Prezidentui pasirašius Švietimo įstatymo pataisas, nuo 2023 m. Lietuvoje bus sudarytos galimybės labiau individualizuotam ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui, pagerės sąlygos šeimoms, auginančioms tokio amžiaus vaikus. Visuotinis ikimokyklinis ugdymas įsigaliotų palaipsniui: nuo 2023 m. - galimybės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą būtų suteiktos visiems 4 metų vaikams, 2024 m. - 3 metų vaikams ir 2025 m. - 2 metų vaikams. Privalomas ikimokyklinis ugdymas išlieka vaikams išgyvenantiems socialinę riziką. Nauja tai, kad, įsiteisėjusšioms pataisoms nuo 2021 metų rugsėjo, daugiau įsipareigojimų prisiims valstybė: visiems vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų bus skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas ir finansavimas vyks valstybės lėšomis.
Ikimokyklinis ugdymas - visuotinis, tai reiškia garantuotas vietos suteikimas, o savivaldybė ar kitas įstaigos savininkas privalės rasti vietą, jei tėvai to pageidauja. Visuotinis ugdymas leis geriau suderinti šeimos ir darbo įsipareigojimus bei įtraukti daugiau jaunų vaikų į darbo rinką. Nuo 2023 metų rugsėjo iki 2025 metų pabaigos įgyvendinamos šios nuostatos: 2023 m. - 4 metų vaikams, 2024 m. - 3 metų vaikams, 2025 m. - 2 metų vaikams. Taip pat numatyta, kad į priešmokyklinę grupę gali ateiti vaikai, kuriems iki balandžio 30 dienos sueis 5 metai, o programas galima užbaigti per dvejus metus (nuo penkerių ar nuo šešerių metų).
Kokios pagrindinės idėjos numatomos naujojoje sistema?
Švietimo įstatymo pataisų tikslas - labiau individualizuoti vaikų pasirengimą mokyklai per ugdymo aplinkos pokyčius ir sąlygas. Ikimokyklinės grupės bus pritaikytos jaunesnio amžiaus vaikams, o programa atnaujinta pradėti mokyklą nuo 5 metų ir tęsti dvejus metus, arba nuo 6 metų ir baigti per metus. Visuotinumas reiškia, kad tėvai turės galimybę įtraukti vaiką į įstaigas, kurios vykdo ikimokyklinio ugdymo programas, o savivaldybės privalės užtikrinti vietas, kai tai būtina.
Taip pat akcentuojama, kad valstybė finansuos ugdymą vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų, užtikrinant, kad šie vaikai galėtų ugdytis pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Naujosios lėšos - apie 1,3 mln. eurų nuo 2021 m. rugsėjo vaikams, patiriantiems socialinę riziką. Be to, 2021-2022 m. valstybės biudžete planuojama skirti 30 mln. eurų naujoms ikimokyklinio ugdymo grupėms įsteigti - patalpoms, baldams, įrangai ir mokymo priemonėms įsigyti.
Kur slypi socialinio klimato svarba ikimokyklinėje grupėje?
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad aplinka daro didelę įtaką vaikų raidai: aplinkos kokybė, saugumas, ramybė ir estetiška aplinka skatina vaiko emocinę ir socialinę raidą bei akademinį pasiekimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymas - esminė sąlyga, leisianti vaikui tapti savarankiškam, socialiai atsakingam ir gebančiam bendrauti su kitais. Tyrimai rodo, kad kuo anksčiau pradedama kryptinga ugdyti socialinė kompetencija, tuo geresni vėlesni ugdymo rezultatai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Lietuvoje EBPO vertinimai rodo Lietuvos ikimokyklinio ugdymo kokybę, tačiau išlieka problemos dėl prieinamumo kaimuose ir kokybės tam tikrose įstaigose. Dėl to svarbu gerinti ne tik prieinamumą, bet ir ugdymo kokybę, kad vaikai iš visų regionų gautų vienodas galimybes tobulėti.
Ugdymo aplinka ir kontekstai
Tyrimų aptariami kontekstai - žaidybinė, judėjimo, kultūriniai, kalbų įvairovės, tyrinėjimo ir gilaus mokymosi, realių ir virtualių aplinkų deriniai. Sukuriama erdvė, kuri skatina vaikų iniciatyvą, gebėjimą pasirinkti veiklas, medžiagas ir laiką, bei skatinti dialogą tarp vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų. Svarbu, kad ugdymo aplinka skatintų autentiškus vaikų sumanymus, ilgalaikį domėjimąsi ir gilintų supratimą apie pasaulį.
Universalaus dizaino principai užtikrina, kad visiems vaikams būtų priimtina ir įmanoma dalyvauti - nepaisant amžiaus, socialinių, kultūrinių ar sveikatos skirtumų. Ugdymo aplinka turi kurti motyvuojančią erdvę, kur vaikai gali būti aktyvūs, tyrinėti ir patirti kartu su bendraklasičiais.
Vaikų pasiekimai ir jų plėtojimas
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai skirstomi į 18 sričių, kurios užtikrina visa vaiko raidą: Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu. Kiekviena sritis prisideda prie visų sričių pasiekimų, formuodama vertybes, žinias ir gebėjimus. Pavyzdžiui, vaikų fizinė savarankiškumas (A1-A3, B1-B2) ir saugaus elgesio įgūdžiai bei socialinės kompetencijos ugdymo tikslai yra tarpusavyje susiję su bendromis ugdymo užduotimis.
Kontrolė ir komunikacija ugdymo kontekstuose - tai nuolatinė stebėsena ir adaptacija prie vaikų poreikių. Ugdymo proceso metu pedagogai stebi vaigų domėjimąsi, gebėjimus, įtakoja kontekstą jų plėtrai ir adaptuoja veiklas pagal vaikų interesus. Taip pat svarbu, kad ugdymo įstaigos ir šeimos dirbtų kartu - taikant bendradarbiavimo principą.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Socialinio emocinio ugdymo prevencija ir įgyvendinimas
Savarankiškai įgyvendinti prevencines programas ikimokyklinėse įstaigose tapo prioritetu. Nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. turi būti įgyvendinamos programos pagal Ikimokyklinio ugdymo programos gaires, apimančios socialinį-emocinį ugdymą. Organizacijoms svarbu atlikti stebėseną, kaip mokytojams sekasi dirbti su šia programa, kokie iššūkiai kyla ir kaip keičiasi nuostatos tarp mokinių ir mokytojų.
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, 2024 m. dalis savivaldybių neskyrė lėšų prevencinėms programoms. Tačiau vis tiek dauguma mokyklų vykdo prevencines programas, o GĮP (Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą) diegimas pradėtas jau 2023 m. rugsėjo 1 d. Tam tikri vienetai iš painumo ir diskusijų kyla dėl programų turinio, ypač susijusio su lytiniu švietimu ir privalomumu. Komisija pabrėžia poreikį nuolat vertinti programų įgyvendinimą, finansavimą ir mokytojų rengimą, kad prevenciniai tikslai būtų užtikrinti visose įstaigose.
Praktiniai įrankiai: ką gali pasiekti ikimokyklinis klimatas?
- Ugdymo aplinkos modeliavimas pagal vaikų poreikius - kontekstai, kurie skatina jų iniciatyvą ir gilųjį pažinimą.
- Dialoginės sąveikos skatinimas - tarp vaikų, tarp vaikų ir suaugusiųjų, užtikrinant, kad bet kuri veikla būtų įtraukianti.
- Universalaus dizaino taikymas - užtikrinantis visiems vaikams prieinamą ugdymą ir galimybes ryšiams kurti.
- Sveikaros ir saugumo ugdymas - užtikrinant, kad vaikai žinotų, kaip elgtis saugiai gatvėje, namuose ir viešose vietose.
- Socialinė-emocinė kompetencija - įgyvendinti programos, kurios skatintų vaikų empatiką, bendradarbiavimą ir konfliktų sprendimą.
Socialinio klimato ateities perspektyvos
Ateities prioritetai yra užtikrinti kokybišką ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, plėsti galimybes prieinamam ugdymui visuose regionuose ir toliau tobulinti mokytojų kvalifikaciją bei finansinę paramą. Svarbu tęsti tyrimus apie ugdymo aplinkos įtaką socialinei kompetencijai bei rinkti duomenis apie prevencinių programų įgyvendinimo efektyvumą ir jų poveikį vaikų gerovei bei ugdymosi rezultatams.
| Pasiekimų sritis | Svarbiausios kompetencijos |
|---|---|
| Mūsų sveikata ir gerovė | maisto įpročiai, fizinis aktyvumas, higienos įgūdžiai |
| Aš ir bendruomenė | socialiniai įgūdžiai, bendradarbiavimas, empatija |
| Aš kalbų pasaulyje | kalbų pažinimas, komunikacijos įgūdžiai |
| Tyrinėju ir pažįstu aplinką | tyrimo įgūdžiai, smalsumas, kritinis mąstymas |
| Kuriu ir išreiškiu | kūrybiškumas, meninė saviraiška, imitavimas |
Vertinant ikimokyklinės edukacijos proceso rezultatus, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip ugdymo aplinka skatina vaiko pasiekimus, jų raidą ir gebėjimą išreikšti save įvairiomis formomis. Tėvai ir pedagogai turi bendradarbiauti, siekdami užtikrinti, kad ikimokyklinis ugdymas būtų kokybiškas, įtraukus ir saugus.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #socialinis #klimatas #grupeje #darzelyje #referatas