Motinystės džiaugsmo nebuvimas: priežastys, požymiai ir pagalba

Dažnai manoma, kad motinystė yra vien džiaugsmo, artumo ir pilnatvės laikas. Tačiau ilgai lauktas mažylis gali gimti sveikas ir gražus, o džiaugsmą temdyti nepaaiškinamas liūdesys, nusivylimas ir nerimas. Motinystė - archajiškiausia moteriškumo raiškos forma, o tapsmas mama - vienas esminių moters gyvenimo virsmų. Ši virsmo patirtis iš esmės paveikia visus mūsų būties aspektus: patiriame intensyvius fizinius pokyčius, pasikeičia socialinis statusas, didėja sąmoningumas, skleidžiasi dvasingumas.

Ką reiškia „motinystės džiaugsmo nebuvimas” ir kaip tai atpažinti

Po gimdymo emociniai svyravimai yra dažni, tačiau kartais liūdesys, nerimas ir išsekimas gali būti ir pogimdyvinės depresijos ženklai. „Kas man?” - klausia savęs moteris, ir atsakymo neturi. Prasideda nebūtinai iškart po gimdymo: pogimdyvinė depresija gali aplankyti ir po kelių mėnesių ar net praėjus metams nuo gimdymo.

Pirmosiomis savaitėmis po gimdymo dažna būsena - vadinamasis „baby blues” arba motinystės melancholija. Ji pasireiškia jautrumu, ašaromis be aiškios priežasties, greitu nuotaikų kitimu. Įprasta ši būsena praeina per 1-2 savaites. Tačiau jei ji užsitęsia ilgiau nei 2 savaites arba simptomai sudėtingėja - atsiranda stiprus nerimas, įkyrios mintys, kaltės jausmas, nemiga, motyvacijos stoka, irzlumas, nenoras bendrauti - tai jau gali būti pogimdyvinė depresija.

Pogimdyminė depresija dažniausiai pasireiškia ilgalaikiu liūdesiu, bejėgiškumu, miego sutrikimais, apetito pokyčiais ir net mintimis apie savęs ar kūdikio žalojimą. Tokioms moterims labai sunku džiaugtis savo ką tik gimusiu kūdikiu; jos jaučiasi taip, lyg negalėtų mylėti savo vaiko.

Dažniausi požymiai, rodomi, kad reikalinga pagalba

• nuolat išliekantis liūdesys, beviltiškumo jausmas;
• stiprus nerimas, panikos priepuoliai;
• dažnas verksmingumas, emocinis jautrumas, dirglumas;
• ryškūs miego ar apetito pokyčiai;
• sunkumas susikaupti, motyvacijos stoka;
• nuolatinis kaltės ar menkavertiškumo jausmas;
• kai moteriai sunku pasirūpinti savimi ar kūdikiu, ar kyla minčių apie savęs žalojimą ar kūdikio sužalojimą.

Jei jaučiate, kad sunku diena iš dienos, jei nebelieka jėgų ar noro atlikti įprastus dalykus, jei auga nerimas ar kaltės jausmas - tai ženklas, kad metas ieškoti pagalbos. Ypač svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos, jei kyla minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę.

Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas

Kokios priežastys lemia motinystės džiaugsmo nebuvimą?

Pogimdyvinė depresija nėra silpnumo ženklas. Tai mediciniškai pripažintas emocinės sveikatos sutrikimas, kurį lemia hormoniniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Po gimdymo moters organizmas patiria didelius pokyčius: pirmosiomis savaitėmis staigiai krinta estrogenų ir progesterono koncentracija, o tai gali turėti įtakos nuotaikai, emociniam jautrumui ir gebėjimui susidoroti su stresu.

Miego trūkumas - per pirmus vaiko auginimo metus mamos patiria maždaug septynių šimtų miego valandų deficitą - mažina organizmo atsparumą, didina dirglumą ir nerimą. Nuolatinis nuovargis gali sustiprinti neigiamas emocijas ir apsunkinti prisitaikymą prie naujų motinystės iššūkių.

Socialinės priežastys taip pat yra svarbios: jaunos motinos po gimdymo dažnai ilgai praleidžia vienos, o izoliacija gali ligą dar labiau paaštrinti. Mažiau civilizacijos paliestose tautose ką tik pagimdžiusios moterys yra nuolat prižiūrimos kaimynystėje gyvenančių moterų ar šeimos narių; joms padedama kasdien rūpintis vaiku. Tuo tarpu civilizuotoje aplinkoje izoliuota jauna mama turi susikurti naują socialinį pažinčių tinklą, o to nebuvimas gali stipriai didinti persitempimą ir netikrumą.

Asmenybės bruožai - ypač moterys, kurios kelia sau labai aukštus reikalavimus ir nori idealiai atlikti motinos vaidmenį - dažniau susiduria su problemomis. Tokioms moterims sunku prisipažinti, kad joms reikia pagalbos, ir jos save baudžia.

Papildomi rizikos veiksniai

• ankstesnės depresijos ar psichikos sutrikimų istorija;
• stresinės gyvenimo sąlygos, konfliktai santykiuose;
• maža socialinė parama, konfliktai su savo ar antros pusės šeima;
• finansiniai sunkumai, darbinių rolės praradimas;
• kūdikio neramus, dirglus verksmas, žindymo sunkumai.

Ką daryti prieš gimdymą ir po jo - prevencija ir savipagalba

Ar įmanoma sumažinti riziką dar iki gimdymo? Taip. Rekomenduojama dar nėštumo metu skirti laiko emociniam pasirengimui: labai naudinga iš anksto pasikalbėti su specialistu apie būsimos tėvystės lūkesčius, baimes, motinystės vaidmenį. Taip pat svarbu numatyti ir sutarti, kas galės padėti po gimdymo, kad būtų užtikrintas bent minimalus poilsis.

Taip pat skaitykite: Pagalba vienišoms mamoms

Praktiniai patarimai savipagalbai:

1. ilsėtis (miegoti), kai miega kūdikis; eiti miegoti, kai vaikas užmiega;
2. perleisti dalį buitinių darbų kitiems šeimos nariams;
3. skirti sau laiko: bent 15 minučių mažiems malonumams (vonia, arbata, trumpas pasivaikščiojimas);
4. išeiti trumpam be vaiko - tai padeda „atsikvėpti”;
5. palaikyti ryšį su vyru, draugėmis, moterų grupėmis; bendrauti su kitomis mamomis;
6. jei įmanoma, planuoti, kada bus laikas tik sau ir porai (pvz., paprašyti senelių ar auklės padėti);
7. užtikrinti visavertę mitybą ir atkurti maistinių medžiagų atsargas: B grupės vitaminai, vitaminas D, geležis, magnis, Omega-3 riebalų rūgštys;
8. nebijoti sakyti „ne” ir priimti pagalbą.

Profesionali pagalba: kada ir kokią pasirinkti

Kai reikia kreiptis pagalbos? Jei simptomai trunka ilgiau nei kelias savaites, jei jie stiprėja, jei moteris jaučiasi negalinti pasirūpinti kūdikiu arba kyla žalingos mintys, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Kartais pakanka kelių susitikimų su psichologu, bet kitais atvejais reikalinga ilgesnė psichoterapija ar gydytojo psichiatro pagalba.

Pagalba gali būti labai įvairi - tai priklauso nuo poreikio:

• psichologo konsultacijos;
• asmeninė arba grupinė psichoterapija;
• savitarpio pagalbos grupės ir moterų bendruomenės;
• medikamentinė pagalba - antidepresantai ar kiti vaistai, skiriami individualiai ir atsargiai, ypač jei moteris maitina krūtimi;
• skubi hospitalizacija ir gydymas pogimdyminės psichozės atveju.

Jeigu moteriai po pirmojo gimdymo buvo taikytas gydymas, pagimdžius kitą vaiką atkryčio tikimybė yra menka. Paprastai moterims su antruoju vaiku viskas klostosi paprasčiau, tačiau kiekvienas atvejis yra individualus.

Socialinė parama ir šeimos vaidmuo

Šeimos nariai dažnai pirmieji pastebi, kad moteris ima keistis. Pogimdyvinės depresijos metu šeima gali būti pagrindinis moters ramstis. Svarbu nesmerkti ir nekaltinti, bet priimti, išklausyti ir pasiūlyti realią pagalbą tada, kai jos labiausiai reikia. Praktinė pagalba - perimti dalį buities darbų, pasirūpinti kūdikiu, kad mama galėtų pailsėti - yra labai reikšminga.

Taip pat skaitykite: Patarimai mamoms

Dažnai moteris pati nepaprašo pagalbos, todėl artimieji galėtų pasiūlyti konkrečius būdus, kaip palengvinti jos kasdienybę. Informuoti norinčius aplankyti kūdikį, kad galės tai padaryti vėliau, ir rūpintis, kad mama galėtų ilsėtis, kai jos reikia.

Kaip elgtis, jei patiriate intensyvų nerimą ar panikos priepuolius

Staigus širdies plakimas, kvėpavimo sutrikimai, panikos jausmas po gimdymo gali būti itin baisūs. Svarbu žinoti, kad tai gali būti nerimo sutrikimo arba pogimdyvinės depresijos dalis. Pabandykite giliai kvėpuoti, pasakykite artimam žmogui, kad jums reikia pagalbos, ir kuo greičiau kreipkitės į specialistą. Nerimo sutrikimai yra gydomi, ir kuo anksčiau pradėsite pagalbą, tuo geresni rezultatai.

Kas gali padėti praktiškai - resursai ir žingsniai

• pasikalbėkite su gydytoju arba akušere apie savo savijautą;
• kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą;
• ieškokite savipagalbos grupių, „Mamos linijos“ ar panašių iniciatyvų, kur savanorės-mamos suteikia emocinę paramą;
• jei simptomai sunkūs arba kyla minčių apie žalingą elgesį - skubiai kreipkitės į medikus arba psichikos sveikatos įstaigas;
• pasitarkite su vaistininku apie maisto papildus tinkamus žindančioms motinoms ir atkurti geležies bei kitų medžiagų atsargas;
• sudarę pagalbos planą - sutarkite, kas ir kada perims kūdikio priežiūrą, kas padės buityje, kada pati galėsite pailsėti.

Ilgalaikė perspektyva ir žinia toms, kurios kenčia

Ne viską, kas vyksta viduje, įmanoma išspręsti vienai, ypač kai trūksta jėgų ar palaikymo. Kreiptis pagalbos - tai ne silpnumo, o rūpinimosi savimi ženklas. Svarbu suprasti, kad depresiją išgyvenančios moterys nėra blogos mamos - jos tiesiog serga ir turi kreiptis pagalbos.

Jeigu prevencinės priemonės nepadeda įveikti pogimdyvinės depresijos, būtina kreiptis emocinės (asmeninė arba grupinė psichoterapija, savitarpio pagalbos grupės) ir/ar medikamentinės pagalbos. Kartais mamoms padeda psichoterapijos seansai, sunkesniais atvejais skiriami antidepresantai. Psichozės atvejais visada būtina nedelsiant kreiptis pagalbos į gydytojus ir gauti medicininį gydymą.

Kelios praktinės taisyklės kasdienei savijautai gerinti

• užtikrinkite pakankamą miegą - suaugusiam žmogui reikia 7-8 valandų miego per parą, tad tiek stengtis skirti sau;
• valdant stresą - pasinaudokite prieinamais šaltiniais: knygomis, seminarais, konsultacijomis;
• jeigu įmanoma - organizuokite gyvenimą taip, kad atsirastų laiko sau ir partneriui;
• pasirūpinkite sveika mityba ir maistinėmis medžiagomis;
• išmokite sakyti „ne” ir prašyti konkrečios pagalbos iš artimųjų.

Trumpa lentelė: motinystės melancholijos ir pogimdyvinės depresijos palyginimas

Bruožas	Motinystės melancholija (baby blues)	Pogimdyvinė depresija
Laikotarpis	Pirmąsias 1-2 savaites po gimdymo	Gali prasidėti bet kada per pirmuosius kūdikio metus, trukti savaites ar mėnesius
Simptomai	jautrumas, ašaros, nuotaikų svyravimai	ilgalaikis liūdesys, bekontaktis nerimas, miego ir apetito sutrikimai, mintys apie žalingą elgesį
Reikalinga pagalba	dažniausiai palaikymas, poilsis	psichoterapija, kartais medikamentai, skubus medicininis įsikišimas prireikus

Staiga plačiai atsimerkiu… tamsu, naktis… neina susivokti. Širdis pašėlusiai daužosi, gerklėje lyg užstrigęs gumulas, trūksta oro. Tokie patyrimai primena, kad nė viena moteris neturėtų likti viena su tokiomis būseno tomis. Dalintis savo patirtimi, ieškoti paramos, kalbėti atvirai - tai pirmieji žingsniai link geresnės savijautos.

Jei šiuo metu laukiatės kūdikio, o gal jau pagimdėte ir jaučiate, kad viduje kažkas nesusitvarko - žinokite, kad nesate viena. Tai komanda, pasirengusi išklausyti, suprasti ir padėti. Jūs ne vienos, jūs nuostabios, jūs pačios geriausios mamos savo vaikams - tik išdrįskite paprašyti pagalbos, kad galėtumėte pradėti džiaugtis ir mėgautis savo motinyste.

tags: #motinyste #neteikia #dziaugsmo