Socialinis Darbas Su Asmeniu, Išgyvenančiu Krizę

Psichikos sveikata yra esminis žmogaus gerovės aspektas, apimantis emocinę, psichologinę ir socialinę būklę. Gera psichikos sveikata leidžia asmenims įveikti stresą, produktyviai bendrauti ir priimti sprendimus. Deja, psichikos ligos egzistuoja visais žmonijos istorijos laikotarpiais ir yra paplitusios visame pasaulyje, nepriklausomai nuo rasės, lyties ar socialinės padėties. Šiame kontekste socialiniai darbuotojai atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį, teikdami pagalbą ir paramą žmonėms, patiriantiems psichikos sutrikimus, ir jų šeimoms.

Psichikos Sutrikimų Paplitimas ir Iššūkiai

Daugybė tyrimų rodo, kad maždaug trečdalis pasaulio gyventojų vienu ar kitu gyvenimo etapu susiduria su psichikos sutrikimais. Tokie asmenys ir jų artimieji susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant visuomenės stigmą, nerimą dėl ateities, būtinybę prisitaikyti prie esamos situacijos, atrasti stiprybės šaltinius ir išlaikyti motyvaciją krizės metu. Ypač svarbu, kad asmenys, patiriantys psichikos ir elgesio sutrikimus, neliktų vieni, o jų šeimos gautų reikiamas žinias ir palaikymą.

Šiuolaikiniame pasaulyje asmenų, patiriančių elgesio ir psichikos sutrikimus, skaičius nuolat auga. Tyrimai ir socialinio darbo praktika rodo, kad tokie asmenys dažnai susiduria su sunkumais įveikiant įprastus gyvenimo iššūkius, stresą, realizuojant savo gebėjimus mokytis ir dirbti, integruojantis į visuomenę ir siekiant geresnės gyvenimo kokybės. Dėl fizinių ir emocinių svyravimų jiems gali būti sunku priimti net smulkiausius sprendimus ar atlikti kasdienes užduotis, taip pat gali kilti problemų socialiniame gyvenime, kuriant santykius ir formuojant savarankišką gyvenimą.

Visuomenės Rolė ir Stigma

Visuomenė atlieka svarbų vaidmenį įtraukiant asmenis, turinčius psichikos sutrikimus. Deja, Lietuvoje vis dar susiduriama su šių asmenų stigmatizacija, nepaisant šalies pastangų gerinti jų gyvenimo kokybę. Negatyvus požiūris ir nepagarbus elgesys trukdo jiems visapusiškai integruotis į visuomenę ir jaustis jos dalimi. Reflektuodami apie iškylančius iššūkius, galime geriau suprasti ir priimti tuos, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo kitokie.

Socialinio Darbo Svarba

Socialinis darbas su psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis yra interdisciplininis, apimantis daugybę sudėtingų sričių ir funkcijų. Dirbant su sunkiais psichikos ir elgesio sutrikimais, svarbu gilintis į asmens socialinę situaciją, sutrikimo ypatumus, pagalbos poreikį ir galimybes.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

Sensorinė Integracija ir Jos Sutrikimai

Sensoriniai pojūčiai paprastai formuojasi vaikystėje per stebėjimą, mokymąsi ir žaidimus. Esant sensorinės integracijos sunkumams, asmuo gali siekti arba vengti tam tikrų sensorinių potyrių. Stebėdamas keistą elgesį, socialinis darbuotojas gali geriau suprasti asmens situaciją ir sensorinės integracijos sistemą. Tokiais atvejais neurologinė sistema reaguoja jautriau į tam tikrus dirgiklius, tokius kaip garsi muzika ar aštrūs kvapai, kurie gali išprovokuoti neįprastą elgesį.

Įsivaizduokite, kad einate miško taku ir mėgaujatės paukščių čiulbėjimu, kai staiga garsas tampa toks stiprus ir erzinantis, kad negalite susikaupti, jaučiate paniką ir baimę. Taip gali jaustis žmogus, kurio klausos sensorinė sistema yra sutrikusi. Tokio asmens nerimo lygis gali labai pakilti, ir jis gali nesuvokti savo emocijų ar negalėti savarankiškai nurimti.

Bendradarbiavimas ir Komandinis Darbas

Bendradarbiavimas su asmens artimaisiais ir specialistų komanda yra labai svarbus. Nuosekliai ir struktūruotai teikiant paslaugas, galima pasiekti gerų rezultatų socialinės adaptacijos ir integracijos srityse. Individualios priežiūros darbuotojai, dirbdami pagal socialinio darbuotojo sudarytą individualų planą, kasdien ugdo, stiprina, palaiko ir atstato socialinius įgūdžius, padeda palaikyti psichinę sveikatą ir kasdienį funkcionavimą.

Komandinis darbas leidžia pastiprinti paslaugų gavėjo stipriąsias asmenybės puses ir įgalinti jį patį įveikti sunkumus, didinant harmoniją su aplinka ir savimi. Net jei ramybės jausmas trunka tik trumpą laiką, tai yra didelis asmens ir komandos pasiekimas.

Vilniaus Miesto Kompleksinių Paslaugų Centras „Šeimos Slėnis“

Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“ teikia kompleksinę pagalbą psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims, kuriems dėl kompleksinių sveikatos sutrikimų nustatyta lengva, vidutinė arba sunki negalia.

Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas

Taikomi Socialinio Darbo Metodai „Šeimos Slėnyje“

„Šeimos slėnyje“ taikomi įvairūs socialinio darbo metodai, įskaitant:

• Socialinės istorijos metodą: Padeda suprasti asmens gyvenimo aplinkybes ir patirtis.
• Bendravimo (alternatyvios komunikacijos) metodą: Užtikrina efektyvų bendravimą su asmenimis, turinčiais kalbos ar komunikacijos sunkumų.
• Miško terapijos metodą: Teigiamai veikia fizinę ir psichinę būseną, mažina stresą ir gerina nuotaiką.
• Socialinių dirbtuvių metodą: Stiprina ir ugdo darbinius įgūdžius.
• Finansinio raštingumo metodą: Padeda tvarkyti finansus ir priimti atsakingus sprendimus.
• Atvejų aptarimų metodą: Leidžia komandai kartu analizuoti atvejus ir rasti efektyviausius sprendimus.
• Savęs pažinimo metodą: Skatina asmens savimonę ir savęs supratimą.
• Poilsio metodą: Užtikrina tinkamą poilsį ir atsipalaidavimą.
• Motyvacinės sistemos metodą: Skatina ir palaiko vidinę arba išorinę motyvaciją.
• Tvarumo metodą: Užtikrina ilgalaikį aplinkosauginį stabilumą ir efektyvų išteklių naudojimą.
• Aplinkos pažinimo metodą: Padeda geriau pažinti ir suprasti aplinką per tiesioginį tyrinėjimą ir stebėjimą.
• Lytiškumo ugdymo metodą: Padeda jaustis patogiai savo kūne, gerbti kitus ir priimti atsakingus sprendimus dėl seksualinės veiklos.
• Intermodalinis meno terapijos metodas: Padeda spręsti emocines problemas ir lavinti darbinius įgūdžius.
• Bendruomeniškumo metodą: Skatina dalyvauti bendruomenės veikloje ir jaustis labiau integruotiems.
• Advokacijos/vadybininko metodą: Atstovauja paslaugų gavėjams ir padeda jiems ginti savo teises.
• Saugios intervencijos ir/ar AVEKKI metodą: Valdo pavojingas situacijas ir užtikrina saugumą.

Taikant atvejo aptarimo metodą, komandiškai mokomasi atpažinti paslaugų gavėjo gynybiškumo priežastis, nustatyti jo poreikius, atskleidžiant jo stiprybes ir stiprinant darbinius, mokymosi bei savitvarkos įgūdžius.

Individualus Požiūris ir Paslaugų Gavėjo Teisės

Šiuolaikiškas socialinis darbas apima tiesioginį ir asmeninį bendravimą. Svarbu parinkti tokį metodą, kuris labiausiai atitiktų paslaugų gavėjo poreikius, atsižvelgiant į jo situaciją, galimybes ir nekeliant per didelių lūkesčių. Svarbiausia yra tikėti tuo, ką darote, ir įkvėpti paslaugų gavėjui pasitikėjimo savimi, kuris yra savarankiškumo pamatas. Net mažiausias pasiekimas yra didelis žingsnis į priekį.

„Šeimos slėnis“ teikdamas socialinės globos paslaugas, užtikrina paslaugų gavėjo teises, orią ir saugią aplinką, taip pat teisę būti informuotam apie dienos veiklų eigą ir užimtumą. Tai ypač svarbu dirbant su asmenimis, patiriančiais biopsichosocialinius iššūkius ir kuriems reikalinga priežiūra.

Sveikatos Apsaugos Ministerijos Rekomendacijos

Įvertinusi situaciją, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išleido metodines rekomendacijas žmonėms, kurie namie slaugo psichikos sutrikimų turinčius artimuosius. VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vadovė Ona Davidonienė, viena iš SAM parengto leidinio recenzentų, teigia, kad rekomendacijos skirtos pirminės psichikos sveikatos priežiūros specialistams, kad jie galėtų produktyviau padėti gerinti psichikos negalią turinčių žmonių ir jų šeimų gyvenimo kokybę.

Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose

Pagalba Šeimoms ir Artimiesiems

Slaugyti žmogų namie nėra lengva, todėl reikia specialistų ir šeimos narių pastangų. Jei šeima anksčiau nebuvo susidūrusi su psichikos sutrikimais, susirgusiojo priežiūra tampa nemenku iššūkiu, nes artimiesiems trūksta teorinių ir praktinių žinių. Specialistai turėtų padėti susivokti psichikos negalią turinčio žmogaus artimiesiems, išmokyti juos to, kas svarbu, ir nurodyti, į ką atkreipti dėmesį.

Leidinyje pateikiamos rekomendacijos dėl asmens higienos laikymosi, miego, nuotaikų pasikeitimo klausimų, aiškinama, kaip elgtis įvairiose situacijose, kaip vertinti skirtingų psichikos sutrikimų turinčio ligonio poreikius, kokie galimi jo fiziniai, psichikos ir elgesio pokyčiai, patariama, į kokius specialistus kreiptis.

Individualus Požiūris į Ligas ir Priežiūrą

O. Davidonienė pabrėžia, kad sergančių skirtingomis sunkiomis psichikos ligomis slaugos bei priežiūros taktika yra skirtinga. Vienokios pagalbos reikia pacientams su šizofrenijos diagnoze, kitokios - su nuotaikos sutrikimais, demencija, silpnaprotyste ar protiniu atsilikimu. Šeimos narių galimybės padėti taip pat yra skirtingos.

Artimiesiems ypač sunku susidūrus su pirmuoju psichikos ligos atveju, nes tai nėra vienadienis sutrikimas, o dažniausiai visą gyvenimą trunkanti liga. Artimiesiems kyla daugybė klausimų, kaip elgtis ir padėti artimajam, ypač susidūrus su depresija ar haliucinacijomis. SAM parengtose rekomendacijose aiškinama, kaip elgtis su išgyvenančiu depresiją ar patiriančiu haliucinacijų žmogumi, pabrėžiant, kad haliucinacijų nereikia nei patvirtinti, nei paneigti, o sumažinti pavojaus jausmą ir sukurti ramesnę aplinką.

Psichosocialinės Reabilitacijos Paslaugos

Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas sudaro trys etapai: vertinimas, planavimas ir vykdymas.

1. Vertinimo Etapas

Atliekamas asmens psichikos, elgesio, psichosocialinės būklės, alkoholio ir kitų žalingų medžiagų vartojimo vertinimas. Taip pat atliekamas asmeninės priežiūros, kasdieninės veiklos ir savarankiškumo vertinimas.

2. Planavimo Etapas

Remiantis vertinimo etape gautais rezultatais, gydytojas psichiatras sudaro individualų psichosocialinės reabilitacijos planą, kuriame numatomi siektini tikslai, įgūdžių mokymosi būdai, psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, jų skaičius, trukmė, dažnis ir paslaugas teikiantys specialistai. Atsižvelgiant į asmens poreikius ir pažangą, planas gali būti koreguojamas.

3. Vykdymo Etapas (Konsultavimas ir Grupiniai Užsiėmimai)

• Konsultavimas: Individualios priežiūros, kasdienės arba savarankiškos veiklos klausimais, dėl vaistų, priklausomybių, sveikatos palaikymo, savarankiškos priežiūros, buities ir profesinių darbų, finansų tvarkymo, šeimos planavimo, pasiruošimo vaiko priežiūrai įgūdžių.
• Psichologinė arba psichosocialinė pagalba.
• Įgūdžių, susijusių su mokymusi ir pažinimu, lavinimas.
• Asmeninės priežiūros ir kasdienio gyvenimo įgūdžių mokymas.
• Pagalbos paslaugos.

Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikia specialistų komanda: gydytojas psichiatras, medicinos psichologas ir socialinis darbuotojas.

Psichosocialinės Reabilitacijos Teikimo Trukmė

Psichosocialinė reabilitacija pagal trukmę skirstoma į trumpalaikę ir ilgalaikę.

• Trumpalaikė psichosocialinė reabilitacija: Trukmė yra ne mažiau kaip 80 val. per 2 kalendorinius mėnesius (50 dienų). Skiriama, kai asmens laikino nedarbingumo trukmė per pastaruosius 12 mėn. viršijo 90 dienų.
• Ilgalaikė psichosocialinė reabilitacija: Trukmė yra nuo 4 iki 6 mėnesių, per šį laikotarpį suteikiant ne mažiau kaip 150 valandų psichosocialinės reabilitacijos paslaugų.

Teisinė Pagalba ir Atstovavimas

Visuomenės psichikos sveikatos požiūriu labai svarbu sukurti teisinę aplinką, kurioje būtų gerbiamos visų žmonių, įskaitant sutrikusios psichikos asmenų, teisės. Psichikos sveikatos ekspertai teigia, kad tik užtikrinus aukštą visuomenės pilietiškumo lygį ir pagarbą asmenų teisėms, atsiranda reali galimybė siekti geros psichikos sveikatos.

Asmenims, sergantiems psichikos ligomis, tenka dažnai susidurti su įvairiomis teisinėmis problemomis. Skyrybos - tai krizė, paliečianti visas besiskiriančio asmens ir jo vaikų bei kitų artimųjų gyvenimo sritis. Jos susiję su socialinio statuso, aplinkos, santykių, psichologinės būsenos pasikeitimais. Augantis skyrybų skaičius rodo, kad ši problema yra aktuali.

Skyrybų krizę išgyvenančių asmenų patirčių analizė parodė, kad skyrybų priežastys gali būti psichologinės, socialinės ir ekonominės. Gyventi nebrandžioje santuokoje skatina meilė vyrui, pasiaukojimas dėl vaikų, žema savivertė, žinių apie smurtą trūkumas. Gyvenimas šeimoje sukelia daug įtampos ir streso.

Remiantis tyrimo dalyvių patirtimi buvo išskirti šie skyrybų proceso etapai:

1. Emocinės skyrybos
2. Sprendimo priėmimas
3. Pereinamasis laikotarpis
   1. teisinės skyrybos
   2. naujų vaidmenų santykiuose su vaikais atradimas
   3. bendruomenės skyrybos
4. Laikotarpis po skyrybų

Emocinių skyrybų proceso etapai išskirti nebuvo, tačiau tyrimo duomenų analizė leido išskirti atsiskyrimo, susijusio su sumaišties išgyvenimais, etapą.

Straipsnyje aktualizuojama socialinio darbo sveikatos priežiūros sistemoje problema, teikiant paslaugas sergantiesiems onkologine liga. Kokybiniu tyrimu siekiama atskleisti socialinio darbo pobūdį, padedantį asmeniui, išgyvenančiam onkologinę ligą, kaip gyvenimo krizę, pereiti nuo neigimo link vilties.

The central concern of this article is the problem of social work in the system of health surveillance providing services for persons experiencing oncological disease. The qualitative study seeks to reveal the nature of social work helping the person experiencing oncological disease, as a life crisis, to move from denial towards hope.

The results of the research revealed that in the dynamic of crisis the respondents experience a great deal of strong emotional concerns: fear, suffering, meaninglessness, joy. In social work the response to the person experiencing oncological disease, as a life crisis, is directed towards the strategies of intervention where the main instruments are ability to listen and be together with the client, stimulate the clien’s reflexion of feelings, create empathic and dialogical relationship leading to the transformation of person’s identity. Holistic view of client requires an existential approach of social work and abilities of a social worker to create authentic interpersonal relationship with the client through therapeutic consultation. Due to the specification of oncological disease and its complex consequences it is very important to apply a systematic approach providing help to a client at micro, mezzo and macro levels. At micro level it is necessary to strengthen the client’s system and offer help to it, at mezzo - expand the provision and availability of communities’ psychosocial services, at macro - develop health surveillance in social work, stimulate intersector collaboration ensuring provision and continuation of personalized complex services.

tags: #socialinis #darbas #su #asmeniu #isgyvenanciu