Socialinis darbas su asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę, yra svarbus faktorius, padedantis užtikrinti sėkmingą šių asmenų resocializaciją bei integraciją į visuomenę. Socialiniai darbuotojai kalėjimuose teikia įvairią socialinę pagalbą bei ugdo nuteistųjų socialinius įgūdžius, kurie gali pasitarnauti nuteistiesiems už įkalinimo įstaigos ribų.
Resocializacijos samprata ir reikšmė
Resocializacija - tai kompleksinis socialinio mokymosi procesas, kurio metu taikant įvairias individualizuotas ir grupines socialinio darbo, psichologinio konsultavimo, užimtumo, gydymosi ir kitas pozityvų elgesį ugdančias priemones siekiama motyvuoti ir skatinti nuteistuosius savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Resocializacija yra visą gyvenimą vykstančio socializacijos proceso dalis, ji neturi ir negali būti vykdoma prievarta prieš nuteistojo valią ar be jo motyvuoto įsitraukimo.
Resocializacijos temos aktualumą lemia ir šiam sudėtingam asmens pakartotinės socializacijos procesui keliamas nuteisto asmens pozityvaus pokyčio lūkestis bei visuomenės saugumo ir nusikaltimų prevencijos tikslai. Lietuvos strateginiuose dokumentuose pažymima, kad vienintelis bausmių vykdymo tikslas yra nuteistųjų resocializacija.
Socialinio darbuotojo vaidmuo ir funkcijos
Socialinis darbuotojas - viena iš resocializacijos dalių. Resocializacija - tai darbas su nuteistuoju, siekiant jo mąstymo, elgesio pokyčių. Socialinio darbuotojo darbas kalėjime - labai įvairus ir dinamiškas procesas. Jis apima kasdienį kontaktą su nuteistaisiais, jų problemų ir poreikių vertinimą, taip pat pagalbą sprendžiant tiek asmenines, tiek socialines problemas.
Socialiniai darbuotojai konsultuoja, padeda spręsti individualias problemas, pavyzdžiui, kai nuteistasis neturi būsto, dokumento, drabužių. Kartais net ir kalėjime jam trūksta tokių paprasčiausių dalykų, tenka padėti aprūpinti drabužiais, apavu. Socialinio darbuotojo funkcijos apima: užtikrina nuteistųjų socialinės integracijos ir resocializacijos procesą; dirba socialinį darbą su nuteistaisiais, juos konsultuojant (individualiai ir (ar) grupėmis); teikia individualius asmens poreikius atitinkančią emocinę bei socialinę pagalbą; didina nuteistųjų motyvaciją dalyvauti kompleksinės ir (ar) prevencinės pagalbos teikimo procese bei patvirtintose elgesio pataisos programose.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Socialinis darbuotojas atlieka svarbų tarpininko vaidmenį tarp nuteistojo ir kitų institucijų, siekdamas užtikrinti, kad jis gautų visapusišką pagalbą, kurios reikia nuteistojo integracijai į visuomenę. Mes esame kaip „tiltas“ sėkmingam įsitvirtinimui visuomenėje. Mūsų užduotis yra, kad kiekvienas asmuo atlikęs bausmę turėtų „stogą virš galvos“ ir patenkintų bazinius poreikius, kurie žmogui besąlygiškai reikalingi.
Konkrečios funkcijos
- Teikia siūlymus vyriausiajam socialiniam darbuotojui dėl nuteistojo perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, trumpalaikių išvykų suteikimo ir kitų socialinei integracijai palankesnių sąlygų galimybių.
- Bendradarbiauja su juridiniais ir fiziniais asmenimis, kurie nuteistajam gali suteikti reikiamą socialinę paramą ir (ar) kitą pagalbą.
- Teikia pagalbą atkuriant, palaikant ar stiprinant socialinius ryšius su šeima ir (ar) kitais artimaisiais.
- Kartu su nuteistuoju įvertina jo turimus ir trūkstamus įgūdžius, jo gebėjimus ir galimybes, paslaugų teikimo efektyvumą.
- Renka statistinius duomenis apie iš laisvės atėmimo vietos paleidžiamus nuteistuosius, problemines situacijas ir teikia informaciją vyriausiajam socialiniam darbuotojui.
- Sprendžia pagal kompetenciją iškilusias nuteistųjų problemas kartu su vyriausiuoju socialiniu darbuotoju, Skyriaus vadovu ir kitais struktūrinių padalinių darbuotojais.
- Įgyvendina dinaminį saugumą su kitais Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos padaliniais.
Metodai: individualus ir grupinis darbas
Individualus darbas socialiniame darbe kalėjime apima tiesioginį bendravimą ir pagalbos teikimą kiekvienam nuteistajam atskirai. Tai - metodas, kuris leidžia socialiniam darbuotojui sukurti asmeniškai pritaikytą pagalbą, atsižvelgiant į kliento poreikius, gyvenimo istoriją, asmenines problemas ir tikslus. Dažniausiai teikiamos individualios konsultacijos, kurios apima įvairias temas: emocinę sveikatą, priklausomybę, santykius su artimaisiais, ateities planus.
Dar vienas nemažiau svarbus metodas yra darbas grupėje. Jo metu nuteistieji gali dalintis savo patirtimi, dirbti su panašiomis problemomis ir gauti žinias, kurias pritaikys savo gyvenime. Taip lavinami bendravimo įgūdžiai, mokomasi bendradarbiauti.
Kaip atrodo individuali konsultacija?
Susitikimas pradedamas nuo susipažinimo ir pasitikėjimo kūrimo. Stengiuosi sukurti aplinką, kad nuteistasis jaustųsi saugus dalintis savo mintimis ir jausmais. Pokalbio metu klausiu apie jo gyvenimą, pasikartojančias problemas, santykius su šeima ir visuomene. Diskutuojame apie elgesio motyvus, galimas priklausomybes arba psichologines problemas, kurios gali turėti įtakos nuteistojo elgesiui ir reintegracijai. Dažnai suteikiu emocinį palaikymą, padedu nuteistajam susidoroti su įkalinimo keliamais sunkumais - vienišumu, baime, neviltimi.
Pokalbis baigiamas aptariant kitas svarbias temas, jeigu nuteistasis turi kokių nors klausimų arba poreikių. Tuomet, įvertinus nuteistojo situaciją, susitariame dėl kitų susitikimų.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Iššūkiai ir sunkumai socialinio darbo kalėjime
Dirbdama kalėjime susiduriu su įvairiais iššūkiais, kurie reikalauja tiek profesionalumo, tiek emocinės ištvermės. Šie iššūkiai gali apimti tiek kasdienį darbą, tiek specifines situacijas, su kuriomis reikia susidoroti. Dažnai nuteistieji, ypač tie, kurie jau ilgą laiką atlieka bausmę, būna atsargūs. Jie gali jausti, kad pagalba yra nenuoširdi arba tiesiog nesuprasti, kokia tokių konsultacijų nauda. Dėl praeities patirčių arba nuolatinės gyvenimo kalėjime įtampos nuteistieji dažnai nepasitiki bausmių vykdymo sistema ir jos atstovais, todėl sukurti santykį ir pasitikėjimą gali būti nelengva.
Pagrindiniai iššūkiai: nuteistųjų nepasitikėjimas; psichologinės problemos (traumos, depresija, nerimas); priklausomybės; laiko apribojimai; visuomenės požiūris ir stereotipai; biurokratiniai apribojimai.
Nuteistųjų psichologinės problemos yra labai įvairios ir dažnai sudėtingos. Visų pirma, tai gali būti traumos: daugelis iš jų yra patyrę praeities traumų, tokias kaip smurtas ar nepriežiūra vaikystėje. Depresija ir nerimas, gyvenimas kalėjime, nuolatinis stresas, baimė dėl ateities ir socialinė izoliacija gali sukelti rimtų psichologinių problemų. Socialinis darbuotojas turi gebėti atpažinti šias problemas ir užtikrinti tinkamą pagalbą.
Priklausomybės - daugelis nuteistųjų turi priklausomybę nuo narkotikų, alkoholio ar kitų medžiagų ir tai dažnai tampa pagrindiniu iššūkiu socialiniam darbui. Kova su priklausomybėmis reikalauja specialistų pagalbos ir specifinių metodų. Laiko apribojimai reiškia, kad socialiniai darbuotojai turi ribotą laiką kiekvienam klientui, nes jų darbų apimtis yra didelė.
Visuomenės požiūris ir stereotipai - socialiniai darbuotojai kalėjimuose kartais susiduria su visuomenės nesupratimu ar net priešiškumu. Kai kurie mano, kad pagalba nuteistajam yra „prieš visuomenę“, kad socialiniai darbuotojai „gina nusikaltėlius“. Tokie požiūriai gali kelti papildomų iššūkių, nes socialiniai darbuotojai turi kovoti su šiais stereotipais ir įrodyti, kad jų darbas yra svarbus siekiant sumažinti recidyvą ir padėti nuteistiesiems integruotis į visuomenę.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Psichologinės tarnybos ir specializacija
Psichologų darbas apima labai platų spektrą. Vienas tikslų yra resocializacija ir pagalba buvusiems kaliniams išėjus į laisvę. Pageidautina darbą pradėti nuteistajam dar neišėjus į laisvę. Problemos: nedidelis darbuotojų skaičius; didelis nuteistųjų skaičius vienam psichologui - vienam tenka apie 1000 nuteistųjų (pagal instrukcijas - priklauso 500, tačiau psichologas turėtų būti kiekviename būryje). Įkalinimo įstaigų sistemoje psichologinės tarnybos neišvystytos ir psichologų balsas dar ne visada yra sprendžiamasis.
Problemos sprendimo būdas: keisti visuomenės nuostatas ir įstaigų darbuotojų santykį į nuteistąjį (sukurti santykius gydytojas - pacientas arba pareigūnas - klientas). Humanizuoti santykius: mažinti prievartą ir psichologinį spaudimą. Nuostata pirmiausia turi būti keičiama aukščiausiose įstaigose. Nėra psichologų darbo programos ar metodinių rekomendacijų pvz. nusikaltėlių psichologijos klausimais. Paruoštos bendros programos turi būti adaptuotos šiai sistemai. Programos kūrime turi dalyvauti tų įstaigų psichologai, turintys darbo patirtį ir žinantys pataisos darbų sistemos specifiką.
Resocializacijos sistemos ir strateginiai dokumentai
Ypatingas dėmesys nuteistųjų resocializacijai Lietuvoje yra skiriamas 2021 m. Teisingumo ministerijos pradėtoje vykdyti bausmių vykdymo reformoje ir naujausiuose strateginiuose nacionaliniuose dokumentuose. Teisingumo ministerijos parengtoje 2021-2030 m. teisingumo sistemos plėtros programoje nurodomas siekis „optimizuoti nuteistųjų resocializacijos ir pagalbos suimtiesiems sistemą“. 2022-2030 m. Kalėjimų departamento strateginės veiklos gairėse taip pat akcentuojama resocializacija: teigiama, jog „vienintelis bausmių vykdymo tikslas - nuteistųjų resocializacija“.
Tyrimai rodo atotrūkį tarp deklaruojamų kalėjimo tikslų resocializuoti nuteistuosius ir žmogiškųjų bei finansinių galimybių tai pasiekti. Resocializacija kaip prioritetas įgyvendinimo metu tampa antraeiliu kalinimo tikslu, siekiamu demotyvuojančioje bei desocializuojančioje kalėjimo aplinkoje ir baudimo kultūroje.
Pozityvistinės ir kritinės kriminologijos perspektyvos
Siekdami plačiau suvokti nuteistųjų resocializacijos procesą, svarbu apžvelgti viena kitai prieštaraujančias pozityvistinės ir kritinės kriminologijos idėjas. Pozityvistai nusikaltimą supranta kaip visuomenės patologiją, todėl bausmę vertina kaip asmens pataisymą ir reabilitaciją, kad šis nedarytų nusikaltimų ateityje. Pozityvistinės kriminologijos paradigmos atstovai pažymi palankų kalėjimo socialinį klimatą bei tinkamą kalėjimų darbuotojų parengimą kaip resocializacijos sėkmės sąlygas.
Kritinė kriminologija resocializacijos kalėjime koncepciją suvokia kaip prieštaringą: teigiama, kad kalėjime resocializacija negali būti įgyvendinta, nes įkalinimo įstaigos yra skausmą keliančios desocializuojančios institucijos. Kritikai pažymi, kad kalėjimas ir buvo sukurtas siekiant asmenis izoliuoti ir nubausti, o ne reabilituoti, todėl kalėjimo poveikis asmeniui yra gniuždantis. Prizonizacija ir nusikaltimų mokykla - tai terminai, apibūdinantys kultūrinius ir struktūrinius kalėjimo aspektus, kurie kliudo resocializacijai.
Socializacijos, prevencijos ir darbas su vaikais
Resocializacija pirmiausia susijusi su vaikais ir pagalba jiems, todėl viena iš svarbiausių sričių, kur resocializacijos ir individo pakeitimo idėja turėtų būti įgyvendinama - tai darbas su vaikais, kad jie nesijaustų izoliuoti ir sulauktų reikiamo dėmesio. Mokykla yra būtent ta vieta, kur ši idėja galėtų būti įgyvendinta.
Viena iš šios idėjos įgyvendinimo priemonių galėtų būti prailgintos dienos grupės sunkiau auklėjamiems vaikams, o taip pat tiems, kuriems tėvai skiria mažai dėmesio. Prailgintos dienos grupės - viena iš priemonių atitraukti vaikus nuo gatvės, sudominant kokia nors veikla ar paprasčiausiai atkreipiant į juos dėmesį. Dirbant su vaikais prailgintos dienos grupėse, esminė problema - kvalifikuotų specialistų, t.y., pedagogų ir psichologų, trūkumas.
Resocializacijos aspektai taip pat apima nepilnamečių nusikalstamumo prevenciją. Nepilnamečių nusikalstamumo prevencija turėtų būti kuo mažiau susijusi su represinių struktūrų veikla; darbe su nepilnamečiais neturėtų figūruoti represinė bei teisinė struktūra. Mokymo įstaigose pateikiama daug teorinių žinių, tačiau jų nepakanka darbe su vaikais, nes būtinas individualus požiūris į kiekvieną vaiką.
Darbas su moterimis ir smurto patyrusiais asmenimis
Vienas iš svarbių resocializacijos aspektų - pagalba moterims, nutarusioms pakeisti gyvenimo būdą, ištrūkti iš izoliacijos ir nebesitaikyti su nuolat patiriamu smurtu. Socialiniai darbuotojai, teikiantys paramą smurtą patyrusioms moterims bei vaikams, susiduria su įvairiomis problemomis: visuomenėje nusistovėjusi nuostata, jog visuomet kalta pati moteris; nesutvarkytas baudžiamasis kodeksas; įtempti santykiai su teisėsaugos įstaigomis.
Socialiniams darbuotojams nepakanka mokymosi įstaigoje gautų žinių, nes kiekvienos moters istorija skirtinga. Svarbiausios - psichologinės žinios. Pagalba moterims apima daug aspektų: paramą teisme, surandant darbą ar gyvenamąją vietą. Tam reikalingos teisinės žinios, įstatymų žinojimas. Dirbant su smurtą patyrusiomis moterimis, svarbus nuolatinis savo kvalifikacijos tobulinimas. Kvalifikacijos kėlimo kursuose turėtų dėstyti praktikai, nes jie geriau suvokia situaciją bei problemas.
Kvalifikacijos kėlimas ir tarpdisciplininis rengimas
Socialinis darbas palyginti su kitomis specialybėmis turi daugiausia tarpdalykinių kursų. Jų studijų programos numato dalykus iš psichologijos, pedagogikos, ekonomikos, teisės, medicinos ir kitų studijų krypčių. Socialinių darbuotojų, prižiūrėtojų ruošimas neturėtų būti visiškai akademinis - akademinis mokymas turėtų būti persipynęs su praktiniu: įgijus teorinių žinių turėtų būti atliekama praktinė veikla.
Galima teigti, jog į mokymo programą svarbu įtraukti ne tik konkrečias dalykines žinias, bet taip pat išmokyti dirbti su vaikais ne pamokų metu. Pedagogams reikalingi bendravimo su tėvais įgūdžiai, ypač su sunkiau auklėjamų vaikų bei vaikų iš asocialių šeimų. Reikalingas ir kvalifikacijos kėlimo poreikis socialinio darbo, psichologijos ir pedagogikos specialistams, kurie dirba su nuteistaisiais ar rizikos grupėmis.
Geri darbo pavyzdžiai ir mažos pergalės
Turiu sėkmės atvejų, kuriais džiaugiuosi. Tai - nuteistieji, didesnę savo gyvenimo dalį praleidę įkalinimo įstaigose, šiuo metu sėkmingai gyvena nakvynės namuose arba jau yra išėję iš nakvynės namų ir gyvena savarankiškai. Tai parodo, kad ta pirma pagalba, kuri žmogui reikalinga užvėrus kalėjimo vartus, ypač reikšminga.
Darbas su nuteistaisiais - kiekvienos dienos sėkmė, tai - ilgas ir sudėtingas procesas, keliantis iššūkių kiekvieną dieną. Kartais galvojant apie savo sėkmės atvejus atrodo, jog jų nėra, tačiau šitam darbe sėkmės atvejai vyksta kiekvieną dieną. Kiekviena konsultacija, į kurią nuteistasis ateina piktas ant visų - ant sistemos, ant darbuotojų, ant gyvenimo - yra mažas žingsnis link pokyčio. Atėjusiems su pykčio kupinais jausmais, leidžiu jiems kalbėti. Išklausyti ir išsakyti savo emocijas kartais būna didžiausia pagalba, kurią galiu suteikti.
Rekomendacijos sistemos gerinimui
Resocializacijos sėkmei reikia resocializacijos etapus išskaidyti ir įgyvendinti ne tik kalėjime, bet ir institucijose, kurios orientuojasi į pagalbą be retribucijos ir nubaudimo. Svarbu: keisti visuomenės nuostatas ir įstaigų darbuotojų santykį su nuteistaisiais; humanizuoti santykius; stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą; užtikrinti pakankamas personalo ir finansines resursus; diegti adaptuotas programas ir metodines rekomendacijas; plėtoti kvalifikacijos kėlimo kursus, kuriuos veda praktikai kartu su akademine bendruomene.
Tikslinga orientuotis į žemesnį, praktinį lygį, siekti efektyvaus bendradarbiavimo tarp įvairių socialinių institucijų ir formuoti resocializacijos regioninę politiką. Socialinių darbuotojų ir psichologų rengime svarbus yra tarpdalykinis požiūris ir praktinė parengtis, o resocializacijos programos turi būti susietos su realiomis paslaugomis bendruomenėje.
Lentelė: Pagrindinės socialinio darbuotojo funkcijos ir tikslai
| Funkcija | Tikslas |
|---|---|
| Individualios konsultacijos | Emocinė parama, problemų identifikavimas, planavimas |
| Grupinis darbas | Bendravimo įgūdžių lavinimas, socialinė parama |
| Tarpinstitucinis bendradarbiavimas | Užtikrinti dokumentų tvarkymą, būstą, darbą po paleidimo |
| Resocializacijos programų inicijavimas | Motyvuoti pokyčius, ugdyti įgūdžius |
| Statistiniai duomenys ir ataskaitos | Stebėti rezultatus ir optimizuoti paslaugas |
Socialinis darbas su asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę, reiškia nuolatinį darbą su žmonių emocijomis, poreikiais ir galimybėmis. Tai specialybė, kurioje dera profesionalumas, empatija ir tarpdisciplininis žinių panaudojimas. Siekiant ilgaamžiškų ir efektyvių rezultatų, būtina investuoti į žmones, programas ir visuomenės sąmoningumą.
tags: #socialinis #darbas #resocializacija