Socialinis darbas tai veikla, padedanti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas pagal jų galimybes ir jiems dalyvaujant, nežeidžiant žmogiškojo orumo ir didinant jų atsakomybę, pagrįstą asmens, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimu.
Vakaruose analizėse vis dažniau pasitelkiamas bendradarbiavimas kaip esminė sėkmingos veiklos strategija, nes bendradarbiavimo procesų valdymas reikalauja gebėjimo efektyviai koordinuoti skirtingas institucijas, organizacijas ir socialines grupes.
Bendradarbiavimo socialinis reikšmingumas dažnai vertinamas nepakankamai. Dabartiniam tarpžinybiniam bendradarbiavimui trūksta motyvacijos ir teisės aktų, kurie detalizuotų tarpžinybinį bendradarbiavimą.
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nurodomi socialinių paslaugų valdymo, skyrimo ir teikimo principai, vienas iš kurių bendradarbiavimas. Tai žmonių socialinių grupių interesus ir teises, socialinių paslaugų įstaigų, savivaldybės ir valstybės institucijų bendradarbiavimu bei tarpusavio pagalba.
Svarbu suteikti pagalbą asmeniui ar šeimai. Reikalingas bendradarbiavimas su inspekcija, sveikatos priežiūros įstaigomis, švietimo bei ugdymo įstaigomis ir kt. Šios organizacijos veikia siekdamos bendrų tikslų, laikydamosi naujų sprendimo taisyklių ir bendrų reikalavimų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Pagrindinis tikslas klientų (re-) integracija į visuomenės gyvenimą, t. y. jų galios savarankiškai gyventi tam tikroje socialinėje aplinkoje suaktyvinimas. Pati viena organizacija, be socialinių partnerių ir intensyvaus dalykinio bendradarbiavimo su jais, nėra pajėgi įgyvendinti šį tikslą.
Tai ne tik jos paslaugų kokybės kriterijus. Tuo tarpu nebendradarbiaujanti arba nepajėgi bendradarbiauti organizacija yra uždara institucija, ji neįgyvendina vieno iš svarbiausių socialinės pagalbos tikslų nevisiškai integruoja klientus į visuomenę.
Šiuolaikinės postindustrinės visuomenės socialinis vienetas yra ne individas, o bendruomenės organizacija. Svarbiausi yra bendradarbiavimo ir tarpusavio santykių prioritetai, o koordinavimas yra reikšmingesnis už hierarchija grįstą valdymą. Prioritetas tenka ne individualiai, bet komandinei veiklai. Todėl socialinio darbuotojo, kaip profesionalo ir komandos nario, veikla tampa dar sudėtingesnė.
Sunkios sąlygos reikalauja greitai priimti sprendimus. Bendradarbiavimas su šiomis institucijomis bei specialistais padeda efektyviau spręsti problemas, kartu siekti išsikeltų tikslų, didinti teikiamų socialinių paslaugų kokybę. Bendradarbiaujant yra telkiamos pastangos teikti paslaugas klientams. Dalinamasi informacija, žiniomis, gebėjimais.
Pastebima, kad bendradarbiavimu manoma esant ir paviršutinius, formalius, biurokratinio pobūdžio (pavaldumo) ryšius. Tokia samprata rodo nepakankamai suvokiant bendradarbiavimą socialinės pagalbos srityje. Dalykiniam institucijų bendradarbiavimui reikia sąmoningo apsisprendimo ir tam tikro įdirbio: pirmiausia suvokti bendradarbiavimo reikšmę ir naudą organizacijoje; taip pat darbuotojų gebėjimo dirbti komanda bendrai planuoti ir atlikti užduotis; organizacijų bendradarbiavimas turi remtis ne kontroliavimu ar pavaldumu, o lygiavertiškumo principu, abipusiu pasitikėjimu ir bendrų tikslų siekimu.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Institucijų bendradarbiavimas ir koordinacija sąlygoja darbuotojų pasikeitimą patirtimi ir informacija, pasidalijimą atsakomybe bei tinkamiausio sprendimo radimą. Stokojant koordinacijos ir bendradarbiavimo, yra didelė tikimybė priimti skubotą sprendimą. Dažniausiai nebendradarbiaujant nėra žinoma, ką veikia kitos institucijos. Tokiu atveju iškyla tam tikrų paslaugų pasikartojimo arba visai jų nebuvimo problema.
Pavyzdžiui, organizuojamos paramos vaikui mechanizmas neveikia dėl to, kad neveikia tėvų ir mokyklos bendradarbiavimo mechanizmas.
Besikeičiantis kontekstas, reikalauja ypatingo bendradarbiavimo, nuolat tikslinant bazines socialinio darbo sampratas.
Institucijos ir pastarosios ryšys su klientais tai svarbus teigiamas socialinio darbo veiklos baras, susijęs su tuo, kad būtų telkiamos pastangos koordinuoti ir derinti klientams teikiamas paslaugas.
Atsižvelgiama į asmens ar kitus ekologinius veiksnius. Čia atsispindi socialiniam darbui būdinga ir plintanti filosofija, kartu socialinio darbo praktikos bruožas pastangos taip spręsti problemas, kad jos didintų kliento individualų ir kolektyvinį integralumą ir stiprintų jo pajėgumą įveikti keblias situacijas, į kurias jis yra patekęs.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Ši integrali socialinio darbo profesinio modelio orientacija atspindi bendrą praktinės veiklos pagrindą, kuris yra esminis, užtikrinant socialinį žmonių funkcionavimą, įveikiant gyvenimo problemas. Tai pagrindinis profesijos reikalas, kuriam yra skirta visa vertybių ir profesinių žinių sistema.
Bendradarbiavimo ir komandinio darbo naudą tyrinėjo ir aprašė nemažai Lietuvos ir užsienio autorių. Nuo 1967 m. iki dabar nagrinėja komandinio darbo ypatumus. Bendruomeninius tinklus tyrė. Tarpdisciplininio bendradarbiavimo naudą tyrė. Tarpasmeninius tinklus analizavo. Komandinio darbo Lietuvos organizacijose diagnostinius aspektus tyrinėjo, komandinio darbo vaidmenį šiuolaikinėje darbo organizacijoje. Socialinės pedagoginės pagalbos komandą ugdymo įstaigoje nagrinėjo. Bendradarbiavimo modelio konstravimą tenkinant specialiuosius ugdymo poreikius nagrinėjo. Apie komandų formavimą rašė, komandos nario vaidmenis, komandos nario vaidmenis. Tarporganizacinį bendradarbiavimą nagrinėjo. Socialinio tinklo intervencijas kaip socialinės paramos metodą aprašė. Sėkmingos socialinės pedagoginės veiklos veiksnius, socialinio darbo sistemą Lietuvos visuomenės kaitos aspektu nagrinėjo. Taip pat tarporganizacinį bendradarbiavimą ir sektorių partnerystę nagrinėjo. Lietuvos mokslininkų publikacijose bendradarbiavimas dažniausia nagrinėjamas kaip santykių palaikymo ir bendravimo būdas, priešingybė konkuravimui, biurokratiniams ir hierarchiniams pavaldumo santykiams.
Darbo tikslai:
- Atskleisti bendradarbiavimo socialiniame darbe svarbą.
- Išnagrinėti socialinio darbuotojo veiklą bendradarbiaujant su kitomis institucijomis.
- Ištirti ir įvertinti socialinių darbuotojų pasirengimą bendradarbiauti su kitomis institucijomis.
Uždaviniai:
- Teoriškai pagrįsti bendradarbiavimo socialiniame darbe svarbą.
- Išanalizuoti socialinio darbuotojo veiklą bendradarbiaujant su kitomis institucijomis.
- Atskleisti socialinių darbuotojų pasirengimą bendradarbiauti su kitomis institucijomis svarbą.
Tyrimo metodai:
- Mokslinės literatūros analizės metodas pasirinktas siekiant teoriniu aspektu išnagrinėti bendradarbiavimo socialiniame darbe svarbą ir socialinio darbuotojo veiklą bendradarbiavimo modelyje.
- Dokumentų analizės metodas pasirinktas siekiant atskleisti socialinių darbuotojų pasirengimą bendradarbiauti su kitomis institucijomis svarbą.
- Kokybinis metodas (interviu) leido ištirti ir įvertinti socialinių darbuotojų pasirengimą bendradarbiauti su kitomis institucijomis. Interviu medžiaga analizuota turinio analizės metodu.
Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, trys skyriai, išvados, pasikliavimai, naudotos literatūros sąrašas, trumpos darbo santraukos lietuvių ir anglų kalbomis.
Šiame skyriuje, remiantis Lietuvos ir užsienio autorių įžvalgomis, buvo nagrinėta bendradarbiavimo samprata, išryškinta bendradarbiavimo socialinio darbo praktikoje svarba.
Bendradarbiavimas tai darbas kartu, sujungus intelektines jėgas, pagalba vienas kitam, bendras problemos sprendimas ir bendras sprendimo priėmimas. Kalbiniu požiūriu sąvoka bendradarbiauti kildinama iš lotyniško žodžio cooperari bendradarbiauti (daryti ką bendromis jėgomis). Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje bendradarbiavimas apibūdinamas kaip asmens arba socialinių grupių bendravimas siekiant padėti realizuoti vienas kito poreikius.
Tai poveikis kitiems individams ar jų grupėms bei jų atsakomoji reakcija. Būtent bendradarbiaudami žmonės ar jų grupės veikia vieni kitus, prisitaiko prie kito veiksmų, situacijos, supranta šių veiksmų prasmę, pasiekia atitinkamo solidarumo bei sutarimo. Bendradarbiavimas gali būti laikinas ir nuolatinis, privatus ir viešas, formalus ir neformalus. Bendradarbiavimas yra integrali žmogaus egzistencijos dalis. Jis neatsiejamas nuo žmogaus aktyvumo, jo gebėjimo mokytis pritaikant savo patirtį.
Be to, bendradarbiavimo sąveika yra pripažįstama idealia sąveikos forma, kai susilieja bendravimas ir veikla. Žmonės vienas kitą papildo. Kartu jie pasiekia daugiau ir nebūtų galėję savarankiškai pasiekti. Jie gali dirbti šioje vietoje, bet ne kartu. Socialiniuose moksluose bendradarbiavimas apibrėžiamas kaip socialinės sąveikos (lotyniškas atitikmuo interakcija) forma, naudojama siekiant: a) organizuoti bendrą partnerių veiklą ir derinti bendrus veiksmus, vienyti individualias pastangas, t. y. žmonės vienas kitą papildo.
Bendradarbiavimo sritys atitinkamos veiksmų sistemos kūrimas ir partnerių gerų santykių sukūrimas yra reikšmingos ir svarbios socialiniame darbe. Bendradarbiavimas yra priemonė, kuria naudojantis galima abipusiai naudingai keistis informacija, įgūdžiais ir patirtimi. Tai galima daryti per neformalius kontaktus, kuriuos užmezga atskiri žmonės arba grupės, arba tai gali vykti per formalias struktūras, pavyzdžiui, narystę Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijoje ir pan. Dalinamasi idėjomis, informacija, žiniomis, nuomonėmis, patirtimi ir resursais. Šis procesas padeda užmegzti gerus darbinius ryšius ir palankius santykius tarp žmonių, grupių ir organizacijų.
Bendradarbiavimo ir kontaktų palaikymo vertė ir pranašumai didėja labiau, kuo aktyviau šioje veikloje dalyvaujama. Institucijų bendradarbiavimas ir koordinacija sąlygoja darbuotojų pasikeitimą patirtimi ir informacija, pasidalijimą atsakomybe bei tinkamiausio sprendimo radimą. Netiesioginis bendradarbiavimo efektas yra darbuotojų tarpusavio palaikymas. Stokojant koordinacijos ir bendradarbiavimo, yra didelė tikimybė priimti skubotą sprendimą. Dažniausiai nebendradarbiaujant nėra žinoma, ką veikia kitos institucijos. Tokiu atveju iškyla tam tikrų paslaugų pasikartojimo arba visai jų nebuvimo problema.
Tarpinstitucinis koordinuotas darbas išviešina tokias problemas: profesionalų įgūdžių stoką, įstatymų spragas, organizacinius trūkumus, profesinę izoliaciją bei išteklių stoką.
Sėkmingam bendradarbiavimui būtini penki elementai:
- Teigiama tarpusavio priklausomybė.
- Skatinanti sąveika.
- Individuali atsakomybė.
- Socialiniai gebėjimai.
- Grupiniai procesai.
Periodiškai analizuojami bei reflektuojami bendradarbiaujant vykę procesai, numatoma tolesnė galimybė juos tobulinti. Keleto partnerių lygiavertis bendradarbiavimas gali būti suprantamas ir kaip partnerystė. Partnerystės sąvoka įgalina bendruomenes įnešti savo indėlį į socialinių demokratinių struktūrų plėtojimą, joje pripažįstamas visų visuomenės sektorių tarpusavio priklausomumas, kai kalbama apie sudėtingų socialinių, ekonominių ir politinių problemų sprendimą. Partnerystę sukuria patys bendradarbiaujantys subjektai, todėl ji priklauso nuo partnerių bendros veiklos įprasminimo. Kiekviena partnerystė yra unikali, nes partneriai turi įvairią veiklos patirtį, skiriasi jų poreikiai ir vertybinės orientacijos, taip pat nevienodos yra ir veiklos sąlygos.
Kaip teigia partnerystė tai intensyvios organizacijų sąveikos forma, skirta problemoms spręsti. Partnerystė kuriama dalyvavimo pagrindu ir remiasi atvira komunikacija tarp visų narių. Partneriai ne tik dalijasi informacija, bet ir remia vieni kitus bendroje, planuojamoje veikloje. Partnerystės veiklos rezultatai yra analizuojami ir vertinami, o priimant sprendimus dalyvauja dauguma narių.
Pagrindiniai partnerystės principai:
- pagarba, lygiateisiškumas ir geranoriškumas teisėtiems savitarpio interesams;
- laisvos bendros derybos;
- savanoriškumas ir realus įsipareigojimų vykdymas;
- objektyvios informacijos suteikimas, bešališkumas;
- tarpusavio kontrolė ir atsakomybė;
- bendradarbiavimo metodų ir formų kompleksiškumo taikymas.
Būti bendradarbiu (partneriu) bendriausia prasme reiškia drauge dalyvauti (įtraukimas), priklausyti (pasirinkimas), prisijungti (įsipareigojimas), perteikti (bendravimas).
Ekonominė ir socialinė situacija reikalauja nuolatinio bendradarbiavimo.
Apibendrinant galima teigti, kad bendradarbiavimas yra darbas kartu, pagalba ir poveikis vienas kitam, poreikių realizavimas, bendras tikslų siekimas bei problemos sprendimas. Bendradarbiavimo procedūra taikoma per neformalius kontaktus, kuriuos užmezga atskiri žmonės arba grupės, arba per formalias struktūras.
Socialinis darbas viena iš naujausių pagalbos žmogui profesijų Lietuvoje. Socialinis darbas, kaip mokslas ir kaip praktika, formuojasi sąveikaudami ir papildydami vienas kitą. Socialinių darbuotojų profesinės patirties studijos teikia galimybę praturtinti socialinio darbo teoriją, numatyti konsultacijos, kaip profesinės pagalbos, metodo taikymo perspektyvas.
Besikeičiantis kontekstas. Minėta prieštara kuria įtampą ir reikalauja profesionalaus bendradarbiavimo, nuolat tikslinant bendrąją socialinio darbo sampratą, plėtojant sudėtingus profesinius santykius.
Svarbu atsižvelgti į atitinkamus kliento poreikius. Organizuodami bendrą veiklą, vienydami pastangas socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai gali sukurti bendradarbiavimo veiksmų sistemą, kuri lemts sėkmingą socialinių problemų sprendimą.
Apibendrinant, bendradarbiavimas socialiniame darbe yra būtinas dėl šių priežasčių:
- Siekiant užtikrinti efektyvią pagalbą asmenims ir šeimoms, susiduriančioms su socialinėmis problemomis.
- Siekiant koordinuoti skirtingų institucijų ir specialistų veiksmus.
- Siekiant užtikrinti paslaugų kokybę ir išvengti jų dubliavimosi.
- Siekiant didinti socialinių darbuotojų profesinį tobulėjimą ir kompetenciją.
- Siekiant skatinti socialinę integraciją ir visuomenės solidarumą.
Sėkmingas bendradarbiavimas socialiniame darbe reikalauja aiškaus tikslų apibrėžimo, tarpusavio pasitikėjimo, atviros komunikacijos, lygiavertiškumo, atsakomybės ir nuolatinio tobulėjimo.
| Bendradarbiavimo aspektas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Tikslai | Aiškiai apibrėžti bendri tikslai, kurių siekiama bendradarbiaujant. |
| Pasitikėjimas | Abipusis pasitikėjimas tarp bendradarbiaujančių šalių. |
| Komunikacija | Atvira ir efektyvi komunikacija tarp visų dalyvių. |
| Lygiateisiškumas | Lygiavertis dalyvavimas ir sprendimų priėmimas. |
| Atsakomybė | Atsakomybės pasidalijimas už bendrus rezultatus. |
| Tobulėjimas | Nuolatinis bendradarbiavimo proceso analizavimas ir tobulinimas. |
Bendradarbiavimas socialiniame darbe yra sudėtingas, bet būtinas procesas, kuris reikalauja pastangų ir įsipareigojimų iš visų dalyvių. Tik bendradarbiaujant galima užtikrinti efektyvią pagalbą žmonėms, susiduriantiems su socialinėmis problemomis, ir kurti socialiai teisingesnę visuomenę.
tags: #socialinis #palaikymas #terinis #pagrindas