Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą.
Kam Priklauso Senatvės Pensija Lietuvoje?
Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos. Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:
- Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių
- Turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą
Senatvės Pensijos Amžius
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
Kada galiu išeiti į pensiją?
- Vyrų pensinis amžius:
- 2025 metais: 64 metai ir 10 mėnesių - vyrams, gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d.
- 2026 metais ir vėliau: 65 metai - vyrams, gimusiems 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau.
- Moterų pensinis amžius:
- 2025 metais: 64 metai ir 8 mėnesiai - moterims, gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d.
- 2026 metais ir vėliau: 65 metai - moterims, gimusioms 1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau.
Norėdami tiksliai sužinoti, kada galite tikėtis išeiti į pensiją pagal gimimo datą, galite pasinaudoti „Sodros“ senatvės pensijos amžiaus skaičiuokle. Visą pensijinio amžiaus lentelę rasite čia.
Pensijos Stažas
2025 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Svarbu: Stažas senatvės pensijai skaičiuojamas metais ir yra susietas su minimalia mėnesio alga (MMA).
Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų (MMA). Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo.
Šiuo metu moterų pensinis amžius yra 64 metai, vyrų - 64 metai ir 6 mėnesiai. Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą - 15 metų. Nuo 2022 m. įgijęs 15 metų stažo senatvės pensijai žmogus gauna nesumažintą bendrąją pensijos dalį, kuri 2023 m. Būtinasis stažas senatvės pensijai šiuo metu yra 33 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę.
Kaip Apskaičiuojama Senatvės Pensija Lietuvoje?
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Lietuvoje senatvės pensijos dydį sudaro dvi pagrindinės dalys:
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
- Bazinė pensijos dalis (fiksuota)
- Individualioji pensijos dalis (kintama)
1️⃣ Bazinė Pensijos Dalis
Tai yra vienoda visiems turintiems būtinąjį stažą. 2026 metais Lietuvoje reikės 34,5 metų būtinojo pensijų stažo, norint gauti senatvės pensiją, nes stažas kasmet pamažu didinamas (2025 m. buvo 34 m., o 2027 m. sieks 35 m.). Šią dalį moka „Sodra“ nepriklausomai nuo jūsų atlyginimo dydžio.
- ✅ Jei turite visą būtinąjį stažą - šią dalį gausite visą.
- ❗ Jei stažas mažesnis - ši dalis bus proporcingai mažesnė.
2️⃣ Individualioji Pensijos Dalis
Ši dalis priklauso nuo:
- Kiek metų dirbote ir kokį atlyginimą gavote.
- Kiek įmokų sumokėjote „Sodrai“.
- Sukaupto pensijų apskaitos vienetų (PAV) skaičiaus.
Kuo daugiau dirbote ir kuo didesnes įmokas mokėjote - tuo didesnė ši dalis.
📌 2026 metais vidutinė senatvės pensija Lietuvoje didės apie 80 eurų, arba 12 procentų, ir pasieks maždaug 750 eurų. Tuo metu gyventojams, sukaupusiems būtinąjį stažą, vidutinė senatvės pensija augs dar labiau - apie 90 eurų, arba 12,5 procento, ir sudarys apie 810 eurų.
Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Jei žmogus turi įgijęs nuo 15 iki 33 metų stažo senatvės pensijai - jo bendroji pensijos dalis šiais metais bus 246,21 Eur (2023 m. metais tai bazinis pensijos dydis). Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir apskaitos taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Taško vertė 2023 metais - 5,70 Eur. Žmogus, išeinantis į pensiją 2023 metais, turi 16 metų stažo ir sukaupė 19 taškų. Bazinės pensijos dydis 2023 metais yra 246,21 Eur, o apskaitos taško vertė siekia 5,70 Eur.
Pensijos yra kasmet indeksuojamos, tai yra didinamos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo, ekonominius, demografinius ir kitus pokyčius. Dirbančių pensininkų pensijos kasmet yra atnaujinamos papildomai. Kai žmogus, išėjęs į pensiją, toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis.
Svarbu: Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis.
Ar Mano Papildomos Įmokos Turės Įtakos Išmokos Dydžiui?
Taip, papildomos įmokos gali padidinti jūsų senatvės pensijos dydį. Kuo daugiau įmokų sumokėsite „Sodrai“, tuo daugiau pensijų apskaitos vienetų (PAV) sukaupsite, o tai tiesiogiai padidins individualiąją pensijos dalį. Be to, jei kaupiate pensijų fonde (II pakopa), papildomos įmokos didina ir būsimą papildomą pensiją.
Kaip Pasikeistų Pensija, Jei Dirbčiau Dar 5 Metus?
Jei dirbtumėte dar 5 metus - jūsų pensija tikrai padidėtų. Per šį laikotarpį toliau kauptumėte PAV, o tai didintų individualiąją pensijos dalį. Be to, viršijus būtinąjį stažą, gali būti skiriamas papildomas priedas už kiekvienus papildomus metus, todėl ilgesnis darbo laikotarpis dažniausiai reiškia ir didesnę senatvės pensiją.
Tavo pensija - tavo įmokų atspindys. Planuok atsakingai, skaičiuok iš anksto ir užsitikrink finansinę ramybę ateityje.
„Ekspertai pataria“: II pensijų pakopos reforma. Ar lietuviai pasiryžę investuoti patys?
Senatvės Pensija Persikėlus Į Lietuvą
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją.
Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kanada, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV.
Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.
Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.
D. U. Taip, tačiau tokiais atvejais rezultatas bus orientacinis, nes faktinis pensijos dydis priklauso nuo tarptautinių susitarimų.
Kaip Sužinoti Savo Būsimos Pensijos Dydį?
„Koks bus mano pensijos dydis?“ - šis klausimas aktualus daugeliui. Būsimos pensijos dydis priklausys nuo to, kiek metų dirbame ir kokio dydžio įmokas sumokame nuo savo dabartinių pajamų. Pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas.
Planuojant finansinę ateitį, svarbu žinoti, kokios pensijos galima tikėtis sulaukus pensinio amžiaus. Senatvės pensijos skaičiuoklė - praktiškas įrankis, kuris padeda kiekvienam gyventojui įvertinti, kokio dydžio valstybinę pensiją jis gali gauti pagal sukauptą stažą ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Pasinaudojus šia skaičiuokle, galima lengviau apsispręsti dėl papildomo kaupimo, pensijos planavimo ar net vėlesnio išėjimo į pensiją.
Sodra sukūrė internetinę senatvės pensijos skaičiuoklę, leidžiančią kiekvienam asmeniui sužinoti prognozuojamą savo pensijos dydį. Ši skaičiuoklė yra patogi priemonė, kuri padeda planuoti savo finansinę ateitį. Net ir esant jaunam svarbu domėtis, kokia ateities pensija Jūsų laukia. Tai užtikrins stabilumą.
Kiekvienas gyventojas, prisijungęs prie asmeninės paskyros, turi galimybę bet kuriuo metu suformuoti suvestinę apie savo sukauptą stažą ir įgytus apskaitos taškus. Suvestinės formavimas gali užtrukti iki kelių minučių. Pradėta užklausa baigiama vykdyti bet kokiu atveju - žmogus neprivalo laukti prisijungęs.
Pavyzdžiai, Kiek Padidėjo Pensijos 2026 Metais
Lietuvos pensininkai jau gavo pirmąsias 2026 m. pensijas, todėl naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar gyventojai savo sąskaitose pastebėjo tokį pokytį, koks buvo prognozuotas. Taigi, kiek iš tikro padidėjo gyventojų pensijos? Pakilo bent 9 proc.?
- Štai Aldona (vardas pakeistas) džiaugėsi, kad jos pensija paaugo 80 eurų, kaip ir buvo prognozuojama. „Anksčiau gaudavau apie 650 eurų, o šiemet jau pervedė 750 eurų“, - dalijosi ji.
- Jai paantrino ir Druskininkuose gyvenanti Nijolė (vardas pakeistas). Anot moters, jos pensija praėjusiais metais siekė 700 eurų, o šiemet - 780 eurų.
- Tuo metu alytiškių Romo ir Rūtos (vardai pakeisti) pensijos paaugo kiek mažiau. Rūtos pensija padidėjo 54 eurais, o Romo - 60. „Anksčiau gaudavau 490, o sausį jau pakilo iki 544 eurų. Vyro šiek tiek daugiau pakilo. Gaudavo apie 520 eurų, o dabar jau bus apie 580“, - nurodė Rūta.
- Marytė (vardas pakeistas) pasakojo, kad su paprasta pensija ji papildomai gauna našlės pensiją, kuri pakilo per kiek daugiau nei 4 eurus. Praėjusiais metais ši išmoka siekė 42,29 euro, o šiemet - 46,46 euro. Tuo metu įprasta pensija, anot moters, padidėjo 48,69 euro. „Paskutinį kartą praėjusiais metais gavau 452,84 euro, o šiemet jau 501,53 euro“, - dalijosi moteris.
Pensijų Augimo Prognozės 2026 Metais
Planuojama, kad šiemet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei 2025 metais. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, beveik 80 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms.
Prognozuojama, kad 2026 m. senatvės pensininkų bus vidutiniškai 640 tūkst. Jų skaičius padidės 1,11 proc. arba 7 tūkst.
Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų. Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet - 42,29 euro).
Lietuvos Pensijos ES Kontekste
Nemažai žmonių vis dar mano, kad pensija žmogui mokama iš socialinio draudimo įmokų, kurias nuo savo atlyginimo jis sumokėjo „Sodrai“. Ir, kuo daugiau per karjerą sumokėta, tuo didesnė pensija laukia. Tačiau tai nėra tiesa.
Pensijos mokamos ne iš praeityje sukauptų lėšų. Joms pinigai paimami iš šiuo metu dirbančių, dabar įmokas ir mokesčius mokančių žmonių. Kuo daugiau darbuotojų yra ir kuo daugiau jie sumoka, tuo labiau didinamos pensijos. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Bet mūsų šalis išsiskiria tuo, kiek mažai lėšų skiria vyresnių žmonių pajamoms užtikrinti.
Kaip rodo oficialioji statistika, pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia nuo galo visoje ES. Mažiau pinigų senatvės pensijoms skiria tik Airija ir Vengrija.
Siekiant gauti palyginamų duomenų apie pensijas, dažnai vertinama, kiek pinigų joms skiriama bendrai visos šalies mastu. Tam yra skaičiuojamas išlaidų pensijoms santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP). Paprastai kalbant, taip patikrinama, kiek pinigų „prasisuka“ visoje šalies ekonomikoje ir kiek jų skiriama pensijoms.
„Eurostat“ duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms 2024 m. sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Tačiau, priklausomai nuo šalies, kartais skiriasi. Daugiausia pensijoms išleidžia Italija, Austrija ir Suomija - atitinkamai po 17 proc., 16,2 proc. ir 15,2 proc. BVP. Tuo metu mažiausiai pinigų senatvės pensijoms skiria Airija ir Malta - atitinkamai po 3,7 proc. ir 6,7 proc. BVP. Iš karto po jų, trečia nuo galo, yra Lietuva. Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP. Taigi pensijoms išleidome kone dvigubai mažiau nei ES vidurkis.
Tiesa, Lietuva bene vienintelė niekaip neapmokestina net didžiausių pensijų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad pensijos yra kiekvienos valstybės vidaus dalykas, todėl kiekviena valstybė jas reguliuoja pagal vidaus teisės aktus bei turimus finansinius išteklius. „Atitinkamai, ir išlaidos pensijoms priklauso nuo šių veiksnių bei ekonominės, demografinės situacijos, pasirinkto pensijų sistemos modelio ir svyruoja nuo 3,7 proc. BVP Airijoje iki 17 proc. BVP Italijoje. Su kaimynine Estija šia prasme atrodome panašiai“, - pabrėžė ministerija.
Tiesa, 0,6 proc. nuo 78 mlrd. eurų pernykščio BVP (tiek mažiau pinigų pensijoms skiria Lietuva) būtų 468 mln. eurų. Padalijus juos 600 tūkst. pensininkų, kas mėnesį išeitų po 65 eurus papildomai. Ir daugeliui Lietuvos pensininkų tai būtų nemaži pinigai.
Išlaidų Pensijoms Santykis su BVP ES Šalyse (2024 m.)
| Šalis | Išlaidos Pensijoms (% nuo BVP) |
|---|---|
| Italija | 17.0% |
| Austrija | 16.2% |
| Suomija | 15.2% |
| Lietuva | 7.3% |
| Malta | 6.7% |
| Airija | 3.7% |
Ši informacija atnaujinta 2025-12-14.