Slaugytoja - gydytojo dešinioji ranka. Būtent ji dažniausiai pirma sutinka ir nuramina ligonį, paskutinė jį išlydi pasveikusį. Ant slaugytojos pečių - daugybė dažnam nematomų, bet labai svarbių darbų, be jų paslaugų negalėtų teikti jokia gydymo įstaiga“, - sako Rokiškio rajono ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Laura Polikevičienė.
Pasak jos, būti slaugytoja nėra lengva. „Šį darbą būtina įsimylėti… Jei nejausi stipraus pareigos jausmo, jei sąžiningai nevykdysi gydytojo tau duodamų instrukcijų - ligonis nesulauks reikiamų gydymo rezultatų. Dirbti tik dėl pliusiuko, kai kalba sukasi apie savimi pasirūpinti negalintį, sunkiai sergantį, skausmus, vienatvę ir baimę jaučiantį žmogų, čia neįmanoma“ - teigia L. Polikevičienė. Pašnekovė pastebi, jog būtent dėl tokios darbo specifikos dauguma rajono ligoninėje besidarbuojančių BPS - savo darbui atsidavusios moterys, įkopusios į penktą-šeštą dešimtį. „Žinant šiandienos slaugytojoms tenkantį didelį darbo krūvį ir už jį gaunamą palyginti menką užmokestį, besiryžtančio dirbti minėtą darbą jaunimo - labai nedaug. Per pastarąjį dvidešimtmetį kolektyvą papildė vos kelios jaunos specialistės“, - nūdienos realijų neslėpė L.
Ateinantį pirmadienį bus minima Tarptautinė slaugytojų diena. Šia proga visam ligoninės slaugytojų kolektyvui noriu padėkoti už jautrias širdis, švelnias rankas ir profesionalumą, kuris ne kiekvienam Dievo duotas… Linkiu stiprybės ir kantrybės, kad patiriami malonūs rūpesčiai skatintų kasdien atrasti ką nors nauja, o nelengvame darbe sutikti žmonės teiktų tik džiaugsmą“, - artėjančios profesinės šventės proga savo vadovaujamam didžiuliam bendrosios praktikos slaugytojų kolektyvui linkėjo rajono ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai L. Polikevičienė.
Slaugytojų Darbo Specifika
Gydymo įstaigoje ant slaugytojų pečių gula daugybė įvairiausių darbų: lašelinių statymas, vaistų leidimas, žaizdų tvarstymas ir perrišimas, pragulų profilaktika, elementarių higienos normų užtikrinimas ligonius prausiant, maudant ir juos nuolat prižiūrint, judėjimo funkcijos sutrikimų turinčių pacientų maitinimas ir transportavimas į reikiamas procedūras ir daugybė kt.
Įprastai slaugytojų darbo specifiką lemia tai, kuriame ligoninės skyriuje yra dirbama, pvz., dirbančiosios ligoninės Vaikų ligų skyriuje turimas medicinines žinias kasdien turi taikyti pasitelkusios žaismingumą, begalinį švelnumą ir kantrybę. Vidaus ir nervų ligų skyriaus slaugytojų kasdienybė - daugybės dokumentų pildymas ir tvarkymas, įvairiausių tyrimų atlikimas, sunkių insultą, infarktą ir kt. traumas patyrusių ligonių slaugymas, priežiūra, maitinimas, masažavimas ir t. t. „Tuo tarpu operacinėje gydytojui asistuojančioms slaugytojoms tenka didžiulis stovimas krūvis, jos privalo žinoti visų instrumentų pavadinimus, mokėti naudotis įvairia medicinine technika, rūpintis sterilia patalpos aplinka. Anestezijos ir reanimacijos skyriaus slaugytojoms būtina greita reakcija ir geras visų žmogaus organizmo pokyčių išmanymas. Didžiulę ligonių apgultį kiekvieną dieną atlaikančioms Priėmimo skyriaus slaugytojoms, be anksčiau minėtų savybių, būtinas ir gebėjimas susidoroti su kiekvieno paciento atsinešamomis skirtingomis emocijomis“, - sakė L.Polikevičienė ir įvardino dažnai nepastebimą slaugytojų darbą ligoninės sterilizacinėje, vaistų sandėlyje, tyrimų laboratorijoje, Radiologijos skyriuje ir kt.
Taip pat skaitykite: L. Mikulėnaitės požiūris į autizmą
„Ligoninėje slaugytojos atlieka daugeliui nematomo, tačiau būtino ir svarbaus darbo. Kartais būna labai apmaudu, kai dėl tokios darbo specifikos jos lieka užmirštos“, - teigė pašnekovė.
Nematomas, Bet Labai Svarbus Darbas Sterilizacinėje
Vienas mažiausiai matomų, bet ligoninės darbo organizacijai gyvybiškai būtinų darbų verda sterilizacinėje. 1986-aisiais čia dirbti atėjusi Tamara Žemaitienė sako negalinti patikėti per beveik tris dešimtmečius kardinaliai pasikeitusiomis darbo sąlygomis. „Pamenu, darbo pradžioje įvairius medicininius instrumentus tekdavo virinti puode ant viryklės… Tąkart instrumentų sterilizacija labiau priminė sunkų kroviko darbą, nes rankomis kilnoti krepšius su dešimt ir daugiau kilogramų sveriančiais instrumentų rinkiniais be jokių pagalbinių priemonių buvo tikrai nelengva“, - sakė T. Žemaitienė ir skubėjo pademonstruoti dabartinius du modernius sterilizatorius ir nepigiai atsieinančius naujus, darbą su sunkiais sterilizuotinų instrumentų krepšiais palengvinančius specialius pakrovimo vežimus.
„Beveik 40 proc. šalies gydymo įstaigų vis dar naudojasi sena rusiška technika, tuo tarpu mūsiškė yra analogiška moderniai didžiosiose Santariškių klinikose turimai, tik mažesnė savo apimtimi“, - pastebėjo T. Žemaitienė. Pasak jos, kartais per parą tenka sterilizuoti iki dviejų šimtų medicininių instrumentų, tvarsliavos, aprangos ir kt. paketų. „Per šitiek darbo metų jau mintinai žinau, kokiam medicinos prietaisui kokia sterilizacijos temperatūra yra būtina.
Laimos Rudokienės Kova Už Sūnų
Šiuo metu dešimtmetis Justas negali kaip kiti jo bendraamžiai lakstyti po pievas, nes kovoja su sunkia ir reta liga - Diušeno raumenų distrofija. Laimė, kad vaikui diagnozuota gydymo technologiją jau turinti ligos forma. Dėl Diušeno raumenų distrofijos visas Justo raumenynas atrofuojasi. Berniuko mama Laima Rudokienė sako, kad šiuo metu labiausiai nusilpę jo šlaunų raumenys. "Dabar esame sanatorijoje, tad vertinti Justuko būklę sudėtinga. Raumenynas po procedūrų yra pasilpęs.
Anot L.Rudokienės, Justas buvo kaip visi vaikai: gimė, pirmuosius žingsnius žengė tada, kada įprasta. Tačiau sulaukęs septynerių ėmė dažnokai klupti. Pirkta ortopedinė avalynė nepadėjo. Tuomet, besiruošiant į pirmą klasę, Justo mamai įteiktas siuntimas raumenų pajėgumui ištirti. Tačiau prakalbus apie pastangas pagydyti sūnų, moters balse pasigirsta optimizmo gaidelės.
Taip pat skaitykite: Pagalba Radviliškio gyventojams
„Lietuvoje Diušeno ir Bekerio raumenų distrofijos formomis serga apie dešimt vaikų. Tačiau vaistai, kurių laukiame, iš visų šalyje sergančiųjų tinka vieninteliam Justui. Tiesa, būtinas gydymas „Exon skipping“ - egzonų praleidimo, peršokimo - technologija kainuoja du šimtus tūkstančių eurų. Justo šeima nėra viena pajėgi jo apmokėti. Galima sakyti, kad dėl to ir gimė jau legenda tapusi istorija apie raganosio ragą.
„Justukui labai patinka enciklopedijos, kuriose rašoma apie gyvūniją. Viename leidinyje jis perskaitė, kad šiuo metu nyksta raganosiai, nes brakonieriai juos medžioja dėl rago. Ten buvo paminėta, kad raganosio ragas šiuo metu yra vertingesnis už auksą. Kartą jis manęs paklausė, iš kur jį gauti? Nustebau dėl tokio klausimo. Paaiškėjo, jog jis norėtų parduoti raganosio ragą ir nusipirkti vaistų.
Nepagydoma berniuko liga ir istorija apie raganosio ragą paskatino susiburti „Justuko galiūnų klubą“, kuris gelbsti renkant lėšas vaistams. Tai nebus varžybos; renginio tikslas - surinkti lėšų sunkiai sergančio Justo vaistams. Registracija nuo 1 Eur. Trasa bėgiojantiems 3 km arba 6 km. Gavėjas: Labdaros ir paramos fondas „Justo paramos fondas“, nurodant „Starto mokestis bei dalyvio vardas, pavardė“.
Nors turi medicininį išsilavinimą ir dirba bendrosios praktikos slaugytoja, apie Diušeno raumenų distrofiją Laima nebuvo girdėjusi. Raumenynas silpo, prasidėjo stuburo skoliozė, lordozė. Per metus sutrumpėjo vienos kojos Achilo sausgyslė - teko operuoti. Justui dabar yra 10 metų. Jis negali išeiti į lauką ir bėgioti su kitais vaikais. Justas supranta, kad sunkiai serga, tačiau tiki, kad pasveiks. Laima nenori burnoti, tačiau puse lūpų leidžia suprasti, kad Lietuvos sveikatos sistema dėl jos sūnaus nepadarė nieko. „Pradėjau bendrauti su vienu vokiečių profesoriumi, kuris visą savo gyvenimą paskyrė Diušeno ligai. Tai buvo žiburys tunelio gale. Lietuvių kalba ieškant informacijos apie Diušeno ligos gydymą dažniausiai atsitrenksi į sieną - gydymo, sustabdančio Diušeno raumenų distrofijos progresavimą, nėra. Tačiau bendraudama su užsienio specialistais ir naršydama internete L.Rudokienė išsiaiškino, kad jau yra sukurtas vaistas, galintis išgelbėti jos sūnų.
„Visas klinikines studijas jis jau praėjęs, nors mes turbūt vartotume ir mažiau patikimą vaistą, jei tik būtų viltis padėti. Tačiau šis vaistas jau patikrintas, įrodyta, kad jis duoda efektyvių rezultatų. Oficialiai skelbiama, kad gydymas šiuo preparatu pirmaisiais metais kainuotų apie 200 tūkst. eurų. „Suprantu, kad suma vaistams yra nereali. Tačiau tikiu, kad yra neabejingų žmonių, kurie gali padėti. Negaliu įsivaizduoti mamos, kuri mano istorijos neperleistų per savo prizmę. Jei mums nebūtų jokio gydymo, gal susitaikytume kaip ir visos kitos šeimos. Bet dabar mums yra tas vilties spindulėlis.
Taip pat skaitykite: Akušerinis smurtas: apibrėžimas ir pasireiškimai
Pirmasis pagalbos ranką Rudokams ištiesė Šiaulių moterų klubas „Lions“. Labdaros renginio metu Justui buvo paaukota apie 4 tūkst. Neabejingi lieka ir Justo istoriją išgirdę ar socialiniuose tinkluose perskaitę žmonės - berniuko gydymui skirtoje sąskaitoje iš viso sukaupta 15 tūkst.
| Organizacija | Paaukota suma (apytiksliai) |
|---|---|
| Šiaulių moterų klubas „Lions“ | 4 000 EUR |
| Neabejingi žmonės | 15 000 EUR |
Diušeno raumenų distrofija: kas tai?
Apie Diušeno ramenų distrofiją kalbame su Vilniaus universiteto ligoninės Sanatariškių klinikų Medicininės genetikos centro gydytoja genetike med. m. dr.:
- Tai progresuojanti paveldima degeneracinė raumenų liga. Ligos dažnis tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra panašus - vienas iš 3300-4000 berniukų. Šią retą ligą lemia mutacijos, vadinamieji genetinės informacijos pokyčiai, distrofino gene, esančiame X chromosomoje. Distrofino genas yra vienas didžiausių genų žmogaus genome, jį sudaro 2,6 milijonai nukleotidų porų, jis turi 79 egzonus ir sudaro beveik 0,1 procento žmogaus genomo.
- Ligos pradžia - ganėtinai lėta, tad ilgai į tai gali būti neatkreiptas reikiamas dėmesys. Jau kūdikystėje tiek tėvams, tiek gydytojams reiktų atkreipti dėmesį į tai, jei vėluoja berniuko motorinė raida: vėluoja vaikščiojimas. Įprastai ankstyvus ligos pasireiškimo simptomus, nors ir ne visai specifinius, pastebi tėvai. Tai ir vaiko nevikrumas, dažni kliuvinėjimai ar griuvimai, eisenos sutrikimai. Gana anksti atsiranda motorinis pasyvumas, nenoras vaikščioti. Paėjęs ilgesnį atstumą, toks vaikas dažnai prašo tėvų jį panešti. Nesant šeiminės anamnezės, pacientui liga įprastai diagnozuojama apie ketvirtus penktus gyvenimo metus, kada stebima krypuojanti eisena, vaikui sunku lipti laiptais, bėgti, šokinėti, atsistoti iš tupimos padėties. Paprastai tokie vaikai stodamiesi remiasi rankomis. Taip pat stebima ir apgaulingai didelė blauzdų apimtis, vadinamoji blauzdos raumenų pseudohipertrofija. Čiuopiant tokius raumenis - jie standūs, kieti. Liga nuo jau stebimų simptomų pasireiškimo progresuoja ganėtinai greitai. Tokie vaikai apie dvyliktus tryliktus gyvenimo metus nustoja vaikščioti ir gali judėti tik neįgaliojo vežimėlyje. Atsiradus ribotam judėjimui, formuojasi kaulų ir sąnarių deformacijos, stuburo iškrypimas. Apie trečdaliui paauglių stebimas širdies raumens pažeidimas. Pusei sergančiųjų jis stebimas apie 18 gyvenimo metus, ir praktiškai daugumai sergančiųjų nustatomas vyresniems nei 18 metų.
- Tik pastebėjus tikslinga ligoniui atlikti biocheminį kraujo tyrimą, kai kraujyje nustatoma net keliasdešimt kartų padidėjusi specifinio fermento - kreatinfosfokinazės - koncentracija kraujyje ir toliau jau įtariamai Diušeno raumenų distrofijos diagnozei patvirtinti atlikti molekulinius genetinius tyrimus.
- Kalbama apie naują technologiją, skirtą Diušeno raumenų distrofijai gydyti.
- Taikant „Exon skipping“ - egzonų praleidimo, peršokimo - technologiją Diušeno raumenų distrofijai gydyti, galima iš dalies atkurti funkcionuojantį distrofino baltymą, o tai palengvina ligos eigą ir lėtina jos progresavimą. Taikant šią technologiją galima „praleisti“ pakitusią geno dalį - egzoną (koduojantį fragmentą), kurios pokytis lemtų baltymo neveiksnumą. Tai leidžia atkurti struktūrinį transkripto vientisumą, todėl gaunamas nors ir trumpesnis, tačiau iš dalies funkcionalus baltymas. Įsivaizduokite sakinį „Perskaičiau storą knygą“, dėl gene įvykusios mutacijos sakinys pasikeičia į „perskaičiau st...rą knygą“, akivaizdu, kad toks sakinys netenka prasmės, o baltymo atveju - funkcijos. Pritaikius egzonų praleidimo, peršokimo technologiją, galima praleisti visą pakitusį žodį „st...rą“ ir išsaugoti trumpesnį, bet prasmingą aukščiau minėtą sakinį „Perskaičiau knygą“.
Dr. Sridevi Hegde | Diušeno raumenų distrofijos simptomai, gydymas ir terapija | Manipal ligoninės
tags: #laima #rudokiene #slaugytoja #kontaktai