Nors socialinis darbas Lietuvoje gyvuoja jau beveik 30 metų, vis dar pasitaiko klausimų, ką gi socialinis darbuotojas iš tikrųjų veikia. Šiame straipsnyje aptarsime socialinio darbuotojo koordinatoriaus funkcijas, remiantis interviu su ilgamete sveikatos priežiūros įstaigos socialine darbuotoja Andželika.
Socialinio Darbuotojo Darbas Sveikatos Priežiūros Įstaigoje
Andželika savo karjerą pradėjo Vaikų ligų klinikoje Lietuvos sveikatos universiteto klinikose, dirbdama Vaikų intensyviosios terapijos, Vaikų skubios pagalbos bei Vaikų onkologijos ir hematologijos skyriuose. Intensyvios terapijos ir Onkologijos skyriai pasižymėjo dideliu emociniu krūviu.
Pagrindinės Funkcijos
Pagrindinės socialinio darbuotojo funkcijos, kaip aprašyta vadovėliuose, apima konsultavimą, švietimą, mokymą, tarpininkavimą, buvimą šalia šeimos ir paciento, bei bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros specialistų komanda.
- Konsultavimas: Dažniausiai konsultuojama dėl įvairių paslaugų, techninės pagalbos priemonių, kurias galima gauti iš valstybės ar savivaldybės. Taip pat konsultuojamos šeimos dėl dokumentų tvarkymo vaikui susirgus.
- Švietimas ir Mokymas: Apima prevencines priemones, tokias kaip pokalbiai apie vaikų nudegimus, apsinuodijimus, skendimus. Tai yra prevencija, siekiant apsaugoti vaikus nuo nelaimingų atsitikimų.
- Tarpininkavimas: Apima bendradarbiavimą su socialinių paslaugų centrais, seniūnijomis, savivaldybėmis, techninės pagalbos centrais. Raštai įvairioms tarnyboms yra efektyvesni nei skambučiai telefonu.
Socialinis darbuotojas taip pat yra tarpininkas tarp paciento, jo šeimos narių ir gydytojų komandos, padedantis jiems susikalbėti ir atliepti lūkesčius. Bendradarbiaujama ir su įstaigomis "iš išorės", kurios galėtų teikti pagalbą sunkiai sergantiems pacientams ir jų šeimoms, arba padedant medicinos personalui. Kartais tenka padėti gydytojams atlikti jų darbą, pavyzdžiui, kontaktuojant su vaiko šeimos gydytoju, kai šeima nesilaiko nurodyto gydymo.
Kiekvienas atvejis yra "privedamas iki galo", informuojant institucijas pagal asmens gyvenamąją vietą ir poreikį. Jei šeima patiria riziką, informacija perduodama socialiniams darbuotojams, dirbantiems su šeimomis pagal gyvenamąją vietą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Bendradarbiavimas su Kolegomis
Socialinė darbuotoja Andželika teigia turinti gerą patirtį bendradarbiaujant su kolegomis sveikatos priežiūros specialistais. Ji buvo įtraukta į komandą ne tik dėl savo noro, bet ir dėl to, kad žmonės išsakė tokį poreikį. Dar studijuodama, ji domėjosi teikiamomis socialinėmis paslaugomis ir dalinosi savo žiniomis su pacientais, jų šeimomis bei medicinos personalu.
Konkretus pavyzdys buvo su neįgalumo nustatymo procedūra, kuri gydytojams atrodė sudėtinga. Andželika pasigilino į šį reikalą, išstudijavo teisės aktus ir pasidalino informacija su gydytojais. Pacientams ir jų šeimos nariams ji suteikdavo informaciją apie lengvatas, kompensacinę techniką ir ilgesnes atostogas.
Informacijos suteikimas ir palaikymas, kad jie nėra vieni, labai sustiprindavo tėvus. Kartais net paprastas buvimas kartu sunkiu metu labai padėdavo.
Socialinis darbuotojas padeda sutaupyti medikų laiką, "nukrauna" daug emocijų, morališkai paruošia pacientą, papasakoja apie gydymo eigą, trukmę, informuoja apie laukiančius etapus po gydymo.
Socialinio Darbuotojo Koordinatoriaus Pozicija
Gydytojai, kurie neturi socialinio darbuotojo savo komandoje, kartais mano, kad socialinis darbuotojas turi "burtų lazdelę" ir gali sutvarkyti viską. Tačiau socialinis darbuotojas, kaip ir medikas, ne visada gali padėti.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Socialinis darbuotojas padeda gydytojams sutaupyti laiko, "nukrauna" emocijas. Pavyzdžiui, jei pacientas nesilaiko gydymo režimo, gydytojui užtenka pasakyti "man bėda, šitas pacientas neatvyko pas mane, ką daryti", ir socialinis darbuotojas suras, pasiteiraus, išsiaiškins ir padarys viską, kad tas pacientas laiku atvyktų.
Bendradarbiavimas su Išorės Organizacijomis
Pradžioje bendradarbiauti su išorės organizacijomis buvo sunkiau, tačiau dabar, dirbant su sunkiai sergančiais vaikais, retai kada sulaukiama neigiamo atsakymo. Po vaiko teisių reformos į visus raštus yra atsakoma, skambinama, domimasi, bandoma šeimoms padėti.
Jeigu kalbėti iš socialinio darbo koordinatoriaus pozicijos, tai kiek esu skambinusi ir prašiusi pagalbos, niekur nepasakė, kad nepadėsime.
Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai savivaldybės atsisako suteikti izoliacijos vietą, motyvuodamos tuo, kad gydymo įstaiga neturėtų būti kaip viešbutis izoliacijai, kai gydymo nereikia. Tokiais atvejais vadovybė turi "paspausti" savivaldybę, kad suorganizuotų izoliacijos vietą.
Socialinio Darbo Plėtra
Socialinė darbuotoja Andželika teigia, kad pirmiausia pristeigtų tiek socialinių darbuotojų pareigybių, kiek reikia gydymo įstaigose, kad pacientai ir sveikatos priežiūros specialistai turėtų šalia savęs tokį darbuotoją. Taip pat ji norėtų, kad socialinės paslaugos sunkiai sergantiems atkeliautų tiesiai į namus.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Šiuo metu paslaugos į namus sunkiai sergantiems asmenims yra labai žemame lygmenyje. Šeimos, auginančios vaikus sergančius onkologinėmis ligomis, grįžta namo su ta pačia liga, tiesiog patys aršiausi simptomai būna apmalšinti, bet gyvena tai tuo pačiu režimu, nuolat važiuoja pas gydytojus, jiems reikia įvairių priemonių. Šiais žmonėmis tikrai niekas nesirūpina.
Būna tokių atvejų, kad šeimos nusprendžia pasilikti ligoninėje, nes žino, kad grįžus namo, negaus jokios pagalbos. Teks patiems būti ir socialiniu darbuotoju, ir slaugytoju ir t.t. Ir bijo to, kad nebus nieko šalia, jeigu kažkas nutiks namuose (nors ir labai nori būti namuose).
Jeigu šeimoms, kurios patiria riziką, padeda socialiniai darbuotojai ar lankomosios priežiūros darbuotojai, mokina jas socialinių įgūdžių, tai pas sergančius vaikus ar šiaip sunkiai sergančius asmenis neateina beveik niekas.
Teisės aktuose labai gražiai aprašyta, kaip turi būti teikiama ambulatorinė slauga, bet šeimos gydytojai sako, kad jie turi labai mažai slaugytojų ir tada gaunasi, kad tos šeimos, kurioms reikia ambulatorinės slaugos, šios paslaugos gauna labai mažai arba išvis jų negauna.
Kitas dalykas, ką pastebėjome, kad slaugytojai, kurie dirba ambulatoriškai, dažnai neturi patirties dirbant su tokiomis sunkiomis ligomis sergančiais vaikais.
Socialinio Darbo Koordinatoriaus Pareigybės Kūrimas Kauno Klinikose
Ligoninės administracija nusprendė sužiūrėti visus socialinius darbuotojus, kokiuose skyriuose jie yra, kokiais krūviais dirba ir nusprendė plėsti socialines paslaugas Kauno klinikose. Plėtra ir buvo pradėta nuo to, kad buvo sukurta 0,5 koordinatoriaus pareigybės su mintimi, kad tas jis ir plėtos tą sritį, o laikui bėgant gal bus sukurta ir atskira socialinių paslaugų tarnyba.
Koordinatoriui pavesta stebėti, kaip vykdomas socialinis darbas, tiksliau, sužiūrėti kiek socialinių paslaugų yra suteikta Kauno klinikose ir kitose profilinėse klinikose, ar visi darbuotojai dirba pagal savo krūvius, gal yra tokių, kurie laisvesni? ir galėtų kitose klinikose, skyriuose padėti.
Koordinatorius atstovauja visos ligoninės socialiniams darbuotojams ir mano, kad jie yra pakankamai užimti savo profilinėse klinikose, turi tikslą - tikrąją socialinių paslaugų plėtrą, t. y. 38 profilinėse klinikose turi atsirasti daugiau socialinių darbuotojų. Taip pat aš turiu skatinti socialinius darbuotojus tobulinti savo profesinę kompetenciją.
Socialinis darbas dar besivystanti sistema, kuri orientuota ne vien į bendruomenės gerovę, taip pat ir į atskirų asmenų gerovę. Socialinis darbas pradžioje orientavosi į savanorišką sistemą ir palaipsniui pradėjo daugiau dėmesio skirti visuomenės ekonominei ir demokratiniai gerovei.
Socialinio Darbuotojo Vaidmuo Globos Centruose
2018 metų sausio 19 dieną buvo patvirtintas „Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašas“, kuriame patvirtinta globos centro veiklos tikslas ir funkcijos. Apraše numatomos socialinio darbuotojo, dar kitaip vadinamo globos koordinatoriaus paslaugos.
Globos koordinatorius priskiriamas kiekvienai globėjų šeimai ir teikia reikalingą socialinę pagalbą šeimoms: organizuoja pagalbą glaudžiai kontaktuojant su kitomis socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigomis, kitais globos centro specialistais, sudarydamas sąlygas vaikui palaikyti ryšį su broliais, seserimis, biologiniais tėvais, derindamas teikiamas paslaugas ir pagalbą biologinei vaiko šeimai su socialiniais darbuotojais, teikiančias paslaugas šeimai.
Kiekvienam globėjui yra priskirtas socialinis darbuotojas (globos koordinatorius), kuris jų šeimai teikia paslaugas ir yra atsakingas už pagalbą globos metu. Globėjai atlieka labai svarbų vaidmenį globojamo vaiko ir biologinės šeimos bendravime, todėl labai svarbu, kad vaikas būtų paruošiamas susitikimams su šeima, o globėjai turėtų žinių, kaip pasiruošti susitikimams. Šiame etape svarbu, jog specialistai dirbantys su šeima teiktų profesinę paramą ryšio su biologine šeima palaikymui.
Globėjai teigia, jog vertina socialinių darbuotojų įsitraukimą š problemų sprendimą, žmonės teigia, jog vertina specialistų pagalbą planuojant biologinių šeimų susitikimus, globėjai įvardina, kad viena iš didžiausių pagalbų tai bendradarbiavimas tiek su globėjais, tiek su biologiniais vaiko tėvais, specialistai sudaro veiksmų planą. Kartais globėjams sunku palaikyti kontaktą su tėvais, todėl šį pagalba globos procese yra labai vertinama.
Anot Harber ir Oakley (2012). Kalbant apie pagalbą globėjams, galima teigti, kad paslaugų sistema yra skurdi, Lietuvoje socialiniai darbuotojai labiau suinteresuoti dirbti su biologinėmis šeimomis, negu su globėjais.Didžiausią paramą šeimos galėjo gauti iš vaiko teisių specialistų, tačiau galima teigti, kad parama buvo nepakankama. Nesenai pradėjus steigtis globos centrams, kurių klientų tikslinė grupė globėjai ir globojami vaikai.
Sunku vertinti paslaugų kokybė, tačiau jau vien tai, kad socialiniai darbuotojai dirba tik su šia tiksline grupe yra pagirtina.
Socialinės Įtraukties Koordinatoriaus Funkcijos
Tauragės šeimos gerovės centro Globos ir priežiūros padalinio socialinės įtraukties koordinatorius teikia palydėjimo paslaugas jaunuoliams, konsultuoja ir tarpininkauja užtikrinant jų savarankiškumą įvairiose srityse. Jis taip pat bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis ir organizacijomis, teikia informaciją ir siūlymus dėl socialinių paslaugų organizavimo ir kokybės.
Socialinės įtraukties koordinatorius ugdo, palaiko jaunuolio gebėjimus savarankiškai spręsti jam iškylančias socialines problemas, inicijuoja pokyčius socialiniame gyvenime, panaudojant paties jaunuolio galimybes bei bendruomenės išteklius. Jis taip pat padeda ir moko jaunuolius rūpintis higiena, atlikti buities darbus, naudotis buitiniais prietaisais ir priemonėmis.
Koordinatorius imasi skubių, neatidėliotinų priemonių nelaimingų atsitikimų, smurto ar kitų ekstremalių situacijų atvejais, užmezga palankų kontaktą su jaunuoliu, kuria bendradarbiavimo santykius, motyvuoja ir įtraukia į problemų sprendimą jį patį ir bendruomenę.
Šis specialistas užtikrina tinkamą asmens duomenų apsaugą, teikiant bei gaunant informaciją apie pareiškėjus, paslaugų gavėjus, tvarkant paslaugų teikimo dokumentus ir juos saugant. Jis taip pat pildo darbų savaitės planą - ataskaitą kiekvieną darbo dieną ir pateikia Padalinio vadovui.
Socialinis darbuotojas, vykdydamas savo funkcijas, atsako už profesinės etikos laikymąsi, konfidencialumą, darbo drausmės pažeidimus, sveikatos ir saugos darbe reikalavimų vykdymą, bei padarytą žalą dėl savo kaltės ar neatsargumo.
tags: #socialinis #darbuptojas #kordinatorius