Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama specialiųjų poreikių (SUP) turinčių vaikų ugdymui, siekiant užtikrinti jiems kokybišką ir įtraukų švietimą. Suvalkijos regiono mokyklos aktyviai dalyvauja įvairiose iniciatyvose, projektuose ir programose, skirtose tobulinti pedagogų kvalifikaciją, diegti įtraukaus ugdymo modelius ir kurti palankią aplinką kiekvienam vaikui.
Kvalifikacijos Tobulinimas ir Pedagogų Pasirengimas
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių sėkmingą SUP vaikų ugdymą. Skriaudžių pagrindinės mokyklos mokytojų komanda dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ugdymo plėtotės centro projekto mini mokymų kvalifikacijos tobulinimo programoje „Mokymosi veiklos diferencijavimas”.
Mokymų metu buvo apžvelgiamos ugdymo diferencijavimo teorinės prielaidos, Lietuvos švietimo tikslai bei ugdymo turinį reglamentuojantys dokumentai, veiksniai įtakojantys mokymo bei mokymosi procesą. Mokymosi temos apėmė mokinio pažinimo sritis, metodus ir vertinimą, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo(si) poreikius. Taip pat buvo gilinamasi į mokymo turinio diferencijavimo specifiką, mokymo metodus ir vertinimo diferencijavimą bei įvairiapusių mokymo ir mokymosi metodų taikymą.
Tarptautinė patirtis ir "Erasmus+" projektai suvalkijiečiams suteikia galimybę pasisemti patirties iš kitų šalių ir pritaikyti geriausias praktikas vietos kontekste. Kviečiame Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos pavaduotojus, mokytojus ir pagalbos mokiniui specialistus dalyvauti „Erasmus+“ mobilumo dalyvių atrankoje. Įgyvendinant NR. 2023-1-LT01-KA120-SCH-000186264 projektą vykdoma mobilumo dalyvių atranka.
Kurso ir mobilumo patirtis
Preliminari kursų data: 2024 m. Paraiškos dalyvauti atrankoje teikiamos iki liepos 16 d. (8 698) 58582 arba el. paštu. Liepos 3-8 d. kursų dalyviai mokėsi analizuoti mokyklų turimus duomenis ir nustatyti veiklos tobulinimo kryptis, ieškojo galimybių pasitelkus tarptautinę patirtį įgyvendinti pokyčius mokyklose - rengti Europinį plėtros planą, „Erasmus+“ programos projektų paraiškas.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Beržų regione dalyvaujama ir kitose stažuotėse: Berlyne (kursai „Lyderystė ir projektų vadyba“), Barselonoje (mokymų Barselonoje Barselonoje), Palerme (kursai „Identify the Hidden Talent in Your Classroom“).
Taip pat 2024-2025 m. vyksta kursai Skandinavijos, Graikijos ir Portugalijos mokyklose, kurių metu dėmesys skiriama įtraukties principų įgyvendinimui ir praktiniam jų taikymui klasėse. Šie kursai prisideda prie mokytojų kompetencijų plėtros, įtraukiant įtraukų ugdymą į kasdienius procesus.
Erasmus+ ir regioniniai įtraukiojo ugdymo projektai
Šakių rajone vykdomas projektas „Švietimo prieinamumo didinimas, įdiegiant įtraukiojo švietimo modelį Šakių r. mokyklose“, kurio tikslas - sudaryti visiems mokiniams vienodas sąlygas gauti kokybiškas ir įtraukias švietimo paslaugas. Projekto veiklos apima visos dienos mokyklos paslaugų plėtrą, įtraukių klasių kūrimą, švietimo pagalbos teikimą ir mokytojų bei pagalbos mokiniui specialistų kompetencijų stiprinimą.
ŠMSM teigia, kad įtrauktis nėra baigtinis procesas ir reikalauja nuolatinio pokyčio mokyklų kultūroje bei išteklių valdyme. Apie 90 proc. SUP mokinių jau mokosi bendrosiose klasėse, o ateities tikslai orientuoti į dar glaudesnį švietimo pagalbos specialistų įtraukimą į klases ir didesnį jų skaičių.
Infrastruktūros pasiruošimas ir specialistų trūkumas
Lietuvos ŠMSM skelbia, kad regioninės pažangos priemonės numato didesnį fizinės aplinkos pritaikymą: liftai, keltuvai, pritaikyti koridoriai ir klasės. 2022 m. duomenimis, 257 švietimo įstaigos turi liftus ar keltuvus, 26 - mobiliuosius laiptų kopiklius. Tačiau vis dar lieka iššūkių, susijusių su specialistų trūkumu: trūksta logopedų, specialiųjų pedagogų ir pan., o mokytojų padėjėjų skaičius ne visada atitinka poreikius.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Nacionaliniai planai apima ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, praktinį mokymą, bei specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo metodikų diegimą. Taip pat planuojama įsteigti regioninius centrus, teikiančius konsultacijas mokykloms ir plėtojant įtraukties iniciatyvas. Atliekant regioninį atvirų klasių modelių testavimą, siekiama pagerinti mokinių individualizaciją ir prieinamumą.
Ką tai reiškia praktikoje
Įtraukusis ugdymas Lietuvoje remiasi tuo, kad visos mokyklos turi būti prieinamos visiems mokiniams, nepriklausomai nuo jų poreikių. Mokytojai turi gebėti atpažinti mokinio poreikius, taikyti įvairius metodus ir diferencijuoti mokymą. Jei vaikui kyla grėsmė sau ar kitiems, mokykla turi imtis veiksmų, įtraukti pagalbos specialistus ir laikytis teisės aktų. Konsultacijos teikiamos per savivaldybes, Lietuvos įtraukties švietime centrą, taip pat egzistuoja specialiosios ugdymo mokyklos, kuriose dirba specialistai ir teikiama medicininė pagalba, kai to reikia.
Daugelis Lietuvos mokyklų jau yra įgijusios patirties dirbti su SUP vaikais, tačiau išlieka poreikis toliau stiprinti infrastruktūrą, personalą ir aiškesnes darbo tvarkas. Tėvų vaidmuo lieka svarbus: sprendimą, kur mokytis vaikas, dažnai priima tėvai kartu su specialistais, atsižvelgdami į vaiko poreikius ir aplinkybes.
Įtraukusis ugdymas – gražus tik popieriuje: iniciatyva kainuotų nuo 18 iki 30 mln. eurų
Įtraukusis ugdymas visose mokyklose - kas toliau?
Ateities tikslai apima platesnį švietimo pagalbos specialistų įsitraukimą į klases, plėtrą regioniniuose centruose ir tolesnį įtraukties skatinimą per informacines kampanijas. Finansavimas mokykloms bus skirtas ne tik infrastruktūrai, bet ir mokytojų, logopedų, tiflopedagogų, surdopedagogų kompetencijų ugdymui, taip pat 150 mln. eurų investicijoms į mokyklų aplinkos tobulinimą ir pagalbos paslaugų plėtrą 2023-2029 m.
Svarbiausia - laikui bėgant didinti pripažinimą, kad įtrauktis nėra vienas metodas ar tikslas, o nuolatinis kultūros, ugdymo turinio ir darbo metodų tobulinimo procesas, kuris siekia užtikrinti visiems vaikams lygiavertę ir aktyvią mokymosi patirtį bei prieinamą aplinką.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai