Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, mažėja gimstamumas ir didėja senyvo amžiaus asmenų skaičius. Didėjant senėjimo procesams visuomenėje, atsiranda poreikis socialinėms paslaugoms, kurios apima pagalbą į namus, maitinimą, transporto organizavimą, asmens higienos ir priežiūros, sociokultūrinės paslaugos bei kitas paslaugas. Todėl tikslinga tirti socialinių paslaugų situaciją ir kompetentingų socialinio darbo specialistų rengimą.
Studijų tikslai ir karjeros galimybės
Socialinio darbo studijos Mykolo Romerio universitete (MRU) skirtos rengti aukštos asmeninės ir profesinės kompetencijos socialinio darbo specialistus, gebančius kritiškai mąstyti, argumentuoti ir analizuoti socialines problemas. Programos absolventai gali dirbti savivaldybėse, vaikų teisių apsaugos tarnybose, bei taikyti savo žinias valstybiniuose, nevyriausybiniuose ir privačiuose socialinės globos ir paramos struktūrose. Taip pat yra galimybė pretenduoti į programą be papildomųjų studijų turint bakalauro diplomą ar atitinkamą kolegijų išsilavinimą.
Magistrantūros studijos suteikė gilesnį supratimą apie socialinį darbą ir atvėrė kelią tolimesniems moksliniams tyrimams bei praktinei veiklai įstaigose, kuriose diegiama inovatyvi praktika. Dalyvavimas MRU Edukologijos ir socialinio darbo institute skatinęs įgūdžių plėtrą: atlikti mokslinius tyrimus, taikyti naujoviškas strategijas teigiamų socialinių pokyčių siekiant praktikoje, organizuoti žmogiškuosius, finansinius ir organizacinius išteklius.
Gatvės jaunimo socialinis darbas: teorija ir praktika
Straipsnyje analizuojami teoriniai ir praktiniai socialinių darbuotojų darbo su gatvės jaunimu aspektai. Gatvės socialinio darbo tikslas - užkirsti kelią jaunų žmonių išstūmimui iš visuomenės, mažinti socialinę atskirtį ir siekti jų integracijos per bendruomeninius išteklius. Tyrimo objektas - socialinio darbuotojo pagalba gatvėje laiką leidžiantiems jauniems žmonėms; tikslas - atskleisti socialinio darbo su tokia studentų kategorija specifiką.
Tyrimo metodai apima teorinę literatūros ir dokumentų analizę bei empirinę dalį: pusiau struktūruoti interviu ir turinio analizė, kuriose dalyvavo 5 socialiniai darbuotojai dirbantys su gatvės jaunimu. Pabrėžiama, kad Lietuvoje neturima aiškaus įstatymo reglamentuojančio socialinį darbą gatvėje, tačiau pradėta pradžia - 2010 m. patvirtinta Atvirųjų jaunimo centrų ir erdvių koncepcija. Joje numatoma, kad jaunimo darbuotojai gali veikti ne tik įstaigose, bet ir kitoje aplinkoje (parkuose, gatvėse, prekybos centrų prieigose).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Empiriniai duomenys rodo, kad gatvėje dirba komanda iš bent trijų žmonių: dviese - vyras ir moteris, o trečias dalyvauja biuro posėdžiuose ir stebi veiklą už emocijų ir sprendimų pobūdžio. Straipsnyje išryškinami socialinio darbuotojo vaidmenys: tarpininko, konsultanto, palydėtojo (palaikytojo) ir pagalbos teikėjo. Tyrėjai pažymi, kad svarbu gerai žinoti valstybines ir nevyriausybines organizacijas mikrorajone, kur dirba gatvės darbuotojai.
Motyvacija, darbo aplinka ir profesinis tobulėjimas
Pastarųjų metų krizinės situacijos Lietuvoje keitė socialinių darbuotojų darbo sąlygas: kito poreikiai, reikia keisti mąstymą, įgyti naujų įgūdžių ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai profesinės veiklos motyvacijos veiksniai: atlyginimas, skatinimas, darbo įvairovė tarp biudžetinių įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų, kvalifikacijos kėlimas ir mikroklimatas darbo aplinkoje.
Apklausa atskleidė, kad didžiausi nusiskundimai susiję su neadekvačiu atlyginimu, socialinio apsaugos stoka, įtemptu darbu ir ribotomis galimybėmis kelti kvalifikaciją. Tačiau nevyriausybinėse organizacijose socialiniai darbuotojai dažnai yra patenkinti darbo organizavimu, vadovavimu, bendradarbiavimu ir komandinio darbo sąlygomis, bei turi daugiau autonomijos ir atsakomybės nei biudžetinėse įstaigose.
Siūloma taikyti superviziją kaip efektyvų pagalbos mechanizmą, o organizacijos lygiu - ištirti administracinių ir mokomųjų supervizijų įtaką socialinio darbuotojo kompetencijoms bei asmeniniam tobulėjimui. Taip pat pabrėžiama, kad svarbioji yra neformalaus bendravimo svarba darbo aplinkos gerinimui.
Karioji patirtis ir vadovėlinė istorija
LT MRU Socialinės politikos fakulteto Socialinio darbo katedros mokslininkų kolektyvas kartu su kolegomis parengė pirmąjį originalų vadovėlį „Socialinis darbas. Profesinė veikla, metodai ir klientai“, derinant empirinę lietuvišką ir užsienio teorinę patirtį. Vadovėlio medžiaga išdėstyta dvi dalyse: I - „Socialinio darbo profesinė veikla ir metodai“, II - „Socialinis darbas su klientų grupėmis“, kur aptariami žinios, vertybės, metodai, įgūdžiai ir tyrimų duomenys iš Lietuvos. Knyga skirta Socialinio darbo bakalauro studijų programos studentams ir rengia kvalifikuotus specialistus moksliniam bei praktiniam darbui.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Asmeninės patirties įtaka profesijai
Studijuodama pagal socialinio darbo programą, studentė įgijo stiprius gebėjimus atlikti mokslinius tyrimus, pritaikyti inovatyvias strategijas praktikoje, skatinti socialinių paslaugų plėtrą ir infrastruktūros raidą, organizuoti išteklius. Studijos suteikė pagrindą tolimesniam darbui socialinės globos namuose diegiant EQUASS sistemą (The European Quality in Social Services). Taip pat įgyta patirtis analizuoti šeimos situaciją, nustatyti rizikas ir pagalbos poreikį šeimai bei rasti konstruktyvias išeitis sudėtingose situacijose.
Magistrantūros laikotarpiu įgijo lyderystės ir komandos formavimo kompetencijų, projektų rengimo įgūdžių, o tai padėjo vadovauti įstaigoms ir teikti kokybiškas paslaugas. Pasidalinta patirtimi su MRU bendruomene ir kolegomis, kas leido plėtoti mokslinę veiklą ir taikyti tyrimų rezultatus praktikoje.
Rezultatai ir praktiniai sprendimai socialiniame darbe
- Analizuojama gatvės jaunimo socialinio darbo specifika, identifikuojami tarpininkavimo, konsultavimo, palydėjimo ir pagalbos teikimo vaidmenys.
- Išryškinama, kad gatvėje dirbantiems socialiniams darbuotojams labai svarbu žinoti mikrorajono valstybines ir nevyriausybines organizacijas.
- Taikomos tarpininkavimo ir medijavimo priemonės, siekiant įtraukti jaunimą į sprendimų priėmimą ir gerinti jų socialinę integraciją.
- Įvertinamas įstatyminis neprisilietimas prie gatvės darbo Lietuvoje, tačiau numatyta pradžia ir tolesnės galimybės plėtrai.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose