Socialinis darbas su romų tautybės šeimomis pasižymi tarpkultūriniais ypatumais, kuriuos svarbu suprasti ir įvertinti, siekiant efektyvios pagalbos ir integracijos. Šiame straipsnyje aptariami socialinio darbo su romais Lietuvoje aspektai, įskaitant istoriją, iššūkius, integracijos galimybes ir diskriminacijos problemas.
Romų diaspora pasaulyje
Romų genocidas Antrojo pasaulinio karo metais
Antrojo pasaulinio karo metais nacistinėje Vokietijoje ir jos okupuotose teritorijose romų persekiojimas ir naikinimas vyko skirtingomis formomis. Vakarų Europoje gyvenę romai dažniausiai atsidurdavo koncentracijos stovyklose. Balkanų šalyse ir Sovietų Sąjungos Respublikose juos sušaudydavo mobilūs kolaborantų būriai, sudaryti iš vietinių gyventojų.
Koncentracijos stovyklose romai privalėjo nešioti rudą apverstą trikampį, kartais - raidę Z (nuo vokiško žodžio Zigeuner, čigonas). Didžiausia romų masinio naikinimo vieta buvo Aušvico koncentracijos stovykla. Romės moterys taip pat kalėjo Ravensbriuko moterų koncentracijos stovykloje. Stovyklose su romais buvo atliekami žiaurūs medicininiai eksperimentai, priverstinė sterilizacija.
Dalis iš Lietuvos išvežtų romų buvo laikoma Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, kurioje 1944 m. rugpjūčio 2 d. buvo sunaikintas romų lageris ir nužudyta apie 3000 jame kalintų romų tautybės žmonių. Ši data minima kaip tarptautinė romų genocido diena.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Skaičiuojama, jog iš 947,500 Europoje prieš karą gyvenusių romų 1939-1945 m. nužudyta 250 000-500 000 asmenų. Žymūs Holokausto tyrinėtojai Henry Friedlanderis ir Raulis Hilbergas teigia, kad romų aukų skaičius apytikriai proporcingas žydų aukų skaičiui Holokausto metu.
Romų padėtis Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais
Antrasis pasaulinis karas ir jo metu vykęs romų genocidas padarė didelę žalą Lietuvoje gyvenusiems romams ir paliko skaudžius pėdsakus jų atmintyje. 1942 m. nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje prasidėjus masiniams romų areštams, sulaikyti romų kilmės asmenys buvo gabenami į koncentracijos stovyklas ir darbams į Vokietiją bei Prancūziją. Iš viso iš Lietuvos darbams buvo deportuota maždaug tūkstantis romų, dauguma jų grįžo atgal į Lietuvą.
Romai buvo žudomi ir Lietuvos teritorijoje. Daugiausiai romų buvo sušaudyta Pravieniškėse, taip pat romai buvo žudomi netoli Švenčionių, Šalčininkų rajone. Dokumentuose rasta įrodymų, kad Vilniuje, Kirtimų vietovėje buvo sunaikintas romų taboras, tikslus žuvusiųjų skaičius nenurodytas.
Nacistinės Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje nužudyta ne mažiau 500 romų, arba maždaug kas trečias Lietuvos romas. Žinoma, kad naciai sušaudydavo klajojančių romų šeimas tiesiog sutikę kelyje, tačiau tai nebuvo nurodoma pranešimuose ir dokumentuose, todėl spėjama, jog šis skaičius gali būti ir didesnis.
Lietuvos romų visuomeninės organizacijos kasmet organizuoja rugpjūčio 2 d. romų genocido aukų minėjimą.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Romų diskriminacija ir socialinė atskirtis Lietuvoje
Nuo 2019 m. Nepasitikėjimas ir kitokių baimė - reikšminga problema Lietuvoje. Visuomenės nuostatų apklausos rodo, kad kaimynystėje su romais nenorėtų gyventi beveik 60 proc. Lietuvos gyventojų.
Anot antropologės A. Avin Ileri, nagrinėjant romų bendruomenės atskirtį visuomenėje, rasizmas romų atžvilgiu nėra vien Lietuvos problema - tai visoje Europoje plačiai paplitęs reiškinys. „Romų diskriminacijos problema slypi kur kas giliau - ją lemia nuo senų laikų susiformavę stereotipai, patirtos politinės represijos ir socialinė atskirtis, plačiai įsišaknijusi visuomenėje“, - sako A.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad romų jaunuoliai Lietuvoje susiduria su daugiasluoksne atskirtimi. Tai, anot jos, ypač jaučiama švietime ir kasdienėje aplinkoje. Ekspertė pastebi, kad romų vaikų ir jaunuolių galimybes Lietuvoje tiesiogiai riboja ir socioekonominės sąlygos.
Nors Kirtimų gyvenvietė nugriauta dar 2020 m., anot ekspertės, daliai šeimų iki šiol nepavyko surasti nuolatinio būsto. „Yra šeimų, kurios daugiau nei mėnesį gyveno automobilyje, nes neturėjo kur apsistoti. Tokios patirtys neišvengiamai formuoja vaiko savivertę ir santykį su visuomene“, - tvirtino A.
Ištvanas Kvikas pastaraisiais metais yra vienas žymiausių ir matomiausių Lietuvos romų bendruomenės narių. Savo pavyzdžiu jis stengiasi įkvėpti ir kitus romus siekti savo tikslų, išsilavinimo, dirbti patinkančioje srityje. Tačiau toli gražu ne visi jauni romai yra tokie drąsūs, pasitikintys savimi - daug jų vis dar atsimuša į sieną siekdami studijuoti, ieškodami darbo.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Anot I.Kviko, apmaudu, jog daliai žmonių romų bendruomenė vis dar asocijuojasi tik su taboru ir nusikaltimais. „Jokia tauta negali pasirinkti nusikaltėlių, taip, tarp romų yra įvairių žmonių, taip, ne visos istorijos gražios. Tačiau metas baigti skirstyti į grupes ir klijuoti etiketes, suplakti visus į vieną krūvą, gal vertinkime žmogų pagal jo pasiekimus ir suteikim šansą?
2019 metais atlikta Lietuvos visuomenės nuostatų apklausa iš esmės neatskleidė nieko nauja - romai tebėra nepalankiausiai vertinama etninė grupė. Beveik 40 proc. Romai, kaip apibendrina grupė, kaltinami dėl daugybės dalykų, įskaitant dėl „nenoro“ dirbti. Gana lengva jį pateisinti tariamu tautos mentalitetu, tačiau problemos šaknys slypi giliau.
Romų integracija į darbo rinką
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2015 metais inicijuotas tyrimas atskleidė, kad vos daugiau nei dešimtadalis romų yra ekonomiškai aktyvūs, t. y. atlieka samdomą darbą arba dirba savarankiškai. Ta pati apklausa parodė, jog dalis romų ieško būdų įsitvirtinti darbo rinkoje, tačiau sėkmingai įsidarbinti ir išsilaikyti darbo vietoje pavyksta nedaugeliui.
Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2015-2020 metų veiksmų plane pateiktoje situacijos analizėje pabrėžiama, kad romų nedarbas dažnai yra susijęs su įvairiomis socialinėmis problemomis.
Jau daug metų su bendruomene dirbanti Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja išskiria du pagrindinius iššūkius, trukdančius romams įsitraukti į darbo rinką. Ji įvardijo kvalifikacijos neturėjimą bei neigiamas gyventojų nuostatas. „Jie mažai raštingi, neturi profesijų, todėl negali konkuruoti darbo rinkoje.
H. Ivanovskij atkreipia dėmesį, kad susiduria ir su romais, kurie iš tikrųjų nenori dirbti, bando išsisukti nuo įsipareigojimų, savotiškai priešinasi įtraukties procesui. Pasak S. Novopolskajos, didelę įtaką šiai laikysenai daro įsisenėję įpročiai. „Tai nėra romų problema. Ilgamečiai bedarbiai labai sunkiai adaptuojasi. Žinote, kaip sunku pakeisti gyvenimo būdą, ritmą, įsidarbinus išsilaikyti?
Siekdamas didinti romų įsitraukimą į darbo rinką Romų visuomenės centras įgyvendina projektą „Dirbkime kartu su romais - naujos darbo galimybės ir iššūkiai“. Padedami tarpininkų jo dalyviai pradėjo mokytis, užsiregistravo užimtumo tarnybose, susirado darbą.
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė sako, kad tarnyboje su romais dirba karjeros konsultantai. „Dažniausiai šios tikslinės grupės klientai neturi vidurinio (dažnai net ir pradinio) išsilavinimo, jie negali dalyvauti profesinio mokymo priemonėje, todėl siūlomas įdarbinimas subsidijuojant (paprastai - nekvalifikuotą darbą) ir darbas savarankiškai pagal verslo liudijimus (pardavimų srityje)“, - pastebi M.
Be individualaus konsultavimo, situaciją taip pat pagerintų papildomų paslaugų prieinamumo didinimas. Pavyzdžiui, intensyvinant suaugusiųjų švietimą. Naudos atneštų ir asmeninio bei profesinio gyvenimo derinimo lengvinimas. Įvairūs projektai ir specializuotos priemonės, skirtos romų įdarbinimui, iš tiesų teikia naudą. Sėkmingai įsidarbinę asmenys tampa pavyzdžiais, įkvepiančiais kitus bendruomenės narius.
Gyventojai, darbo santykiuose susidūrę su galima diskriminacija dėl savo kilmės, tautybės ir kitų tapatybės bruožų, gali kreiptis į lygių galimybių kontrolierių. Lengviausiai tai padaryti užpildžius e-skundo formą.
Kovo 21-oji - Tarptautinė etninės ir rasinės diskriminacijos panaikinimo diena
Tarpkultūriniai skirtumai ir socialinių darbuotojų kompetencijos
Socialiniai darbuotojai, dirbantys su romų kultūros šeimomis, išskiria kelias temas kalbėdami apie tarpkultūrinius skirtumus tarp romų ir kitų Lietuvos gyventojų: romų elgesio ir charakterio skirtumai, šeimos sampratos ir romų vaikų auklėjimo skirtumai. Suprasdami romų kultūros skirtumus, jie gali empatiškai pažvelgti į romų elgesio priežastis ir dirbti su jomis, siekdami pozityvaus rezultato.
Remiantis interviu duomenimis, galima sakyti, kad socialinis darbas su romų šeimomis yra nekokybiškas. Tikėtina to priežastis yra nepakankamai išvystytos tarpkultūrinio socialinio darbo kompetencijos. Autorius pateikia pasiūlymų, kad darbdaviams norint teikti kokybiškas socialinio darbo paslaugas yra svarbu užtikrinti nuolatinį socialinių darbuotojų kompetencijų tobulinimą.
Valdžios institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas
Organizacijos vertina šiuometinę Kultūros ministerijos iniciatyvą parengti Nacionalinę romų integracijos strategiją. Europos Komisija pabrėžia, kad romų integracija gali būti efektyvi tik tuo atveju, jeigu bus užtikrinamas stiprus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, efektyvus veiklų koordinavimas ir paskirstymas.
Taip pat organizacijos kvietė ir kviečia vienytis, kad strategija būtų rengiama dalyvaujant romų bendruomenei ir nevyriausybinėms organizacijoms, remiantis mokslininkų tyrimais ir pasiūlymais. Pastabas teikiančios organizacijos pasiruošusios bendradarbiauti ir sukonkretinti pastabas susitikimo metu, o taip pat dalyvauti siekiant strateginių tikslų.
| Problema | Priežastys | Sprendimo būdai |
|---|---|---|
| Diskriminacija | Stereotipai, rasizmas, socialinė atskirtis | Švietimas, tarpkultūrinis dialogas, įstatymų įgyvendinimas |
| Nedarbas | Kvalifikacijos trūkumas, neigiamos nuostatos | Profesinis mokymas, parama įdarbinimui, visuomenės švietimas |
| Socialinė atskirtis | Būsto trūkumas, sveikatos problemos, švietimo stoka | Socialinė parama, sveikatos priežiūros paslaugos, švietimo programos |