Visi norime gyvenime išvengti situacijų, kuomet padeda tik valstybės arba gailestingų žmonių malonė, tačiau likimas kartais būna negailestingas. Parama maistu - vienas svarbiausių dalykų, padedančių išgyventi į sunkią situaciją patekusiam žmogui.
Taigi, panagrinėkime, kokios galimybės gauti paramą maistu egzistuoja Lietuvoje.
Paramos maistu formos Lietuvoje
Paramą maistu norintys gauti asmenys gali apsilankyti labdaros valgykloje arba gauti Europos pagalbos fondo labiausiai skurstantiems asmenims (EPF) paramą.
Labdaros valgyklos
Kaip veikia paramos valgyklos? Tai priklauso nuo konkrečios vietos. Kai kuriose valgyklose reikia turėti savivaldybės išduotą taloną, kitose - būti įtrauktam į sąrašą, o dar kitose galima tiesiog ateiti ir pavalgyti.
Pasak „Lietuvos Caritas“ organizacijos l. e. p. generalinės direktorės Deimantės Bukeikaitės, pavyzdžiui, pačioje didžiausioje Vilniaus arkivyskupijos valgykloje per dieną išdalinama 500 porcijų karšto maisto.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
„Vienose „Caritas“ ar parapijos valgyklose reikia turėti maisto talonėlį, ypač tai aktualu Vilniuje, kitose karštos sriubos dubenėlį gauna kiekvienas užsukęs. Mažesnės parapijos pažįsta savo bendruomenės vargstančiuosius, todėl maitinimas teikiamas pagal poreikį.
Pavyzdžiui, Vilniuje nuo 14 val. maistą, jei tądien jo liko, gali gauti ir žmonės, kurie yra alkani, tačiau neturi talonų. Paprastai būna ir tokių žmonių, ir jiems paruošto maisto“, - teigia „Lietuvos Caritas“ l. e. p. Likimo valiai skurstančiųjų nepalieka ir „Vilties centras“.
Kokie asmenys dažniausiai maitinasi valgyklose? „Pas mus ateina skirtingi žmonės. Dalis jų - benamiai, dalis - turintys negalią, dalis - pensininkai, kuriems pensijos nepakanka.
D.Bukeikaitė taip pat pažymi, kad didelio miesto ir mažo miestelio parapijos valgyklose besilankantys žmonės skiriasi. Tarp besikreipiančių pagalbos darbingo amžiaus vyrų ypač daug ką tik grįžusių iš įkalinimo įstaigų.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
„Norėčiau pabrėžti, kad į valgyklą dažniausiai neateina žmonės, kuriems pagalbos nereikia. Juk psichologiškai tai padaryti yra labai sunku.
Galima daryti išvadą, kad daugeliui lankytis labdaros valgykloje yra laikinas apsisprendimas, siekiant atsistoti ant kojų. Be abejo, negaliu sakyti, kad visi tokie. Yra pastovių klientų, bet jie sudaro nedidelę dalį.
EPF parama
Produktus daliname žmonėms, prieš tai pateikusiems prašymus ir atitinkantiems kriterijus. Produktus daliname žmonėms, prieš tai pateikusiems prašymus ir atitinkantiems kriterijus.
Norint gauti paramą maisto produktais reiktų kreiptis į vietos savivaldybės Socialinės paramos skyrių arba savo seniūniją. Parama gavėjams skirstoma dalijimo punktuose savivaldybėse ir seniūnijose. Ją dalina labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas", Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija ir savivaldybės. Žmogus nustatytu metu atsiima jam priklausantį maisto produktų paketą. Jis nėra sandėliuojamas ir perkeliamas į kitus dalinimus“, - sako l. e. p.
Sprendimas dėl maisto produktų sąrašo priimamas kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Dietologų draugijos, labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos ir kitų institucijų atstovais.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Kulinarinis žygis su invaziniu "bambuku" (japoninis pelėvirkštis)
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. projekto "Parama maisto produktais" vykdymui bus skirta 16,4 mln. eurų. Iš jų 13,9 mln. Maisto produktai yra perkami centralizuotai.
EPF fondą administruojanti ir projektus įgyvendinanti Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra skelbia viešųjų pirkimų konkursą dėl maisto produktų pirkimo.
Produktus tiekėjai pristato į centrinius partnerių, t. y. savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų - „Maisto banko“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos bei Marijampolės krašto samariečių bendrijos - sandėlius.
Socialinis darbuotojas turi ne vieną pagalbos įrankį. Vargstantis žmogus gali būti įtrauktas į paramos maistu programą, jam gali būti pasiūlyta socialinė pašalpa. Sprendimą socialiniai darbuotojai priima įvertinę konkrečią situaciją.
2015 m. Lietuvoje EPF paramą gavo daugiau negu 250 tūkst. žmonių. Lietuvai 2014-2020 m. laikotarpiui projektams įgyvendinti Europos Sąjunga skiria 76,6 mln.
Socialinės kortelės
Parama maistu nepasiturintiems gyventojams įgaus naują formą - maisto produktų davinius pakeis socialinės kortelės. Nuo kitų metų socialines korteles gavę nepasiturintieji patys spręs, kur ir kokius produktus bei prekes įsigyti, ketvirtadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Per lapkričio-gruodžio mėnesius apie 211 tūkst. Gyventojai galės laisvai naudoti pinigus kortelėse, ne tik rinkdamiesi jiems patinkančius produktus ar prekes, bet ir juos įsigyti sau patogiu laiku. Džiaugiuosi, kad bene pirmieji Europoje diegiame visos šalies mastu veiksiantį orų ir įgalinantį sprendimą.
Vėliausiai iki gruodžio 1 dienos su visais prekybininkais, atitikusiais kvietimo bendradarbiauti reikalavimus, Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) pasirašys bendradarbiavimo sutartis.
Skelbiama, kad į socialines korteles, per naująjį Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo finansinį periodą 2024-2027 metais, kasmet planuojama pervesti iki 17 mln. Su paskutiniais šių metų lapkričio-gruodžio paramos maisto produktais ir higienos prekėmis dalijimais, užbaigiamas dar 2014 metais pradėtas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo finansinis periodas, per kurį kas antrą mėnesį parama ilgo galiojimo maisto produktais pasiekdavo vidutiniškai 170-200 tūkst.
Nereikės rūpintis produktų transportavimu savivaldybių viduje tarp seniūnijų, nuomotis sandėlių, ieškoti dalijimo punktų.
Planuojama, kad pinigai į korteles bus pervedami keturis kartus per metus: kovo 15, birželio 15, rugsėjo 15 ir gruodžio 15 dienomis. Naudotis nustatytais limitais kortelėse galima nuo jų gavimo momento iki ateinančių kalendorinių metų kovo 15 dienos.
Naudojantis socialine kortele bus galima įsigyti visus maisto produktus ir kitas būtinojo vartojimo prekes - asmens higienos, buities apyvokos daiktus, namų švaros prekes, kūdikių prekes, drabužius, avalynę ir kita. Bus draudžiama įsigyti alkoholinius gėrimus, tabaką, loterijos bilietus.
Koks lėšų dydis bus nustatytas socialinėse kortelėse, priklausys nuo to, kiek asmenų pateiks prašymus jai gauti. Teisę gauti socialinę kortelę turi asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui šiuo metu neviršija 235,50 euro per mėnesį.
Pildant prašymo formą iš pateikto tiekėjų sąrašo reikės pasirinkti vieną prekybos tinklą ar parduotuvę, kurioje šeima ar kartu gyvenantys asmenys galės apsipirkti. Prekybos tinklas pasirenkamas vieneriems kalendoriniams metams.
Apie 170 tūkst. Vietoje anksčiau dalintų ilgo galiojimo maisto produktų ir higienos prekių paketų, sunkiau besiverčiantys žmonės dabar gauna socialines korteles. Planuojama, kad kovo pabaigoje apie 170 tūkst. nepasiturinčių asmenų sulauks piniginių pervedimų į jų pasirinkto prekybos tinklo socialines korteles. Už gautas lėšas jie patys galės įsigyti reikalingų maisto produktų ir kitų būtinojo vartojimo prekių.
2024 metais į socialines korteles gautas lėšas, kad jų neprarastų, socialinių kortelių turėtojai panaudoti turi iki šių metų kovo 14 d. Lėšos į socialines korteles pervedamos 4 kartus per metus - kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesių viduryje. Naudoti lėšas galima nuo jų gavimo momento iki ateinančių kalendorinių metų kovo 14 d.
Visi asmenys, kurių pateikti prašymai Materialinio nepritekliaus mažinimo programos paramai į socialines korteles gauti bus patenkinti iki vasario 28 d. (imtinai), yra įtraukiami į 2025 m.
Pervedimų dydžiai lieka tokie patys, kaip ir 2024 m., t. y. 25 eurai asmeniui per ketvirtį. Asmuo, kuris pirmą kartą gaus paramą į socialinę kortelę, gali rinktis vieną iš galimų prekybos tinklų, su kuriais buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys dėl socialinių kortelių. Jeigu asmuo paramos gavėju buvo ir 2024 m., jis turi teisę arba pasilikti jau išduoto prekybos tinklo socialinę kortelę, arba pasirinkti naują prekybos tinklą 2025 m. Visas lėšas, gautas per 2025 m., asmuo privalo panaudoti iki 2026 m. kovo 14 d.
Visi asmenys, kurie buvo paramos gavėjais 2024 m. ir gavo per nurodytus metus lėšas į socialines korteles, privalo jas panaudoti iki 2025 m. kovo 14 d. (imtinai), kad jų neprarastų. Socialinės kortelės finansuojamos 2021-2027 m.
Parama mokiniams
Nemokamas maitinimas mokyklose
Progimnazijos socialinė pedagogė informuoja mokinio, kuriam paskirtas nemokamas maitinimas mokykloje, tėvus (globėjus, rūpintojus) apie sauso davinio išdavimo datą ir laiką, sąlygas el.
Karantino metu, kai ugdymas(is) vyksta mišriu būdu, maitinimas organizuojamas progimnazijos valgykloje arba sudaromos sąlygos valgyti savo atsineštą maistą klasėje kontaktiniu būdu besimokantiems mokiniams. Nuotoliniu būdu besimokantiems ir nemokamą maitinimą gaunantiems mokiniams, maitinimas organizuojamas, išduodant maisto davinius. Maisto daviniai išduodami, vadovaujantis Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos maisto davinių išdavimo tvarka.
Sausas maisto davinys progimnazijoje saugomas 2 darbo dienas. Neatsiėmus, maisto davinys utilizuojamas arba perduodamas socialiai remtiniems mokiniams.
Informuojame, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo nuostata dėl visuotinio priešmokyklinukų ir pirmokų nemokamo maitinimo, pagal kurią nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Kad pirmokui būtų skirti nemokami pietūs naujais 2020/2021 mokslo metais, tėvai (globėjai) turi pateikti prašymus. Prašymus galima pradėti teikti jau nuo 2020 m.
Atkreipiame dėmesį, kad asmenys, besikreipiantys į Socialinių išmokų skyrių, nuo 2020 m. birželio 1 d. aptarnaujami adresu Kauno g. Raštus ir paklausimus galima teikti el.
Sausi daviniai mokiniams
Socialinės paramos mokiniams įstatyme nustatyta, kad mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas nuo mokslo metų pradžios iki mokslo metų pabaigos ir teikiamas toje mokykloje, kurioje mokinys mokosi.
Rekomenduojama, suderinus su vadovaujamos įstaigos maitinančia organizacija, su kuria yra pasirašyta sutartis dėl nemokamo maitinimo organizavimo, susitarti dėl sausų davinių išdavimo socialiai remtinoms šeimoms, pagal patvirtintus nemokamo maitinimo įkainius: pusryčiams priešmokyklinio ugdymo ir 1-4 klasių mokiniams - 0,95 Eur; pusryčiams 5-12 klasių mokiniams - 1,09 Eur; pietums priešmokyklinio ugdymo, 1-4 klasių mokiniams - 1,80 Eur; pietums 5-12 klasių mokiniams - 1,95 Eur.“, - pasakojo S. Kapeliorienė.
Švietimo skyriaus vyr. specialistės Eurika Stankevičienė išplatintame pranešime Kauno mokyklų vadovams pateikė pageidavimus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį: „Labai prašyčiau perduoti maitinančiai organizacijai, kad sausų davinių paketai, turi būti sudaryti pagal vartojimo poreikį. Prašau nedėti į paketą majonezo, sausų pusryčių ar riebalų. Šiuos produktus keisti bulvėmis, morkomis, gali būti šaldyta produkcija ( pvz. paukštiena)“.
Anot S. Kapeliorienės, tėvai skundžiasi, kad produktai neatitinka sveikatos ministro reikalavimų ir, kad vaikai dvi savaites majonezo šaukštais nekabins. Vieni domėjosi, kas jame turėtų būti, kodėl vieni vaikai gauna įvairesnį ir sveikesnį pagal vaikų maitinimo organizavimo aprašą atitinkantį krepšelį, o kiti turi šaukštais kabinti majonezą“, - pasakojo specialistė.
Ji pasitikslino ir Kauno maisto ir veterinarijos tarnyboje, kad produktai turi atitikti pagal vaikų maitinimo organizavimo aprašą nustatytus reikalavimus, bet vieno tokio patvirtinto sąrašo, kas jį turėtų sudaryti, nėra: ką kiekviena mokykla turi duoti savo mokiniams sauso davinio krepšelyje, sprendžia kiekviena maitinimo organizacija.
Pasiteiravus apie esamą situaciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė teigė, kad tai sprendžia kiekviena savivaldybė atskirai.
Paprastai maisto produktai skiriami maisto ruošimui ir jie nėra skirti iškart suvalgyti visą kiekį: visą kibirėlį majonezo ar kelis kilogramus varškės. Dėl produktų ir jų išdalinimo sprendžiama decentralizuotai kiekvienoje savivaldybėje, todėl gyventojai savo siūlymus turėtų išsakyti arba mokyklos administracijai, arba savo savivaldybei“, - sakė pašnekovė.
Kokiais priedais neturėtų būti papildyti maisto produktai vaikams?
Specialistė pasidalino, kokių maisto priedų pagal vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo 3 priedą, neturi būti teikiamuose maisto produktuose:
- Dažikliai E 102 ,E 104, E 110, E 120, E 122, E 123, E 124, E 127, E 129, E 131, E 132, E 133, E 142, E 151, E 155, E 180, tartrazinas; chinolino geltonasis; saulelydžio geltonasis FCF, apelsinų geltonasis S; košenilis, karmino rūgštis, karminas;azorubinas, karmosinas;amarantas;ponso 4R, košenilis raudonasis A; eritrozinas; alura raudonasis AC; patentuotas melynasis V; indigotinas, indigokarminas; briliantinis melynasis FCF; žaliasis S;briliantinis juodasis BN; rudasis HT; litolrubinas BK.
- Konservantai ir antioksidantai: E 200, E 202, E 203, E 210, E 211, E212, E 213, E 220‒228
- Saldikliai: E 950, E 951, E 952, E 954, E 955, E 957, E 959, E 960, E 961, E 962, E 969, sorbo rūgštis; kalio sorbatas; kalcio sorbatas; benzenkarboksirūgštis; natrio benzoatas; kalio benzoatas; kalcio benzoatas; sieros dioksidas ir sulfitai, acesulfamas K; aspartamas; ciklamatai; sacharinai; sukraloze; taumatinas; neohesperidinas DC; steviolio glikozidai; neotamas; aspartamo-acesulfamo druska; advantamas.
- Aromato ir skonio stiprikliai: E 620 glutamo rūgštis; E 621, E 622, E 623, E 624, E 625, E 626, E 627, E 628, E 629, E 630, E 631, E 632, E633, E 634, E 635, mononatrio glutamatas; monokalio glutamatas; kalcio glutamatas; monoamonio glutamatas; magnio glutamatas; guanilo rūgštis; dinatrio guanilatas; dikalio guanilatas;kalcio guanilatas;inozino rūgštis; dinatrio inozinatas; dikalio inozinatas;kalcio inozinatas; kalcio5 ́-ribonukleotidai; dinatrio5-ribonukleotidai.
Anot jos, reikėtų pirmenybę teikti viso grūdo arba iš dalies viso grūdo produktams. Jei tiekiami makaronai, tai turėtų būti kviečių miltų arba viso grūdo miltų.
Ne tik tos šeimos, kurios gauna sauso davinio krepšelius, bet ir visos Lietuvos šeimos, kurios šiomis dienomis prisipirko didžiulius kiekius kruopų, gali kartu su vaikais pasigaminti įvairiausius patiekalus iš jų“, - sakė specialistė ir pasidalijo keletu receptų.
- Grikių kotletukai su daržovėmis
- 2 pakelių grikių
- 4 šaukštai miltų (grikių ar speltos)
- 2 vnt. kiaušinių
- 1 vnt. morkų
- 1 vnt. svogūnų
- šiek tiek druskos
- šiek tiek pipirų
PARUOŠIMO BŪDAS: Grikius išverdame ir paliekame atvėsti. Keptuvėje ant trupučio aliejaus ar ghee svieto pakepiname smulkiai pjaustytą svogūną ir tarkuotą morką. Atvėsusius grikius sumaišome su pakepintomis daržovėmis, kiaušiniais ir miltais. Pagal skonį pagardiname druska ir pipirais. Drėgnomis rankomis formuojame kotletukus ir kepame įkaitintoje keptuvėje ant šiek tiek aliejaus ar ghee sviesto, gražiai apkepdami iš abiejų pusių. Valgome su graikišku jogurtu arba daržovėmis (pagal sezoniškumą), labai tinka burokėliai.
- Avižų blynai su bananais
- 1 stiklinės avižinių dribsnių (avižinių miltų)
- 1/2 stiklinės pieno
- 2vnt. kiaušinių
- 1 prinokęs minkštas bananas
- šiek tiek druskos
- Ghee svieto kepimui
PARUOŠIMO BŪDAS: Avižinius dribsnius, bananą, šiek tiek druskos, pieną ir kiaušinį sudėkite į dubenį ir elektriniu blenderiu susmulkinkite iki vientisos masės. Kepkite ant ghee sviesto mažus blynelius. Valgykite su graikišku jogurtu, šaldytomis ar šviežiomis braškėmis.
tags: #socialinis #maisto #davinys