Grįžtantiems į Lietuvą po darbo Jungtinėje Karalystėje svarbu žinoti, kaip bus pripažįstamas socialinio draudimo stažas ir kokios teisės į motinystės bei kitas su vaiko priežiūra susijusias išmokas gali atsirasti. Žemiau surinkta informacija grindžiama dabartinėmis taisyklėmis, pateiktais pavyzdžiais ir ES reglamentais bei pokyčiais, kurie daro įtaką išmokų perkėlimui ir sumavimui.
Kada įgytas JK stažas gali būti priskaičiuotas Lietuvoje?
Jungtinėje Karalystėje gyvenusiems, dirbusiems ir mokesčius mokėjusiems asmenims JK įgytas socialinio draudimo stažas gali būti priskaičiuotas nustatant teisę į motinystės ir kitas socialines išmokas Lietuvoje. Jei asmuo išvyko į JK iki 2020 m. gruodžio 31 d., taikomi ES reglamentai, pagal kuriuos iš kitų ES valstybių įgytas stažas gali būti sumuojamas. Jai neužtenka nedarbo draudimo stažo teisei į išmoką nustatyti, sumuojamas kitose ES valstybėse įgytas stažas.
Pavyzdys. Jeigu asmuo išvyko iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, ten gyveno ir dirbo 5 metus, vėliau grįžo gyventi į Lietuvą ir čia įsidarbino, tačiau po 6 mėnesių tapo bedarbiu, nedarbo draudimo išmoką jam skirs „Sodra“. Kadangi Lietuvoje nedarbo išmokai reikia 12 mėnesių stažo, „Sodra“ susisieks su Jungtinės Karalystės kompetentinga įstaiga ir užsiklaus asmens JK įgyto stažo. Šis stažas bus pridėtas prie Lietuvoje įgyto stažo.
Specialūs atvejai ir išimtys
ES reglamentuose taip pat numatyta išimtis bedarbiams, kurie paskutinį darbą dirbo kitoje valstybėje, tačiau gyveno kitoje šalyje. Jeigu asmuo laikinai dirbo Jungtinėje Karalystėje, bet gyveno Lietuvoje (pavyzdžiui, dirbo sezoninius darbus, pagal terminuotą darbo sutartį, buvo komandiruotas), dėl nedarbo išmokos jis turi kreiptis į Lietuvos „Sodrą”.
Pavyzdys. Asmuo gyvena Lietuvoje, bet dirba sezoninius darbus Jungtinėje Karalystėje.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Jeigu Lietuvos pilietis ilgą laiką gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje ir darbas nebuvo laikino pobūdžio, prieš grįždamas į Lietuvą ieškoti darbo jis pirmiausia turėtų kreiptis į Jungtinės Karalystės kompetentingą įstaigą dėl nedarbo išmokos skyrimo. Vėliau, išvykus ieškoti darbo į Lietuvą, bus tęsiamas Jungtinėje Karalystėje paskirtos nedarbo išmokos mokėjimas.
Nedarbo išmokų eksporto taisyklės nuo 2026 m.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. ES reglamentuose numatyta nedarbo išmokų eksporto taisyklė taikoma asmenims, kurie išvyksta gyventi ir dirbti į kitą valstybę. Prieš išvykdamas asmuo turi būti registruotas Jungtinės Karalystės užimtumo tarnyboje bent 4 savaites po to, kai tapo bedarbiu.
Motinystės išmoka Lietuvoje: sąlygos ir pavyzdžiai
Motinystės išmoka: Jai gauti gali būti priskaičiuotas kitoje ES valstybėje įgytas socialinio draudimo stažas, tačiau paskutinė darbovietė turi būti Lietuvoje. Nurodoma, kad nėštumo ir gimdymo atostogų galima išeiti ne anksčiau kaip suėjus 30 nėštumo savaičių, atostogų laikotarpis - 126 kalendorinės dienos. Motinystės išmokos siekia 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 228 eurai.
Motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį iškart išmokama už visą atostogų laikotarpį, t. y. už 70 kalendorinių darbo dienų iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo, ir yra lygi 100 proc. pašalpos gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio. Beje, visos iškart, dalimis nedalijamos.
Vaiko priežiūros atostogos ir išmokos
Vaiko priežiūros išmoka mokama vienam iš tėvų, kol vaikui sukaks vieneri ar dveji metai. Maksimalus vaiko priežiūros atostogų laikas - treji metai, tačiau paskutiniais metais išmoka nebebus mokama. Jei prižiūrėti vaiko išeinama vieneriems metams, mokama 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, jei dvejiems - pirmaisiais metais mokama 70 proc., antraisiais - 40 proc.
Taip pat skaitykite: Padėkite beglobiams gyvūnams
Galima pasirinkti, ar vaiko priežiūros atostogos truks metus, ar dvejus, ar trejus. Pasirinkus vienus metus trunkančias vaiko priežiūros atostogas, jose esančiam žmogui skiriama išmoka siekia 77,58 proc. Pasirinkus dvejus metus trunkančias vaiko priežiūros atostogas, pirmaisiais metais skiriama išmoka siekia 54,31 proc., antraisiais - 31,03 proc. buvusio darbo užmokesčio popieriuje.
Vaiko pinigai: Kiekvienam vaikui Lietuvoje skiriami vaiko pinigai (šiuo metu 30 eurų, nuo kito metų - 50 eurų), priklauso ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir Lietuvoje teisėtai gyvenantiems užsieniečiams. Vienkartinė išmoka gimus vaikui siekia 418 eurų vienam iš tėvų, jeigu vaikas deklaruotas Lietuvoje.
Pokyčiai, susiję su motinystės išmokos trukme ir mokėjimu
Be kita ko, pritarta, kad ilgesnė motinystės išmokos mokėjimo trukmė būtų nustatoma naujagimio globėjui - išmoka bus mokama nuo globos nustatymo dienos iki kūdikiui sueis 126 dienos. Motinystės išmoka ir toliau visus keturis mėnesius bus mokama 100 proc. buvusio atlyginimo „į rankas“ dydžio. Kaip ir šiuo metu, komplikuoto gimdymo ar daugiau nei vieno vaiko gimimo atvejais motinystės išmoka bus mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų.
Su vienodintu motinystės išmokos mokėjimo trukme ilgesnės trukmės motinystės išmoka bus mokama tokiais atvejais: 1) moterims iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių) nepasinaudojusioms teise į nėštumo ir gimdymo atostogas; 2) moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę, kai kūdikis neišgyvena 28 parų; 3) moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę negyvą vaiką; 4) asmenims, paskirtiems naujagimio globėjais.
Naujas teisinis reguliavimas įsigalioja nuo 2027 m. sausio 1 d., išskyrus nuostatas dėl vaiko priežiūros išmokos už papildomą 2 mėnesių laikotarpį mokėjimo, kurios įsigalioja nuo pakeitimų priėmimo.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo karjera Lietuvoje
Grįžimas į Lietuvą po ilgos emigracijos - praktiniai iššūkiai
Grįžimas į Lietuvą po ilgos emigracijos neretai žymi naujo gyvenimo pradžią. Vis daugiau tautiečių grįžta į Lietuvą po ilgesnio gyvenimo svetur. Tačiau, džiaugsmą dėl naujų galimybių tėvynėje kartais temdo klausimai apie finansinį stabilumą, ypač susiję su motinyste.
Grįžusi į Lietuvą po ilgos emigracijos, moteris netikėtai sužinojo džiugią naujieną - ji laukiasi. Norėdama pasiruošti ateičiai, tautietė kreipėsi į „Sodrą“, kur gavo informacijos apie motinystės išmokas. Deja, ne visada viskas būna taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Gintarei, grįžusiai po ilgos emigracijos, džiaugsmą dėl netikėtos žinios apie nėštumą temdė klausimai apie finansinį stabilumą. Deja, moteris sužinojo, kad valstybės išmokos jai nepriklauso. Ji kėlė klausimą, ar Lietuvoje iš tiesų sudaromos sąlygos emigrantams grįžti. Ji pabrėžė, kad valstybė, skatindama grįžti, nutyli svarbias detales. „Reklamuojama tik gražioji situacijos pusė, kai žmonės jau turi sukaupę stažą Lietuvoje.
Brexit: dvi galimos pasekmės socialinėms garantijoms
Atsižvelgiant į tai, kad nemažai Lietuvos piliečių dirba Jungtinėje Karalystėje, svarbu aptarti, kaip "Brexit" gali paveikti socialines garantijas, įskaitant motinystės išmokas.
Švelnus „Brexit“: Jeigu Londonas pasitrauks su Išstojimo sutartimi, tuomet iki 2020 metų tęsis pereinamasis laikotarpis, kurio metu bus taikomi šiuo metu galiojantys Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Tai reiškia, kad: Senatvės socialinio draudimo pensijos: Kai Lietuvos pilietis jau yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir gyvendamas bei dirbantis Jungtinėje Karalystėje užsitarnavo britišką pensiją, tuomet po „Brexit“ grįžus į Lietuvą britiškos pensijos mokėjimas bus tęsiamas. Senatvės pensijos stažas: Iki 2020 metų tęsis pereinamasis laikotarpis, kurio metu Europos Sąjungos valstybėse ir Jungtinėje Karalystėje įgytas stažas bus sumuojamas - bet kiekviena valstybė mokės pensijos dalį už joje įgytą stažą. Ligos ir motinystės išmokos: Nustatant teisę į ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje įgytas socialinio draudimo stažas bus sumuojamas. Nedarbo išmokos: Nustatant teisę į nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje bei Lietuvoje įgytas stažas bus sumuojamas.
Vis tik būtina žinoti, kad stažas nedarbo išmokai bus sumuojamas tik tada, kai paskutinis darbo laikotarpis įgytas Lietuvoje. Pavyzdžiui, žmogus 5 metus dirbo Jungtinėje Karalystėje, grįžo į Lietuvą, įsidarbino, tačiau po kurio laiko neteko darbo ir kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Bet galima ir išimtis - ji taikoma žmonėms, kurie dirbo kitoje Europos Sąjungos valstybėje, bet išsaugojo glaudų ryšį su Lietuva. Tarkim, jei asmuo gyveno ir dirbo Lietuvoje, tuomet 5 mėnesiams įsidarbino Jungtinėje Karalystėje ir pasibaigus darbo sutarties terminui grįžo į Lietuvą bei kreipėsi į Užimtumo tarnybą.
Praktiniai žingsniai grįžtantiems ir pageidaujantiems perkelti išmokas
- Paskutinė darbovietė turi būti Lietuvoje, kad kai kurios išmokos (pvz., motinystės išmoka) būtų tiesiogiai skiriamos, tačiau JK įgytas stažas gali būti priskaičiuotas.
- Jeigu nepakanka reikalingo stažo, „Sodra“ susisieks su Jungtinės Karalystės kompetentinga įstaiga dėl stažo patvirtinimo ir jo sumavimo.
- Prieš išvykdami iš JK tęsti nedarbo išmokos mokėjimą į kitą valstybę, užsiregistruokite JK užimtumo tarnyboje bent 4 savaites po tapimo bedarbiu (jei taikoma eksporto taisyklė).
- Prieš grįžtant ieškoti darbo Lietuvoje, apsvarstykite galimybę kreiptis į JK kompetentingą įstaigą dėl nedarbo išmokos, jei darbas JK buvo ilgalaikis.
- Pasiteiraukite „Sodros“ apie minimalius išmokų dydžius ir reikalavimus (pvz., minimali motinystės išmoka 228 eurai per mėn.).
Trumpa lentelė: pagrindiniai reikalavimai ir išmokų dydžiai
| Išmoka / sąlyga | Reikalavimai | Dydis / trukmė |
|---|---|---|
| Motinystės išmoka | Paskutinė darbovietė Lietuvoje; galima priskaičiuoti JK/ES stažą | 100% kompensuojamojo užmokesčio; 126 kalend. dienos |
| Vaiko priežiūros išmoka | Vienam iš tėvų, paskutinė darbovietė Lietuvoje | 1 metai - 100%; 2 metai - 70%/40% |
| Vienkartinė išmoka gimus vaikui | Vaikas deklaruotas Lietuvoje | 418 eurų |
| Vaiko pinigai | Visiems vaikams, deklaruoti Lietuvoje | 30 eurų (vėliau 50 eurų) |
Mokslinių tyrimų įžvalgos ir sveikatos apsauga nėštumo metu
Mokslinių tyrimų apie tai, kokią įtaką kūdikiui ir mamai turi sprendimas, eiti arba ne nėštumo ar gimdymo atostogų, nėra daug. Pirma, pastebėta, kad moterys, kurios yra užsibrėžusios tikslą dirbti iki gimdymo, dažniau gimdo prieš laiką, gimdymai dažniau baigiasi cezario pjūvio operacija, o naujagimiai gimsta mažesnio svorio. Tai lemia patiriama įtampa, fizinis krūvis, poilsio stygius, netinkama, nepakankama mityba (valgoma per mažai, ne laiku, o kada papuola ir pan.).
Tyrimai taip pat parodė, kad akivaizdžiausia nauda pastebima išėjus atostogų likus keturioms savaitėms iki gimdymo. Atostogų išėjus anksčiau, t. y. ilgesnių (šešios savaitės ir ilgiau), nėštumo atostogų tokia akivaizdi nauda nepastebėta. Tyrimas taip pat parodė, kad jei moteris dirba fiziškai lengvą darbą, pavyzdžiui, biure prie kompiuterio, 8 val. per dieną, tai gimdymui įtakos tai, ar moteris ėjo atostogų ar ne, neturėjo.
Pirmasis nėštumo mėnuo: ką svarbu žinoti?
Praktiniai patarimai grįžtantiems iš JK dėl motinystės išmokų
- Savalaikis kreipimasis į „Sodrą“ - aiškiai pateikite darbo laikotarpius JK ir kitose valstybėse.
- Sukaupkite dokumentus apie JK stažą - pažymas iš darbdavių, mokėjimų įrodymus, užimtumo tarnybos pažymas.
- Jeigu planuojate grįžti ieškoti darbo Lietuvoje, apsvarstykite galimybę prieš tai kreiptis į JK institucijas dėl išmokų skyrimo, jei darbas JK buvo ilgalaikis.
- Sekite teisės aktų pokyčius - dalis naujų nuostatų įsigalios vėliau (pvz., nuo 2027 m.), o kai kurios - jau taikomos.
Apibendrinant - JK įgytas stažas dažnai gali būti pripažintas ir priskaičiuotas Lietuvoje nustatant teisę į motinystės ir kitas išmokas, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į paskutinės darbovietės vietą, registracijas užimtumo tarnybose, reikalingus dokumentus ir galiojančius tarptautinius susitarimus ar reglamentus.