Socialinis draudimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, užtikrinančių žmogaus socialinį saugumą tiek dirbant, tiek netekus darbo. Lietuvoje šią sistemą administruoja „Sodra” - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Dirbantys asmenys gauna prieigą prie šių paslaugų per darbdavio mokamus socialinio draudimo įmokas arba per savarankiškai mokamas įmokas.
Kas yra socialinis draudimas ir kam jis skirtas
Socialinis draudimas - tai valstybinė sistema, kuri užtikrina gyventojų socialinį saugumą ir finansinę paramą įvairiais gyvenimo atvejais, pvz., ligos, nedarbo, motinystės, tėvystės, pensijos ar darbo netekimo atvejais. Socialinio draudimo išmokų paskirtis - kompensuoti apdraustajam asmeniui visą ar dalį turėto darbo užmokesčio ar kitų draudžiamųjų pajamų, kurių jis neteko, suteikiant jam nuolatinį ar laikiną pragyvenimo šaltinį. Išmokos dažniausiai yra proporcingos buvusiam darbo užmokesčiui (atitinkamai ir mokėtoms įmokoms).
Pagal sistemos organizavimą skiriama kolektyvinis (organizuojamas profsąjungų), valstybinis ir mišrusis socialinis draudimas. Seniausias yra kolektyvinis socialinis draudimas, kuris atsirado Europoje 19 a. antrojoje pusėje kartu su profesinėmis sąjungomis. Valstybinio socialinio draudimo pradžia - 1881 m. Vokietijos kanclerio O. E. L. von Bismarcko iniciatyva; nuo tada valstybinis socialinis draudimas plito visame pasaulyje.
Visuomeninės pareigos ir jo įtaka socialiniam draudimui
Nuo naujųjų metų keičiasi renkamąsias ir skiriamąsias pareigas einančių asmenų socialinio draudimo modelis. Nuo sausio 1 d. iki teisės aktų pakeitimų tokie žmonės buvo draudžiami visomis draudimo rūšimis ir turėjo mokėti įmokas pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui ir sveikatos draudimui, tačiau realių socialinio draudimo garantijų neįgijo, kadangi dažnai jų veikla bei už ją gaunamas atlygis yra nenuolatinis.
Sveikatos draudimas Lietuvoje yra viena iš svarbiausių socialinio draudimo dalių, nes jis suteikia teisę gauti nemokamas ar kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Norint išsaugoti sveikatos draudimą po šio laikotarpio, yra keletas būdų: pradėti savarankiškai mokėti PSD įmokas arba registruotis Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiui.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Nedarbo draudimas ir jo įtaka
Nedarbo draudimas suteikia finansinę paramą asmenims, kurie netenka darbo ir registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiai. Jeigu asmuo vėl pradeda dirbti arba užsiima savarankiška veikla, pensijų draudimas taip pat automatiškai atsinaujina, nes vėl pradedamos skirti įmokos. Svarbu! Pertraukos socialinio draudimo sistemoje gali turėti neigiamų pasekmių.
Apdraustieji, įmokos ir teisės į išmokas
Apdraustieji asmenys ir jų darbdaviai už juos kaip už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas, skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Įvykus draudžiamajam įvykiui teisę gauti socialinio draudimo išmokas turi tik tie apdraustieji asmenys, kurie nustatytą laiką mokėjo socialinio draudimo įmokas (arba šias įmokas už juos mokėjo kiti fiziniai ar juridiniai asmenys).
Socialinio draudimo išmokos ir jų ryšys su buvusiu uždarbiu
Socialinio draudimo išmokų paskirtis yra kompensuoti apdraustajam asmeniui visą ar dalį turėto darbo užmokesčio ar kitų draudžiamųjų pajamų, kurių jis neteko, suteikiant jam nuolatinį ar laikiną pragyvenimo šaltinį. Kai kurios socialinio draudimo rūšys griežtai nesieja išmokų su buvusiu uždarbiu, pvz., sveikatos draudimas, kuris apdraustiesiems kompensuoja visas ar dalį sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidų.
Socialinio draudimo rūšys ir jų įgyvendinimas Lietuvoje
21 a. pradžioje vienose šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje) valstybinis socialinis draudimas yra socialinės apsaugos pagrindinė dalis, kitose (Danijoje) jo vaidmuo mažesnis. Ši nuostata taikoma toliau nei 2005 m. Tuo tarpu Lietuvoje valstybės vaidmuo išlieka esminis, o kai kurios socialogijos detalės keičiasi siekiant užtikrinti nepertrauktą apsaugą darbuotojams ir asmenims, turintiems įsipareigojimus socialiniam draudimui net neturint pastovaus darbo.
Išvados dėl socialinio draudimo Lietuvoje
Socialinio draudimo sistema Lietuvoje suteikia gyventojams svarbią apsaugą įvairiais gyvenimo atvejais, tačiau, nutraukus darbo santykius, ši apsauga tampa laikina. Nuo sausio 1 d. keičiasi pareigas einančių asmenų socialinio draudimo modelis: smegenu tinklais persipina socialinis, darbo teisės ir apsaugos elementai. Pranešimą paskelbė: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA) „BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Tačiau svarbiausia - suprasti, kokios galimybės egzistuoja, kad socialinis draudimas liktų aktyvus net kai darbo santykiai nutrūksta.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
< tagimg>Infografika: Socialinio draudimo schemos Lietuvoje< /tagimg>< tagvideo>Video aiškinamasis gidų apie socialinį draudimą po darbo nutraukimo< /tagvideo>| Sritis | Aprašymas | Laikotarpis |
|---|---|---|
| Sveikatos draudimas | Galimas išlikti prisilogus savarankiškai arba per Užimtumo tarnybą | Nuolatos |
| Nedarbo draudimas | Finansinė parama bedarbiams | Iki susiradus naują darbą |
| Pensijų draudimas | Atnaujinamos įmokos pradėjus dirbti ar užsimezgus savarankiškai veiklai | Nuolatinis procesas |
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #socialinis #draudimas #atliekant #visuomenines #pareigas