Socialinis dykinėjimas - tai reiškinys, kai žmonės bendroje grupėje dirba mažiau nei būtų dirbę individualiai, nes jų asmeninės pastangos tampa mažiau matomos ir mažiau vertinamos. Tai reiškia, kad individualias pastangas įvertinti tampa sudėtingiau, o atsakomybė ištirpsta tarp visų grupės narių.
Kas yra socialinis dykinėjimas? Istorinė ir eksperimentinė perspektyva
Beveik prieš šimtmetį prancūzų inžinierius Maxas Ringelmannas pastebėjo, kad kolektyvinės virvę traukiančių žmonių pastangos prilygsta vos pusei asmeninių pastangų sumos. Ar blogus rezultatus nulėmė darbo koordinavimo trūkumai? Gal traukdami virvę žmonės darė traukimo krypties ir laiko paklaidas?
Masačiusetso universiteto mokslininkų grupė išmoningai pašalino šią problemą, priversdami eksperimento dalyvius galvoti, kad virvę traukia ir kiti, nors iš tiesų jie traukė vieni. Eksperimento dalyviams buvo užrišamos akys, paskiriama pirmoji pozicija ir liepiama iš visų jėgų traukti. Įdomu tai, kad tie, kurie virvę traukia su grupele kitų žmonių, nelaiko savęs dykinėtojais.
Politologas Johnas Sweeney stebėjo panašų reiškinį atlikdamas eksperimentą Teksaso universitete: studentai energingai mynė dviračio treniruoklio pedalus (matuojant jų pagaminamą elektros energiją), kai žinojo, jog yra asmeniškai stebimi, o ne tada, kai manė, kad jų rezultatas sumuojamas kartu su kitų eksperimento dalyvių rezultatais. Būnant grupėje (traukiant virvę, minant treniruoklio pedalus) rūpestis dėl įvertinimo sumažėdavo.
Psichologinės socialinio dykinėjimo priežastys
- Suvokimas, kad kiti išspręs problemą: žmogus galvoja, kad kažkas kitas atliks užduotį, todėl sumažina savo pastangas. Praktinis pavyzdys: penkių asmenų grupė turi sukurti reklamos idėją iki penktadienio, tačiau kiekvienas tikisi, kad tai padarys kitas, tad idėja nepasirašo laiku.
- Tikėjimasis, kad kiti prisidės: siekiama palaikyti grupės pastangų pusiausvyrą - jei kiti daug dirbs, aš galiu nedirbti; jei toks mąstymas įsigali visų, visi dirba mažiau nei galėtų.
- Grupinė atsakomybė: kai atsakomybė paskirstyta vienodai ir indėlis anonimiškas, nariai gali „pasislėpti“ grupėje ir taip atsikratyti asmeninės atsakomybės.
- Stebėjimo ir įvertinimo trūkumas: jeigu žmogus žino, kad jo indėlis yra vertinamas ir stebimas - jis dirba, kad atitiktų vertintojo standartą; jei tokio vertinimo nėra, motyvacijos mažėja.
Kaip plačiai paplitęs socialinis dykinėjimas?
Laboratorijoje šis reiškinys pastebimas ne tik tada, kai žmonės tempia virvę ar mina dviratį, bet ir kai pumpuoja vandenį ar orą, vertina eilėraščius ar straipsnius, kuria idėjas, spausdina ar stebi signalus. Nedidelio eksperimento metu buvo pastebėta, kad prie konvejerio dirbantys darbininkai pagamino 16 procentų daugiau gaminių, kai buvo vertinamas kiekvieno asmeninis indėlis, nors jie žinojo, kad tai neturės įtakos užmokesčiui.
Taip pat skaitykite: Socialinis dykinėjimas: radikalus požiūris
Mokslininkai rado socialinio dykinėjimo faktų įvairiose tautose ir kraštuose, ypač vertindami žemės ūkio gamybos rezultatus buvusiose komunistinėse šalyse. Po vienos analizės paaiškėjo, kad maži kolūkiečių turimi asmeniniai sklypai tesudarė vieną procentą visos dirbamos žemės, tačiau iš jų buvo gaunama 27 procentai viso sovietų žemės ūkio derliaus. Kai žmonių neįmanoma įvertinti arba jie neprivalo atsiskaityti, dykinėjimo tikimybė didėja.
Kada grupinis darbas nebūtinai sukelia dykinėjimą?
Be abejonės, kolektyvinis darbas ne visada skatina atsipalaiduoti. Kartais tikslas būna toks patrauklus, o kiekvieno maksimalios pastangos tokios svarbios, kad komandos dvasia padeda išlaikyti reikiamą įtampą arba ją suintensyvina. Faktai rodo, jog grupėje dykinėjama mažiau, kai užduotis yra sudėtinga, patraukli arba uždeganti.
Atliekant sudėtingas užduotis gali atrodyti, kad pastangos tam būtinos. Papildomas grupės paskatinimas arba reikalavimas siekti tam tikrų standartų taip pat stiprina kolektyvines pastangas. Kai grupės nariai tiki, kad labai stengdamiesi pasieks rezultatų, už kuriuos bus atlyginta, įtemptai dirba visi. Grupės nariai mažiau dykinėja ir tada, kai jaučiasi esą draugai arba tapatina save su grupe, o ne su pašaliečiais.
Kaip sumažinti arba panaikinti socialinio dykinėjimo efektą?
Taip, šį efektą galima sėkmingai sumažinti ar net visai panaikinti be ganėtinai didelių pastangų. Tiesiog iš grupės veiklos reikia pašalinti anonimišką indėlį ir sukurti siektino elgesio normą (standartą).
Anonimiškas indėlis gali būti pašalinamas tokiais būdais:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
- Ataskaitos rengimas, kurioje atsispindi grupės nario indėlis į grupę.
- Reguliarūs pokalbiai, kurių metu turi būti parodomas indėlis į grupės veiklą (tarkim, kiekvieną savaitę grupės nariai ateina pas savo vadovą ir kiekvienas pasisako, ką per šią savaitę jis padarė).
- Asmeninio indėlio stebėjimas ir matavimas (kai kurie treneriai filmuoja ir vertina kiekvieną žaidėją).
Elgesio normos siekimas - tai vadovo sukurtas įvaizdis, ko jis tikisi iš grupės veiklos. Tarkim, vadovas sukuria įvaizdį, kad tos darbo grupės norma - tikslus, efektyvus, kiek įmanoma greitesnis darbo atlikimas. Grupės nariai, suprasdami, kad tokia norma egzistuoja, deda maksimalias pastangas, kad atitiktų tokią normą. Realybėje tokios normos siekimas gali būti įgyvendintas grupės darbo pradžioje - atėjęs vadovas (lyderis) paaiškina, ko jis tikisi iš grupės, ką jis laiko grupinio darbo norma. Jei vadovas grupėje bus pavyzdys, autoritetas - iš esmės to užteks, kad dalyviai dirbtų dėdami pastangas.
Greta šitų dalykų galima įvesti kitokių motyvacijos priemonių. Tarkim, anksčiau minėtas kassavaitinis pokalbis apie kiekvieno grupės nario indėlį gali būti paskatintas vienokiu ar kitokiu būdu: didžiausią indėlį padarę nariai gauna paskatinimą - priedus prie atlyginimo, bilietus į koncertą ar atrakcionų parką, kvietimus, pagyrimus raštu/žodžiu ar net medalius. Ne tiek svarbu, kaip žmonės bus paskatinti - svarbiausia, kad jie išvis bus paskatinti.
Praktiniai pavyzdžiai ir implikacijos
Pavyzdžiai rodo įvairų socialinio dykinėjimo pasireiškimą: konvejerio darbuotojai pagamino 16 procentų daugiau gaminių, kai buvo vertinamas kiekvieno asmeninis indėlis; moksliniai eksperimentai su virve ir treniruokliu atskleidė stebėjimo vaidmenį. Plaukimo varžybose įvertinamas kiekvieno plaukiko gebėjimas nugalėti, todėl čia socialinio dykinėjimo beveik nėra.
Socialinio dykinėjimo faktai aptinkami ir didesnio masto socialinėse struktūrose: Šiaurės Amerikoje darbininkai, nemokantys profsąjungos nario mokesčio arba savanoriškai nedirbantys šioms organizacijoms, vis tiek pasinaudoja iš jų gaunama nauda - čia galima įžvelgti „laisvo raitelio“ problemą, kai atpildas paskirstomas po lygiai, neatsižvelgiant į asmeninį indėlį.
Socialinio dykinėjimo aiškinimai - santrauka
- Suvokimas, kad yra didelė tikimybė, jog kitas grupės narys atliks užduotį.
- Tikėjimasis, kad kiti ims ir išspręs problemą, todėl siekiama palaikyti pastangų pusiausvyrą.
- Grupinė atsakomybė - galimybė „pasislėpti“ ir atsikratyti asmeninės atsakomybės.
- Stebėjimo ir vertinimo stoka - jeigu indėlis nėra matomas, motyvacija krenta.
Praktinis pavyzdys: yra penkių asmenų grupė, kuri turi sukurti reklamos idėją iki penktadienio. Daugelis grupės narių atsimins terminą, bet žinodami, kad yra dar keturi žmonės, pagalvos, kad kažkas kitas tai padarys. Galiausiai visi taip pagalvoję nutaria, kad padarys kažkas kitas, ir tik penktadienį, likus dviem valandoms iki termino, supranta, kad darbo nebuvo atlikta - tai lemia skubotą darbą, klaidas, stresą ar konfliktus.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Kaip vadovai, mokytojai ir komandos nariai gali reaguoti?
- Aiškiai nustatyti asmenines atsakomybes ir reikalauti ataskaitų apie indėlį.
- Sukurti socialines normas, skatinančias aktyvų įsitraukimą ir aiškų elgesio standartą.
- Reguliariai stebėti ir vertinti kiekvieno nario darbą bei viešai pripažinti indėlį.
- Pritaikyti paskatinimus už realų indėlį - tiek materialius, tiek simbolinius.
- Formuoti komandos dvasią ir tapatybę, kad nariai jaustųsi susieti su grupe ir norėtų prisidėti.
Pastaba skaitytojui
Socialinio dykinėjimo reiškinys turi plačias pasekmes tiek darbo, tiek mokyklos ar visuomenės kontekstuose. Suprasti jo priežastis ir žinoti praktines mažinimo priemones leidžia gerinti komandinį efektyvumą ir užtikrinti, kad grupės rezultatai būtų arčiau suminių individualių pastangų lygio.
tags: #socialinis #dykinejimas #vdu