Etikos kodeksas numato aukštus socialinių darbuotojų veiklos standartus, elgesio normas, išryškina vertybes. Socialiniai darbuotojai turi rūpintis elektroninėje erdvėje kuriamos ir saugomos informacijos, ryšių saugumu, nes tai didžiulis ateities iššūkis, pasaulyje sparčiai plintant nuotolinėms socialinio darbo paslaugoms. Socialinis darbuotojas turi siekti saugoti natūralią aplinką, elgtis tvariai, pripažindant visų žmonių teisę į švarų orą, vandenį ir kitus gamtos išteklius. Socialiniai darbuotojai turi siekti įvairiose veiklos srityse mažinti skaitmeninę nelygybę. Socialinis darbuotojas turi įsitraukti į technologijų kūrimą, vertinimą, naudojimą, kad jos būtų etiškos, saugios ir atitinkančios žmonių poreikius.
Socialiniai darbuotojai turi turėti technologinių įgūdžių ir įrankių kompetentingai ir etiškai socialinio darbo praktikai, bei nuolat juos tobulinti siekiant neatsilikti nuo pasaulinio technologinio progreso. Atlikdamas privačią praktiką, socialinis darbuotojas turėtų paisyti tokių atsakomybės sričių kaip vienodų etinių standartų laikymasis, tinkamas paslaugų gavėjo informavimas apie paslaugas, duomenų saugumas ir pan. Socialinis darbuotojas turi etiškai, integruotai vertinti praktikų, požiūrių skirtumus kolegų tarpe, megzti pagarbius santykius su kolegomis iš skirtingų etninių, kultūrinių, religijų sluoksnių, vietovių.
Etikos kodekso aktualumas pokyčiuose ir ką jis keičia
Apie naujojo etikos kodekso reikšmę, pokyčius ir lūkesčius kviečiame klausytis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų grupės vadovės Violetos Toleikienės ir Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentės Jūratės Tamašauskienės pokalbio: Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksas - kas keisis?
Socialinis darbas - tai daugialypė profesija, reikalaujanti nuolatinio tobulėjimo, žinių gilinimo, įgūdžių ugdymo ir socialinio darbo vertybių paisymo. Tai profesinė veikla, skirta ryšiams tarp žmonių ir jų aplinkos gerinti, asmens prisitaikymo prie aplinkos galimybėms stiprinti bei padėti jam integruotis visuomenėje. Socialinį darbą dirba socialinių paslaugų įstaigose dirbantys socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai. Dirbti socialiniu darbuotoju turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą.
Pagrindinė socialinio darbo idėja - ginti žmogų kaip individualybę ir vertybę, puoselėti jo teisę į apsisprendimą ir savirealizaciją. Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksu siekiama įtvirtinti bendrąsias socialinio darbo nuostatas. Socialinis darbuotojas siekia teikti pagalbą klientui (asmeniui ar jų grupei - paslaugų užsakovui). Siekiant užtikrinti kokybišką socialinių paslaugų teikimą, svarbu, kad socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai vadovautųsi profesinės etikos principais. Šie principai apibrėžia pagrindines vertybes ir elgesio normas, kurių privalu laikytis dirbant su klientais.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Profesinė kompetencija ir kvalifikacijos reikalavimai
Socialinio darbuotojo kompetencijos ir kvalifikaciniai reikalavimai apibrėžia, kad socialinio darbuotojo veiklą galima suskirstyti į tokias sritis kaip subjektas, valdymas, priemonės, sąlygos, aplinka, kontrolė ir t.t. Socialinis darbuotojas turi mokėti analizuoti supančią aplinką klientą, sugebėti išsikelti darbo tikslus, kurių sieks. Numatyti, kokiomis priemonėmis bus siekiama įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir t.t. Vadinasi, socialinis darbuotojas savo darbe privalo turėti įvairų kompetencijų, kurios jam padėtų sėkmingai vykdyti numatytą veiklą. Jis privalo puikiai planuoti, analizuoti, valdyti, kontroliuoti, o tai sudaro pagrindines socialinio darbo funkcijas.
Kompetencija - „funkcinis gebėjimas adekvačiai atlikti tam tikrą veiklą - žymi dirbančiojo gebėjimą taikyti turimas žinias konkrečioje situacijoje, efektyviai sprendžiant iškylančias problemas.“ Žinios yra kompetencijos dalis, kadangi turėti tam tikrų žinių dar nereiškia sugebėti jas įgyvendinti. Atlikant socialinį darbą kompetencijos atsiranda ir gali būti pagrįstos tik pritaikius ŽINIAS, VERTYBES ir ĮGŪDŽIUS. Socialinis darbuotojas turi turėti ar siekti įgyti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą. Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikaciniai reikalavimai apibrėžti teisės aktais. Šie reikalavimai nustato išsilavinimo, patirties ir kitus kriterijus, kuriuos turi atitikti asmenys, norintys dirbti šį darbą.
Profesinės kvalifikacijos kėlimo svarba. Mokymasis ir kvalifikacijos kėlimas naudingas ir darbuotojui, ir organizacijai. Darbuotojui naudingas dėl to, kad padeda rasti įvairių problemų sprendimus, padidina darbinės veiklos vertę ir darbo našumą, sustiprina darbuotojo pasitikėjimą savo jėgomis, sukuria platesnes perspektyvas karjerai, formuoja geresnį organizacijos klimatą. Minimali socialinio darbuotojo kvalifikacijos tobulinimo trukmė priklauso nuo kvalifikacijos kategorijos, kurią jis siekia įgyti arba prasitęsti ir kuri yra nustatyta Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos apraše. Viena iš kvalifikacijos kėlimo formų socialiniame darbe - supervizijos vykdymas, dalyvavimas joje. Praktinio mokymosi metu superviziją gali vykdyti socialinis darbuotojas, kuris yra užbaigęs specialius supervizijos mokymus socialinio darbo mokymo įstaigoje bei turi aukštesnę socialinio darbuotojo kvalifikacinę kategoriją, nei jo supervizuojami asmenys.
Kiekvienos socialinės įstaigos turi siekti, kad jų darbuotojai keltų kvalifikaciją, gilintų savo kompetenciją. Socialinis darbuotojas, siekdamas, kad išklausytos teorinio ar praktinio mokymo valandos būtų įskaitytos į jo kvalifikacijos tobulinimą, privalo turėti pažymą, kuri būtų išduota kvalifikacijos tobulinimą vykdžiusios įstaigos, įmonės, organizacijos vadovo arba jos struktūrinio padalinio vadovo. Socialinis darbas yra nauja daugialype profesija. Jis reikalauja nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo: plėsti ir gilinti žinias, ugdyti įgūdžius ir remtis socialinio darbo vertybėmis. Tai veikla, padedanti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas pagal jų galimybes ir jiems dalyvaujant, nežeidžiant žmogiškojo orumo ir didinant jų atsakomybę, pagrįstą asmens, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimu.
Etikos principai praktikoje
- Gerbti kliento orumą ir jo teisę į laisvą apsisprendimą.
- Pripažinti visus asmenis, kuriems reikalinga pagalba, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, tautybės, tikėjimo, politinių įsitikinimų, odos spalvos, civilinės padėties, seksualinės orientacijos bei kitų požymių.
- Aptarnauti ir gint visus klientus, santykius su jais grįsdamas nuoširdumu bei atsidavimu jiems.
- Būti suinteresuotu kompetentingai padėti klientui, įveikti jo gyvenimo sunkumus.
- Atskleisti ir įvertinti paties kliento galimybes savarankiškai spręsti savo gyvenimo problemas.
- Informuoti klientą apie galimą pagalbos suteikimą, teikti klientui išsamią informaciją apie jo teises, galimybes bei su tuo susijusias pareigas.
- Pasitelkti į pagalbą patyrusius specialistus, jei to reikalauja kliento interesai.
- Nutraukti ryšius su klientu, jam sutikus, kai visos galimybės yra išnaudotos arba pagalba nebereikalinga.
Specialiosios formos ir praktika
Individualios priežiūros darbuotojo mokymai - tai išsamūs mokymai, skirti asmenims, norintiems įgyti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių teikiant pagalbą žmonėms su specialiais poreikiais. Šie mokymai suteikia būtinas žinias ir praktinius įgūdžius slaugant, prižiūrint ir teikiant pagalbą žmonėms su specialiais poreikiais. Baigę šiuos mokymus dalyviai įgis tiek teorines, tiek praktines žinias, reikalingas profesionaliai teikti individualią priežiūrą ir užtikrinti aukštą klientų gyvenimo kokybę.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Aptariama etikos praktika - gebėjimas gerbti kliento orumą, laikytis apsisprendimo principo ir taikyti įgytas žinias, vertybes bei įgūdžius konkrečiose situacijose. Atskleisti ir įvertinti paties kliento galimybes savarankiškai spręsti savo gyvenimo problemas bei informuoti klientą apie galimas paslaugas ir teises.
Praktinės gairės ir įstaigų atsakomybės
Kiekvienos socialinės įstaigos turi siekti, kad jų darbuotojai keltų kvalifikaciją, gilintų savo kompetencijas ir laikytųsi etikos principų. Etikos komisijos nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, o jos sudėtį - ministras Lietuvos socialinių paslaugų srities darbuotojus vienijančių ir jų atstovaujančių organizacijų teikimu.
- Socialinių paslaugų priežiūros departamentas vykdo atestaciją bei renka duomenis apie darbuotojus ir jų išsilavinimą.
- Kvalifikacijos kėlimo formos apima teorinį ir praktinį mokymą, o supervizijos vykdymas - vienas iš jų formų.
- Profesinės kompetencijos ugdymas yra būtinas siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas ir atsakomybę už klientų gerovę.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #socialinis #darbuotojas #apgavo