Socialinis jautrumas, dažnai susijęs su socialiniu nerimu, apibūdina reagavimą į socialines situacijas - tai, kaip mes jaučiame, mąstome ir elgiamės, kai esame kitų žmonių dėmesio centre. Beveik visi šiek tiek susinervina ir susigėsta prieš kitus žmones, tačiau kai kuriems žmonėms nerimas būna toks intensyvus, kad pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui.
Kas yra socialinis nerimas ir kaip jis skiriasi nuo drovumo
Socialinis nerimas apibūdina nerimą ir baimę, kurie atsiranda kaip atsakas į socialines situacijas. Net labai pasitikintys žmonės gali jausti nerimą prieš prezentacijas ar kai sutinka naujus žmones, bet esant socialiniam nerimui šios situacijos gali būti pervertinamos ir gali atrodyti sunku su jomis susidoroti. Žmonės dažnai painioja socialinio nerimo sutrikimą su drovumu. Tačiau jie abu yra visiškai nesusiję. Drovumas gali būti trumpalaikis ir netrukdyti kasdieniam gyvenimui. Kita vertus, socialinio nerimo sutrikimas gali būti ilgalaikis ir turėti įtakos gebėjimui dirbti, lankyti mokyklą ar koledžą bei plėtoti santykius su žmonėmis, nepriklausančiais šeimai ir artimų draugų ratui.
Kaip pasireiškia socialinis jautrumas: mintys, pojūčiai ir elgesys
Kiekvienam žmogui socialinis nerimas pasireiškia skirtingai, todėl sunku išskirti visiems būdingus simptomus. Dažnai nekontroliuojamas nerimas patiriamas tiesiog pagalvojus apie situaciją ar prisiminus ankstesnius įvykius.
Mintys
- Nuolat nerimaujate dėl savęs pažeminimo ar gėdos.
- Ar jūs daug nerimaujate dėl to, ką kiti žmonės pagalvos arba kad padarysite kažką gėdingo prieš kitus?
- Žmonės su socialiniu nerimu dažnai koncentruoja dėmesį į kitų reakcijas ir svarsto, kaip jie atrodys iš šalies.
- Emociniai simptomai apima stiprią baimę būti sukritikuotam, pažemintam, atmestam arba pasirodyti nepakankamai protingam ar kompetentingam.
Fiziniai simptomai
- Greitas širdies plakimas, širdies daužymasis
- Drebulys, virpėjimas
- Prakaitavimas, šaltos ar karštos bangos
- Staigus kvėpavimas ar dusimo jausmas, krūtinės suspaudimas
- Pykinimas, galvos svaigimas, nualpimo jausmas
- Paraudimas, išdžiūvusi burna, tirpimo ar dilgčiojimo pojūtis
Elgesio požymiai
- Vengiate bendrauti su naujais žmonėmis arba vengiate situacijų, kuriose galite būti dėmesio centre.
- Kalbate trumpai ir tyliai, vengiate akių kontakto, atsisakote valgyti prie kitų ar sėdate krašte.
- Perdėtai repetuojate sakinį, nuolat tikrinate telefoną arba apsimetate užsiėmę.
- Anticipacinis nerimas - kančia prasideda gerokai anksčiau nei pati situacija, pavyzdžiui, savaitę prieš viešą kalbėjimą.
Kaip socialinis jautrumas virsta socialiniu nerimu: priežastys ir mechanizmai
Vienos aiškios priežasties paprastai nebūna. Socialinio nerimo sutrikimas dažniausiai susiformuoja tuomet, kai susikerta biologinis jautrumas, patirtos socialinės patirtys ir ilgainiui susiformavę mąstymo bei elgesio modeliai.
- Genetika: socialinis nerimas gali būti perduodamas genetiškai - jei vienas šeimos narys kenčia nuo šio sutrikimo, didėja tikimybė ir kitiems.
- Smegenų struktūra: migdolinė dalis kontroliuoja baimės reakciją; pernelyg aktyvi migdolinė sritis gali padidinti baimės reakciją socialiniuose susibūrimuose.
- Aplinka ir patirtys: patyčios, priekabiavimas, seksualinė prievarta ar šeimos konfliktai gali sukelti socialinį nerimą.
- Per daug saugantys ar kontroliuojantys tėvai gali priversti vaikus bijoti socialinių situacijų ir manyti, kad kitų reakcijos kelia grėsmę.
Kai reikėtų kreiptis profesionalios pagalbos
Kreipkitės į psichikos sveikatos specialistą, jei pastebėjote, kad vengiate kasdienių socialinių susibūrimų dėl gėdos ar baimės. Diagnozė nustatoma ne pagal vieną testą ar trumpą pokalbį, o pagal visumą: baimės dažnumą, trukmę, intensyvumą, vengimo mastą ir tai, kiek visa tai trukdo kasdieniam gyvenimui.
Taip pat skaitykite: Vaižganto kūryba ir socialinis jautrumas
Specialistui svarbu išsiaiškinti, kokių situacijų žmogus bijo, ko konkrečiai jis tikisi blogo, kaip seniai tai tęsiasi, kokių saugumo strategijų jis imasi, ar yra depresijos, panikos, kūno vaizdo, autizmo spektro, medžiagų vartojimo ar kitų būklių požymių.
Gydymas ir palaikymas
Yra keletas gydymo galimybių socialinio nerimo sutrikimui. Kai kuriems žmonėms gali prireikti tik vieno tipo gydymo, kitiems - daugiau nei vienos priemonės. Gydymas parenkamas pagal simptomų stiprumą, žmogaus poreikius, gyvenimo situaciją ir tai, kiek sutrikimas riboja funkcionavimą.
Psichoterapija
- Kognityvinė-elgesio terapija (KET): padeda pastebėti ryšį tarp minčių, kūno reakcijų ir elgesio, mokina atpažinti automatines mintis ir keisti jas, mažinti savęs stebėjimą ir po truputį grįžti į vengtus socialinius veiksmus.
- Grupinė terapija: padeda išmokti bendrauti ir praktikuoti įgūdžius su žmonėmis, turinčiais panašių baimių, mažina izoliacijos jausmą.
- Ekspozicijos (poveikio) terapija: planingai ir saugiai pratina prie to, ko žmogus bijo, žingsnis po žingsnio didinant krūvį.
Medikamentai
Vaistai gali būti skiriami, kai socialinis nerimas labai riboja gyvenimą. Psichikos sveikatos specialistas gali skirti selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI), pavyzdžiui, paroksetiną ar sertraliną, arba serotoniną ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitorius (SNRI).
Kasdienė savipagalba ir relaksacijos technikos
- Lėtas kvėpavimas, progresyvus raumenų atsipalaidavimas, dėmesio grąžinimas į aplinką ar trumpas įsižeminimas padeda sumažinti kūno sužadinimą.
- Jogos, meditacijos ir nusiraminimo technikos gali padėti valdyti fizinius nerimo simptomus.
- Žingsnių kopėčios nuo lengviausios iki sunkiausios situacijos: pavyzdžiui, trumpas klausimas parduotuvėje → pokalbis su nepažįstamuoju → pasisakymas mažoje grupėje.
- Vengimas trumpuoju laikotarpiu sumažina nerimą, bet ilgainiui stiprina tikėjimą, kad situacijos neįveikiamos.
Praktiniai patarimai vaikams, paaugliams ir tėvams
Ši tema ypač aktuali paauglystėje, kai socialinis gyvenimas tampa jautria identiteto dalimi. Vaikas ar paauglys gali atrodyti ramus ar uždaras, nors iš tiesų jis nuolat gyvena su baime būti sugėdintam ar atmestam. Padėti galima keliais paprastais, bet svarbiais būdais.
- Kalbėkite apie vaiko jausmus ramiai ir be spaudimo.
- Nereikėtų už vaiką atlikti visų socialiai sudėtingų veiksmų - tai palaiko vengimą.
- Planuokite mažus žingsnius kartu, girkite už pastangas, o ne už tobulą rezultatą.
- Bendradarbiaukite su mokykla, kad vaikas gautų palaikančią aplinką, o ne gėdinimą.
Kasdienė praktika: įgūdžių ugdymas ir poveikio eksperimentai
- Užsirašykite baimę keliančias situacijas ir galimus sprendimus.
- Stenkitės socialinėse situacijose būti su patikimu draugu.
- Patobulinkite neverbalinę kalbą - mokykitės stovėti ar sėdėti taip, kad atrodytumėte atsipalaidavę.
- Sumažinkite negatyvų mąstymą: užrašykite mintis prieš ir po situacijos bei ieškokite alternatyvių paaiškinimų.
- Atjauta sau: kalbėkite su savimi lyg su geriausiu draugu ir pripažinkite savo jausmus be kaltinimo.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Kada pradeda reikštis socialinis nerimas? - Paprastai socialinio nerimo sutrikimas atsiranda sulaukus 13 metų, tačiau gali pasireikšti ir vėliau.
- Ar socialinis nerimas visada praeina su amžiumi? - Kai kuriems žmonėms socialinis nerimas išnyksta, kai jie sensta. Tačiau kitiems jis nepraeina be gydymo.
- Ar visada reikia vaistų? - Ne visada. Sprendimas dėl vaistų priklauso nuo simptomų stiprumo, trukmės ir asmens pageidavimų.
- Kada kreiptis specialistų? - Pagalbos verta ieškoti anksčiau, o ne tada, kai jau nebeįmanoma išeiti iš namų. Kreipkitės, jei nerimas riboja darbą, mokslą, santykius ar kasdienes funkcijas.
Psichologas paaiškina socialinį nerimą ir kodėl jis rimtas
Santrauka ir kelios pabaiginės mintys
Socialinis jautrumas - tai natūrali žmogaus savybė, leidžianti reaguoti į socialines situacijas, tačiau tada, kai jis perauga į socialinį nerimą arba socialinio nerimo sutrikimą, jis gali reikšmingai apriboti gyvenimą. Svarbu atpažinti simptomus, nes kartais vengimas atrodo kaip protinga savisauga, tačiau ilgainiui jis tik sustiprina baimę. Efektyvi pagalba apima psichoterapiją (pvz., KET, ekspoziciją, grupinę terapiją), medikamentus, kasdienes relaksacijos praktikas ir palaikymą iš šeimos bei mokyklos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
tags: #socialinis #jautrumas #kas #tai