Kelionė į interneto pasaulį šiandien prasideda nuo pat ankstyvų žingsnių ir kartais baigiasi įsitraukimu į įvairias interneto veiklos sritis. Į visuomenės sveikatai kylančias naujas su interneto naudojimu susijusias rizikas rimtai reaguoja ir pasaulio institucijos. Amerikos psichiatrų asociacija (APA) į savo naujausią Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo leidimą įtraukė „žaidimo internete sutrikimą“, pabrėždama, kad ateityje tai galėtų tapti oficialia diagnoze. Šios temos aktualumas mūsų dienų pasaulyje paskatino pakalbinti Vilniaus universiteto profesorę Laimą Bulotaitę. Ši specialistė daugybę metų nuosekliai tiria priklausomybių ligas, dėsto Priklausomybių psichologijos kursą Vilniaus universitete, yra knygos „Priklausomybių anatomija“ autorė.
Laima Bulotaitė pasako: „Pradėjau dirbti ir lankiau parengiamuosius kursus prieš stojant į universitetą. Psichologija tuo metu nebuvo daug sakantis žodis, net ir buitinėje kalboje nebuvo plačiai vartojamas.“ Ji prisimena, kad labai svarbu buvo įsisąmoninti, ko nori: „O universiteto aplinka jau buvo sava. Mokytis man buvo įdomu, bet ką dirbsime baigę studijas, buvo neaišku.“ Pirmieji etatai psichologams atsirado, kai profesorė Danutė Gailienė įtvirtino psichologo etatą Higienos institute, o ji įsitraukė į klinikinę sritį. „Pirmasis mano disertacijos vadovas buvo prof. Algirdas Dembinskas, o antrasis - žymus profesorius Andrejus Ličko.“
Nuo to laiko Bulotaitė dirbo su priklausomais asmenimis Vilniaus priklausomybių ligų centre, pradėjo konsultuoti ir susidūrė su tuo, kad rezultatai nėra paprasti: „tuomet pradėjau domėtis prevencija - man pasirodė labai svarbu sustabdyti jaunus žmones, kad neįkliūtų į priklausomybes.“ Lietuva atsivėrė europinėms programoms, tad stažuotės ir mokymai tapo galimybėmis tobulėti. „Aišku, prevencijos srityje greitų rezultatų irgi nesimato, bet ir šiandien tame matau didelę prasmę.“
Tokios įžvalgos pateikia platesnį vaizdą - priklausomybės formuojasi daugiafaktoriniu keliu: „Be abejo, pagrindinė priklausomybės formavimosi priežastis yra malonumo siekis.“ Taip pat įtakos turi šiuolaikinė vartotojiška aplinka, kur elgesio priklausomybių augimą gali paskatinti net ir tokie kasdieniai dalykai kaip maisto malonumo poreikio didinimas. Svarbią įtaką turi ir Covid-19 pandemija, kuri iššaukė sulaikytą bendravimą ir skaitmeninį gyvenimą, todėl paaugliai įgavo įprotį praleisti laiką ekranuose. „Pagrindinis pavojus naudojantis ekranais yra tas, kad internete poreikiai patenkinami greičiau nei realybėje.“
Šiandien Bulotaitė akcentuoja, kad „daugelį dalykų galime daryti neišeidami iš namų“, tačiau tai kelia naujus iššūkius: „Pagrindinis pavojus - greitesnis poreikių tenkinimas internete, ir kartais žmonėms sunku atskirti, kur realybė, o kur virtualus pasaulis.“ Ji pabrėžia, kad priklausomybės gali apimti ne tik žaidimus, bet ir socialinius tinklus, lažybas, pirkimą, pornografiją ir kt. Pietų Korėja buvo viena iš pirmųjų šalių, kurioje pradėta formuoti taisyklių rinkiniai žaidimų kūrėjams, o kartais net taikomi saugumo reikalavimai žaislams. „Grįžęs namo padėkite išmanųjį telefoną į stalčių ir analizuokite savo jausmus ryte.“
Taip pat skaitykite: L. Mikulėnaitės požiūris į autizmą
Kalbėdama apie prevenciją, Bulotaitė sako, kad svarbu ne tik draudimai, bet ir aiškūs, realius klausimus skatinantys veiksmai: „Priešingai, reikėtų vadovautis nuostatomis, kurios atspindėtų mūsų vertybes ir sprendimus.“ Ji pabrėžia, kad net jei vaikas įsitraukia į internetą, būtina ieškoti būdų, kaip padėti, o ne skuboti baudžiamaisiais sprendimais. „Negalima drausti internetu naudotis vaikams, jei patys visą laiką juo naudojatės.“
Svarbi Bulotaitės nuostata - gydyti ne tik priklausomybę, bet ir skausmą, kuris ją lemia: „Kitaip sakant, koncentruotis ne ties medžiagomis ar elgesiu, o ties žmogaus skausmo patirtimi.“ Tokia pozicija atitinka pasaulinio pobūdžio požiūrį į priklausomybes kaip ilgalaikę, kompleksinę problemą. Bulotaitė taip pat pabrėžia savipagalbos grupių svarbą: „savipagalbos grupės yra puikus ir tikrai veiksmingas pagalbos būdas nuo priklausomybių kenčiantiems asmenims.“
Knyga „Priklausomybių anatomija“ įtraukta į platesnę diskusiją apie priklausomybės formas: „Ar tai priklausomybės kaip nuo narkotikų? Ar tai galbūt priklausomybės nuo elgesio ar interneto?“ - klausimai, kuriuos analizuoja ne tik tėvai, bet ir mokytojai bei visuomenė. Lietuvos psichoanalizės draugijos biblioteka suteikia galimybę susipažinti su kai kuriomis svarbiomis teoretinėmis pozicijomis ir praktiniais aspektais, kurie gali būti naudingi prevencijai ir gydymui.
Praktiniai įžvalgos iš profesinės patirties
Priklausomybių gydymas turi būti fundamentaliai orientuotas į žmogaus patirtį: „Savipagalbos grupės iš pradžių atrodė kaip iššūkis - pamažu jos įrodė savo efektyvumą.“ Pasaulinės psichikos sveikatos organizacijos tyrimai parodė, kad savipagalbos grupės gali būti ypač naudinga ilgalaikei abstinencijai. Todėl specialistai turi bendradarbiauti su šiomis grupėmis, o visuomenė - į jas kreiptis. Bulotaitė taip pat atkreipia dėmesį į šių laikų paauglių rizikas ir primena, kad prevencija turi būti nuosekli ir įvairiapusė: nuo elgesio modelių keitimo iki mokymo vaikams aiškių veiksmų realybėje įvertinimo.
Ji įvardija, kad svarbu žinoti, kaip atpažinti priklausomybės pradžios ženklus ir kaip suteikti pagalbą: „Daug teisingiau klausti, ką daryti, kaip padėti vaikui ir paaugliui, kurio elgesys man kelia susirūpinimą.“ Psichologė siūlo žvelgti į priklausomybes kaip į kančios simptomą, o ne tik į vartojimą ar elgesį. Ji taip pat akcentuoja, kad elgesio priklausomybių gydymo klausimas priklauso nuo būsimos TLK klasifikacijos, o ši procedūra lemia paslaugų prieinamumą ir finansavimą.
Taip pat skaitykite: Kova už sūnaus gyvybę
Prevencijos praktika ir kasdieniai patarimai
- Aiškios taisyklės dėl naudojimosi technologijomis šeimoje ir mokyklose, atspindinčios vertybes.
- Rinktis subalansuotą laiką be ekranų - nors negalima visiškai uždrausti interneto, reikalinga jo dozuotė.
- Skatinti socialinius ryšius ir gyvus santykius, ypač paauglystėje, kai jų svarba didėja.
- Skirti dėmesį mokiniams, kurių elgesys interneto srityje kelia susirūpinimą, bet nekoncentruoti dėmesio tik į „priklausomybę“ kaip diagnozę.
Tai apima ir socialinių tinklų bei žaidimų žalą, kurias atlieka profesionalai: „Žaidimai kuria tikri profesionalai, jie atitinka daugumą žmogaus poreikių ir pateikia aiškius veiksmų kelius, kaip pasiekti tikslą.“ Tačiau realybėje kai kuriems tėvams ar mokytojams sunku aiškiai ir paprastai išaiškinti vaikams, ką reikia daryti - todėl svarbu įtraukti švietimą apie emocijų valdymą ir kontekstualų elgesio supratimą.
Gydytojas Gaboras Maté siūlo žiūrėti į priklausomybes per kančios ir skausmo prizmę: „priklausomybė yra labai specifinė liga, nėra kitos ligos, kurios žmogus nenorėtų atsikratyti.“ Todėl prevencija turi būti orientuota į gyvenimo kokybės gerinimą ir skausmo mažinimą, o diagnozė turi būti įvertinta atsižvelgiant į visą žmogaus patirtį.
Kaip reaguoti į pradžią?
Jei įtariate, kad interneto veikla tampa problema ir žmogus pats negali susitvarkyti, būtina kreiptis pagalbos į specialistus. Tačiau svarbu nepulti į griežtas priemones: „Negalima atimti iš vaiko galimybės naudotis internetu ar visiškai jo atsisakyti.“ Vanduo įdegis - reikia praktiškų, realius pokyčius skatinti sprendimų. Savipagalbos grupės - anoniminiai alkoholikai, anoniminiai lošėjai ir kt. - suteikia palaikymą ir yra vertinamas įrankis ilgalaikei abstinencijai.
Be to, kontekste svarbi edukacija visuomenėje: tėvams ir mokytojams svarbu ne tik „kaip“ užkirsti kelią, bet ir „kaip“ padėti vaikui ar paaugliui, kuris susiduria su sunkumais. “Knyga skirta platiesiems skaitytojų sluoksniams. Manau, kad ji bus naudinga tiek tėvams, norintiems apsaugoti savo atžalas nuo šių blogybių, tiek mokytojams, vykdantiems prevencines priemones, tiek siekiantiems išspręsti savo problemas alkoholio ir narkotikų vartotojams bei jų šeimos nariams.”
Laima Bulotaitė taip pat įsitraukia į pokalbius apie tyrimų ateitį: „Pasaulinė psichikos sveikatos organizacija, pamačiusi, kokiu greičiu steigiasi įvairios savipagalbos grupės, iš pradžių nerimavo, kad tai išstums psichologines ir psichoterapines grupes. Tada buvo sutelkta specialistų komanda, kuri tyrinėjo savipagalbos grupių paveikumo fenomeną ir paskelbė, kad tai yra pati veiksmingiausia priemonė ilgalaikei abstinencijai.“
Taip pat skaitykite: Pagalba Radviliškio gyventojams
Galiausiai: „Visi nori pakeisti pasaulį, bet niekas nenori pradėti nuo savęs.“ Ši mintis skatina kelti klausimus dėl asmeninės atsakomybės, o knygoje pateikiama rekomendacija pradėti nuo savęs, siekiant kurti sveikesnę visuomenę.
tags: #laima #bulotaite #priklausomybiu #anatomija