Socialinis darbas ir slauga tam tikruose veiklos aspektuose (pagalba neįgaliesiems, pagyvenusiems žmonėms, turintiems sveikatos sutrikimų ir t.t.) yra labai susijusios profesijos. Įvairių sričių specialistai dirba kartu siekiant išspręsti kliento/paciento problemas. Šių specialistų bendradarbiavimui įtaką daro tiek jų profesijų ypatumai, tiek atliekamos funkcijos, tiek kliento/paciento problemos.
Socialinių darbuotojų veiklos tikslas - patenkinti asmens gyvybinius poreikius, įtraukti individą į visuomenę ir atkurti jo ir visuomenės santykius. Jų darbo rezultatai dažnai būna nematomi, juos sunku išmatuoti, tačiau tai labai svarbus darbas žmogui ir visuomenei. Pasak socialinių darbuotojų Etikos kodekso 6 straipsnio: socialinis darbuotojas tarnauja visuomenės socialinei gerovei.
Socialinio darbuotojo funkcijos sveikatos priežiūros sistemoje
Viena iš socialinio darbuotojo veiklos sričių yra socialinio darbuotojo profesinė veikla sveikatos priežiūros paslaugų sistemoje:
- Įvertina paciento/kliento socialinę situaciją;
- Teikia informaciją ir konsultuoja pacientą/klientą;
- Padeda tvarkyti globos, rūpybos, paslaugų namuose, pensijų gavimo dokumentus;
- Bendrauja ir koordinuoja savo veiklą su kitomis institucijomis.
Socialinis darbuotojas atlikdamas pagrindines savo funkcijas įvertina kliento socialinius ryšius, esamas problemas, galimus sprendimo būdus. Jei žmogus turi problemų dėl sveikatos ar yra stacionarios slaugos ir globos, reabilitacijos, dienos globos, laikino gyvenimo bei kitose socialinės globos institucijose visada svarbu užtikrinti būtiniausias paslaugas, kad būtų galima toliau žmogui suteikti visapusišką pagalbą.
Jei yra dirbama su žmonėmis turinčiais sveikatos sutrikimų, tai socialinis darbuotojas turi bendradarbiauti su slaugytojais, nes socialinio darbuotojo pagalba įmanoma tik užtikrinus visapusišką kasdieninę pagalbą. Socialinis darbuotojas gali būti tas žmogus, kuris pacientą supažindins su slaugytoju, jie visi kartu parengs asmens slaugos ar globos planą, nes jei dirbama tokioje institucijoje kaip pavyzdžiui slaugos aar senelių namai, šis darbo aspektas tampa vienu iš svarbiausių ir abiejų specialybių profesionalai tik bendrai dirbdami užtikrina optimaliausias paslaugas klientui. Abiejų specialybių atstovai siekia padėti žmogui, tai svarbiausias veiklos tikslas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Slaugytojo funkcijos ir bendradarbiavimas
Slaugytojas teikia žmonėms buitines, sanitarijos ir higienos paslaugas: padeda namų ruošoje, parenka ir patiekia maistą, tvarko patalynę, padeda apsirengti, atlieka paskirtas gydymo procedūras. Nustato ir įvertina kliento poreikius, kartu su juo sudaro ir koreguoja slaugos planą, organizuoja kliento darbą ir laisvalaikį. Konsultuoja higienos, dietinio maitinimo ir kitų profilaktinių medicinos metodų ir priemonių klausimais. Skatina slaugomojo asmens savitarną, pasitikėjimą savo jėgomis.
Jis dirba su klientais slaugos ligoninėse, socialinės paramos centro pagalbos tarnybose, senelių namuose, pensionuose, reabilitacijos įstaigose. Gali įsidarbinti samdomu darbuotoju: slaugyti vienišus pensininkus ar neįgaliuosius, globoti juos namuose. Įstatymuose yra nustatytos konkrečios slaugytojų pareigos, kurios parodo ir socialinių darbuotojų bei slaugytojų bendradarbiavimo aspektus.
Siekiant padėti klientui labai svarbu, kad vyktų dialogas tarp įvairių sričių specialistų ir paciento bei jo šeimos. Tik bendradarbiaudami tarpusavyje bei su klientu ir šeima, specialistai užtikrina ne tik savo teikiamų paslaugų efektyvumą, bet ir visapusišką pagalbą. Vienas iš pavyzdžių yra Vaikų ir paauglių krizių intervencijos stacionarinės paslaugos. Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuose teikiama skubi psichiatrinė psichologinė pagalba vaikams ir paaugliams, turintiems didelių psichologinių problemų. Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus veiklos pagrindas - gebėjimas skubiai reaguoti į krizės ištiktą vaiką. Darbas skyriuje organizuojamas komandiniu principu. Komandą sudaro: vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir psichikos sveikatos slaugytojas.
Labai svarbu, kad bet kurios profesijos specialistas laikytųsi profesinės etikos reikalavimų, nes tai užtikrina tinkamą darbo atlikimą, tinkamą santykį tiek su pačia profesiją, tiek su kitų specialybių atstovais, tiek su pacientais ir jų šeimos nariais. Visi šie aspektai rodo kuriose srityse bendradarbiauja socialinis darbuotojas ir slaugytojas. Abiejų sričių specialistai siekia sukurti kuo palankesnes žmogaus gyvenimo sąlygas, atstatyti išnykusias funkcijas ir jų abiejų veikla persipina siekiant suteikti gerą paslaugų kokybę. Socialinis darbuotojas siekia įgalinti žmogų, atstatyti jo pažeistų poreikių įgyvendinimą, o slaugytojas savo tiesioginiu darbu patenkina kliento būtiniausius poreikius.
Socialiniame darbe ypač akcentuojama, kad norint padėti žmogui, visų pirma reikia patenkinti jo paprasčiausius poreikius (maisto, higienos, būsto ir t.t). Tik esant bent jau minimaliam ir žmogaus orumą nežeminančiam šių poreikių patenkinimui, galima tenkinti aukštesnius poreikius. Tiek socialiniai darbuotojai, tiek slaugytojai dirba įvairiose įstaigose ir dažnai jų veiklos yra susijusios.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Kadangi kiekviena darbo grupė yra labia specifinė, pritaikyta spręsti konkretaus asmens problemas, tai mano praktikoje vienas iš geriausių grupės pavyzdžių yra socialinio darbuotojo ir slaugytojų grupinis darbas pagyvenusių žmonių pensionate.
Grupėje yra ryškus jos lyderis. Socialinis darbuotoja yra grupės lyderis, kuriam tiesigiai atskaitingos slaugytojos. Kadangi slaugutės daugiausiai tiesiogiai bendrauja su klientais, juos mato kiekvieną dieną ir artimai juos pažįstai, todėl gali informuoti socialinį darbuotoją apie žmogaus problemas, pasikeitimus, reikalingą korekciją jo globos planuose. Slaugytojas yra žmogus, kuris kiekvieną dieną turi tiesioginį kontaktą su žmogumi, jį daug geriau pažįsta ir gali patarti kitiems specialistams plėtoti savo veiklos aspektą.
Slaugytojos ne tik teikia žmonėms buitines, sanitarijos ir higienos paslaugas: padeda namų ruošoje, parenka ir patiekia maistą, tvarko patalynę, padeda apsirengti, atlieka paskirtas gydymo procedūras. Taip pat didelis dėmesys skiriamas kliento poreikių nustatymui iir jų įvertinimui. Slaugytojas užtikrina būtiniausių žmogaus poreikių patenkinimą, kas leidžia toliau plėtoti socialines paslaugas susijusias su socialiniu darbu. Socialinis darbuotojas atsako už suteiktų paslaugų kokybę, kartu su klientu ir slaugytoju sudaro žmogui labiausiai priimtiną jo slaugos planą.
Tiek socialinis darbuotojas, tiek slaugytojai siekia sudayti kuo palankesnias gyvenimo sąlygas ir suteikti reikiamas paslaugas. Yra nustatytos konkrečios pensione teikiamos paslaugos ir socialinis darbuotojas kartu su slaugėmis vykdo dokumentuose suformuluotas paslaugas. Šiame grupiniame darbe nėra konkrečių specifinių tikslų, tokių kaip krizinių situacijų sprendimas o teikiamas bendras paslaugų spektras.
Nors specialistai dirba grupėje, tačiau tik jų konkretūs veiksmai įgalina suteikti pagalbą žmogui, sukuria reikalingas paslaugas. Pvz.pensionate teikiamos įvairios paslaugos žmonėms, tačiau tas efektyvumas pasiekiamas tik konkrečių asmenų veiklos dėka. Tai, kad žmogus patenkintas buities tvarkymu, maistu, savo higiena ir aplinka tiesiogiai priklauso nuo slaugytojo darbo rezultatų, jo profesionalumo.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Ypač svarbu pabrėžti, kad dažnai slaugytojas yra tas asmuo, kuris su žmogumi daugiausiai bendrauja, geriausiai jį pažįsta, neretai tai būna vienas iš keleto žmonių, su kuriais žmogus dienos bėgyje gali pasikalbėti, todėl labai svarbus ir žmogiškasis faktorius, galimybė bendrauti ir nesijausti visiškai vienišam. Slaugytojas savo kasdieniniu darbu atlieka vieną iš esminių socialinio darbo aspektų- atkuria žmogaus ryšį su aplinka, jį socializuoja artimiausioje aplinkoje ir konkrečiomis aplinkybėmis.
Tik bendradarbiaudami socialinis darbuotojas ir slaugytojas sukuria galimybę gauti visapusišką informaciją apie klientą, organizacijos tikslų pasiekimo lygį. Slaugytojų pasiekti darbo rezultatai parodo administracijai kokiu lygiu yra sudarytos sąlygos teikti paslaugas reikalingas klientams, kiek realiai galimi įgyvendinti teoriniai sumanymai ir kaip jie veikia realybėje.
Kiekvienas slaugytojas, turintis savo klientus yra atsakingas, kad tinkamai suteiktų paslaugas žmogui. Tik nuo jo konkrečių veiksmų priklausys ar klientas gaus reikalingą pagalbą. Taip pat ir socialinis darbuotojas yra atsakingas už savo darbo atlikimą, kitų asmenų tinkamą darbo koordinavimą.
Klientas vertina kiekvieną specialistą už jo atliktą darbą. Šie principai geriausiai atskleidžia efektyviai dirbančios grupės veiklos aspektus. Žinoma, gali atsitikti ir taip, kad grupinis darbas taps neefektyvus, gali atsirasti problemų tiek dėl pačios grupės stuktūros, atsakomybės ir atskaitomybės, tiek ir dėl išorinių priežasčių, nulemiančių neefektyvų grupės darbą.
Literatūroje dažnai akcentuojama, kad dirbant kartu įvairiems specialistams reikia siekti komandinio darbo, kurį galima laikyti aukščiausia grupinio darbo forma. Tačiau manau, kad šiuo metu mūsų visuomenėje komandinio darbo pavyzdžių yra labai mažai. Kadangi socialinis darbas yra Lietuvoje dar nauja profesija, nuolat besivystanti ir keičianti savo pavidalus, tai komandinis darbas bedradarbiaujant įvairių profesijų atstovams bus labiau plėtojamas ateityje, nors kai kuriose sveiaktos priežiūros srityse tokie darbo principai jau yra taikomi, ypač dirbant su krizinėmis situacijomis.
Kadangi komandinio darbo pagrindiniai principai yra bendradarbiavimas ir tarpusavio pagalba, tai tokia veiklos forma yra siektina dirbant socialiniams darbuotojams ir slaugytojams. Įvairių sričių specialistai turi tapti lygiaverčiais komandos nariais ir siekti sutarimo, bei vienodomis teisėmis dalyvauti sprendimų priėmime. Manau, kad šiuo metu yra pereinamasis laikotarpis, kai nuo hierarchinės veiklos pereinama prie lygiaverčių partnerių dialogo įvairiose darbo srityse ir ypač dirbant su tokiomis pažeidžiamomis grupėmis kaip pagyvenę ir sveikatos netekę žmonės, neįgalieji, tėvai auginantys neįgalius vaikus ir t.t. Šiems žmonėms reikalinga specialistų grupė, kurie už savo veiklą būtų atsakingi tiek kaip individai, tiek kaip komanda.
Pavyzdžiui, tėvams auginantiems neįgalius vaikus reikia tiek ir slaugytojo pagalbos, kuris gali patarti vaiko slaugymo ir kasdieninės priežiūros klausimais, tiek ir socialinio darbuotojo, kuris padėtų išspręsti socialines šeimos ir atskiro jų šeimos nario problemas. Jiems reikalinga lygiaverčių partnerių pagalba, nes kiekvieno iš jų teikiamos pagalbos aspektas yra svarbus.
Lyderiavimo atsakomybę pasiskirsto visa komanda. Pvz.: vaiko su negalia artimieji gali su bet kuriuo specialistu bendrauti tiesiogiai, nėra nustatyti hierarchiniai laipteliai. Asmuo gali tiesiogiai konsultuotis su slaugos specialistu ir tik iškilus socialinėms problemoms kaip lygiateisis ppartneris pakviečiamas socialinis darbuotojas, tačiau nei socialinis darbuototas nėra atsakingas slaugytojui, nei atvirkščiai.
Komanda turi specifinius, aiškius ją vienijančius tikslus. Pvz.: jei komandinio darbo principu įvairių specialybių atstovai dirba su neįgaliųjų vaikų tėvais, o kartu ir su pačiais vaikais kuriame nors centre, tai kiekvienas specialistas savo darbe vadovaujasi vienu principu- padėti nįgaliam vaikui ir jo artimiesiems specifiniais gyvenimo momentais.
Komandos darbo produktas- individualaus ir visos komandos darbo rezultatas. Klientui padedama spręsti jo problema įvairiapusiškai ir šiame procese svarbu tiek individualus darbas, tiek ir bendrai atlikta veikla.
Komandos susitikimuose sprendžiamos problemos, atvirai diskutuojama dėl iškilusių problemų. Susitikimuose komanda diskutuoja, nusprendžia ir visi padaro kažką reikalinga. Kiekvienas prisiima rolę pagal pomėgius ir sugebėjimus. Dirbant komandinį darbą atsiranda tam tikras laisvumas ir išskirtinių žmogaus gėbėjimų ar pomėgių panaudojimo galimybė. Nei vienas specialistas nėra įspraustas į konkrečius rėmus ir gali įvairiai perteikti savo gebėjimus ir profesines žinias.
Komanda turi savo vidinio elgesio kodeksą: įvairias nerašytas elgesio taisykles. Tai taip pat principas, parodantis žmonių veiklos pasirinkimo galimybę ir atskirų sričių profesionalų bendradarbiavimo variantų galimybes.
Komanda turi savo vidinę struktūrą. Besiformuojant komandai jos struktūra nuolat keičiasi, pritaikoma prie organizacijos struktūros ir klientų poreikių. Pvz.: slaugytojas ne tik teikia tiesiogines konsultacijas globos klausimais, tačiau kartu ir organizuoja įvairius seminarus, paskaitas, tėvų grupinį darbą ir .t.t.
Jei žmonės dirbantys kartu pasižymi aukšta motyvacija, kai siekia įgyvendinti bendrus tikslus, jų veikla tampa daug efektyvesnė ir labiau orientuota į tą asmenį, kuriam ji teikiama. Siekiant, kad socialinio darbuotojo ir slaugytojo bendradarbiavimas būtų efektyvus, kad rezultatai būtų tokie, kokių siekia sukurta komanda, labia svarbu, kad tarpasmeniniai santykiai būtų grindžiami priėmimu, tarpusavio supratimu, abipuse pagarba, pasitikėjimu ir pripažinimu, savybėmis, kurios svarbios kiekvienoje iš šių profesijų: tiek socialiniame darbe, tiek slaugoje.
Kaip teigiama socialinių darbuotojų Etikos kodekso 3 straipsnyje: vykdydamas profesines pareigas, socialinis darbuotojas bendradarbiauja su kitais socialiniais darbuotojais bei kitų sričių specialistais. Tuo atveju socialinis darbuotojas: gerbia kolegų ir kitų specialistų žinias ir patirtį; yra jiems lojalus; savo kolegos kliento reikalus sprendžia atsakingai; kritiškai vertina bendradarbių, pažeidusių socialinio darbuotojo etikos normas, elgesį.
Jei tokia kryptimi bus vystomas socialinių darbuotojų ir slaugytojų bendradarbiavimas jų veikla bus daug efektyvesnė, pajėgesnė prisitaikyti prie besikei...
Kitos socialinio darbuotojo funkcijos
- Vyriausiuoju socialiniu darbuotoju gali dirbti asmuo turintis atitinkamą socialinio darbo ar jam prilygintiną aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
- Organizuoja ir telkia Globos namų darbuotojus bendrų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui.
- Organizuoja veiklos planų įgyvendinimą, sudaro socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų, dietininko, virėjo ir kitų Globos namų darbuotojų darbo grafikus, tvarkaraščius.
- Atlieka kitą su ugdymu, užimtumu, savitarna, savitvarka, maitinimu ir pan.
Šios funkcijos padeda užtikrinti efektyvų ir kokybišką socialinių paslaugų teikimą gyventojams.
| Pareigos | Pagrindinės funkcijos |
|---|---|
| Socialinis darbuotojas | Socialinės situacijos įvertinimas, konsultavimas, dokumentų tvarkymas, bendradarbiavimas su institucijomis |
| Slaugytojas | Buitinių, sanitarijos ir higienos paslaugų teikimas, poreikių nustatymas, slaugos plano sudarymas |
tags: #socialinio #darbuotojo #atliekamos #funkcijos