Sritis | Socialinio verslo pavyzdžiai |
|---|---|
| Integracija į darbo rinką | Įdarbinimas žmonių su negalia, bedarbių, socialiai atskirtų asmenų |
| Asmeninės paslaugos | Priežiūros paslaugos senyvo amžiaus žmonėms, vaikų priežiūra, pagalba šeimoms |
| Socialiai atskirtų vietovių vystymas | Verslo kūrimas kaimuose, turizmo plėtra, vietinių produktų gamyba |
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #socialinis #verslas #nevyriausybine #organizacija