Meno terapija - tai specializuota pagalbos forma, kuri naudoja kūrybinį procesą siekiant pagerinti psichikos ir emocinę sveikatą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip meno terapija gali būti naudinga psichikos ligomis sergantiems asmenims, kokios yra meno terapeuto veiklos sritys ir funkcijos, bei apžvelgsime įvairius projektus, skirtus socialinei įtraukčiai ir gerovei didinti.
Meno terapija skatina žmones reikšti ir suprasti emocijas per meninę raišką ir kūrybinį procesą. Anot Latvijos meno terapijos asociacijos (LMTA), meno terapijos esmė yra neverbalinė komunikacija, vaizdinys, simbolizmas, metaforų naudojimas, kūrybiškumo išlaisvinimas ir spontaniškumo skatinimas terapijos kontekste. Meno terapeuto ir kliento bendradarbiavimas tiksliai apibrėžtas, terapinė aplinka teikia saugumo jausmą, skatina kliento kūrybiškumą ir padeda įžvelgti bei suvokti proceso metu gautą patirtį.
Amerikos Dailės Terapijos Asociacija (AATA) dailės terapiją apibrėžia kaip profesiją, kuri meno kūrimo procesą naudoja įvairaus amžiaus asmenims fizinės, psichinės ir emocinės savijautos gerinimui bei stiprinimui. Dailės terapija grindžiama įsitikinimu, kad kūrybinis procesas, dalyvaujant meninėje saviraiškoje, padės žmonėms spręsti konfliktus ir problemas, kurti tarpasmeninio bendravimo įgūdžius, valdyti savo elgesį, mažinti stresą, didinti savigarbą, savimonę ir pasiekti įžvalgų.
Meno terapeuto veiklos sritys ir funkcijos
Tyrimas, atliktas anketinės apklausos metodu, nustatė meno terapeuto veiklos sritis bei funkcijas teikiant psichosocialinę pagalbą specialiųjų poreikių asmenims švietimo, sveikatos ir socialinėse institucijose. Veiklos sritys yra šios: ugdymo, sveikatos priežiūros, socialinės pagalbos, rekreacijos.
Meno terapijos metodus dažniausiai taiko ugdymo srities specialistai, dirbantys su 7-18 metų asmenimis ne tik ugdymo, bet ir sveikatos priežiūros, socialinės pagalbos ir rekreacijos srityse. Didesnė dalis specialistų kvalifikaciją yra įgiję kursuose, seminaruose, mokymuose. Išryškėjo poreikis kelti specialistų profesinio pasiruošimo reikalavimus.
Taip pat skaitykite: Konkurso „Lietuva – tai tėvelių namai“ perspektyvos
Apibrėžti meno terapijos sampratą yra gana sudėtinga, kadangi nėra vieningo požiūrio į šią veiklą. Lietuvoje šiai terapijos rūšiai taikomas dailės terapijos terminas. Tačiau specialistai, apibūdindami įvairias meno terapijos rūšis, terminui apibrėžti naudoja daugiskaitos formą (angl. arts therapy) bei taiko raiškos meno terapijos (angl. expressive arts therapy) arba kūrybinės meno terapijos (angl. creative arts therapy) terminus.
Lietuvoje, kol kas, nėra priimta bendra meno(-s) terapijos ir meno(-s) terapeuto sąvokų apibrėžtis. Valstybinė lietuvių kalbos komisija nurodo, kad kiekvienos srities specialiąsias sąvokas apibrėžia ir sutaria būtent tos srities specialistai. Todėl lietuvių specialistai, siekdami įteisinti meno(-s) terapeuto profesiją, turės spręsti ir sutarti dėl sąvokos.
Socialinis ir praktinis tyrimo aktualumas
Domėjimasis meno ir kūrybinės saviraiškos įtaka prasidėjo iki atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Muzikos poveikį psichosomatinėms ligoms ir funkciniams centrinės nervų sistemos sutrikimams gydyti tyrinėjo V. Meška ir A. Jurgutytė (1983), kurie parengė metodiką šalies kurortuose steigiamiems muzikos terapijos kabinetams.
Tai, kad pritaikius ugdymo menine veikla metodus ir priemones galima skatinti sėkmingą specialiųjų poreikių vaikų raidą, ugdymą, socialinę integraciją, savo moksliniuose darbuose patvirtino V. Aleksienė (2001), A. Brazauskaitė (2001), J. Žukauskienė (2001), L. Šiuašytės-Skramtai (2002), J. Tūvelytė (2010). I. Šienė (2010) taikydama dailės terapijos metodus specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokiniams, stebi jų savivertės augimą.
JAV mokslininkai yra atlikę tyrimų meno terapijos poveikio matavimo srityje. C. M. Belkofer ir L. M. Gerber (2008) sukūrė stebėjimo skalę, leidžiančią stebėti vaikų elgesio pokyčius dailės terapijos užsiėmimo metu. D. Gussak (2006) naudoja piešinius prieš terapinį užsiėmimą ir po jo.
Taip pat skaitykite: Šeima ir socialiniai įgūdžiai
Meno terapija praktikoje: kultūra ir bendruomenė
Socialinės įtraukties projektai
Įvairūs projektai Lietuvoje siekia didinti įvairių pažeidžiamų grupių socialinę įtrauktį per įvairias veiklas, įskaitant meno terapiją. Štai keletas pavyzdžių:
- Projektas START: Siekia spręsti žmonių su proto negalia savęs atstovavimo, naujų paslaugų įvairovės trūkumo ir neigiamo įvaizdžio visuomenėje problemą. Projekto metu kuriama nauja paslauga adaptuojant tarptautinės Arkos asociacijos naudojamas įtraukties metodines priemones, keliamas personalo kompetencija socialinio verslo ir socialinio poveikio matavimo mokymuose.
- Projektas #JUST4ALL: Sprendžia negalią turinčių žmonių socialinės ir ekonominės atskirties, diskriminacijos problemas ir siekia parengti negalią turinčius lyderius ir aktyvistus atstovauti ir ginti negalią turinčius žmones ir jų interesus švietimo, darbo rinkos, aktyvaus laisvalaikio srityse vietiniu ir nacionaliniu lygiu.
- Projektas "Bendradarbiai": Sprendžia žmonių su negalia diskriminavimo ir dalyvavimo darbo rinkoje problemą. Siekiant didinti darbdavių ir visos visuomenės nuostatų keitimą bei įgalinti žmones atstovauti savo interesus darbo pasaulyje, 7 Lietuvos miestuose ir rajonuose buvo organizuojama darbo šešėliavimo iniciatyva DUOday 2021.
Šie projektai rodo, kad meno terapija ir kūrybinės veiklos gali būti veiksmingos priemonės socialinei įtraukčiai ir gerovei didinti.
Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto veiklos
Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas aktyviai dalyvauja įvairiose socialinėse akcijose ir projektuose, skirtuose bendruomenės gerovei. Štai keletas pavyzdžių:
- Pyragų diena: Rengiama aukų rinkimo akcija Mamų unijai, teikiančiai paramą ir palaikymą šeimoms.
- Viešnagės dienos centre „Šviesa“: Studentai organizuoja specialias veiklas dienos centro lankytojams, turintiems proto negalią.
- Gerumo akcija: Fakulteto bendruomenė kuria ir gamina kalėdinius papuošimus, sveikinimus ir dalinasi jais su Fabijoniškių socialinių paslaugų namų gyventojais.
- Konferencija „Amžėjimas ir sveikata“: Organizuojama kartu su Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetu (MČTAU), skirta sveikos gyvensenos klausimams.
Šios veiklos rodo, kad Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas aktyviai prisideda prie bendruomenės gerovės ir socialinės įtraukties.
Išvados
Meno terapija yra veiksminga priemonė psichikos ligomis sergantiems asmenims, padedanti jiems reikšti emocijas, spręsti konfliktus ir gerinti savijautą. Įvairūs socialinės įtraukties projektai ir veiklos, tokios kaip Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto iniciatyvos, rodo, kad meno terapija gali būti sėkmingai taikoma įvairiose srityse, siekiant didinti bendruomenės gerovę ir socialinę įtrauktį.
Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti socialinius įgūdžius
Ateityje svarbu toliau plėtoti meno terapijos paslaugas ir užtikrinti jų prieinamumą visiems, kuriems jos reikalingos.
| Projekto pavadinimas | Tikslinė grupė | Tikslas |
|---|---|---|
| START | Žmonės su proto negalia | Spręsti savęs atstovavimo, paslaugų trūkumo ir neigiamo įvaizdžio problemas |
| #JUST4ALL | Negalią turintys asmenys | Sprendžia socialinės ir ekonominės atskirties, diskriminacijos problemas, rengia lyderius |
| Bendradarbiai | Žmonės su negalia | Sprendžia diskriminavimo ir dalyvavimo darbo rinkoje problemą |
