Priklausomybės formavimosi etapai ir psichologiniai mechanizmai

Kilus įtarimui, kad susiduriate su žalingu vartojimu ar priklausomybe, tiek jūs, tiek jūsų artimieji gali pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu. Priklausomybę, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojas. Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo, taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus. Stebėkite savo savijautą ir venkite streso, daugiau ilsėkitės, dalyvaukite socialinėje veikloje, bendraukite.

Psichoterapija yra viena iš svarbiausių ir veiksmingiausių priemonių, galinti padėti žmonėms, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų ar procesų (azartinių lošimų, lažybų). Veiksminga tiek psichoterapija, kuria siekiama keisti asmenybę ir santykius, palaikyti asmenybės augimą ir brendimą (psichoanalizė, psichodinaminė ir tarpasmeninė psichoterapija, egzistencinė ir humanistinė psichoterapija), tiek terapija, orientuota į (simptominio) elgesio keitimą. Tai apima elgesio ir kognityvinę elgesio terapiją, taip pat sisteminę, struktūrinę ir bendravimo terapiją, apimančią darbą su šeimos nariais.

Kas yra priklausomybė ir kaip ji atsiranda?

Priklausomybės esmė - prarastas medžiagos ar elgesio vartojimo valdymas. Tai vyksta fiziologiniu, mąstymo ir elgesio lygmeniu. Ją lydi nekontroliuojamas troškimas, abstinencijos būsena ir nesugebėjimas sustabdyti ir nutraukti priklausomybę sukeliantį elgesį. Priklausomybės priežastys yra labai sudėtingos. Dažniausiai tai yra sudėtingas fiziologinių (įgimtų ar įgytų), psichologinių ir sociokultūrinių veiksnių derinys.

Nuo ko atsiranda priklausomybė? Priklausomybės sindromas gali pasireikšti nuo konkrečios medžiagos (pvz., alkoholio), tam tikros grupės medžiagų (pvz., opioidų) arba platesnio įvairių medžiagų spektro. Dažniausiai tai yra priklausomybė nuo alkoholio, tabako, nelegalių narkotikų (marihuanos, metamfetamino, heroino...) ir vaistų (raminamųjų, migdomųjų, opioidinių analgetikų). Priklausomybė nuo azartinių lošimų laikoma priklausomybės ir impulsyvumo sutrikimu. Tačiau šių sutrikimų gydymo praktika yra labai panaši į priklausomybę nuo objekto. Neurobiologiniai tyrimai vis dažniau įrodo, kad tiek psichoaktyviosios medžiagos, tiek azartiniai lošimai panašiai stimuliuoja neurobiologines sistemas ir dopamino atlygio sistemą, kuriai priskiriamas pagrindinis vaidmuo vystantis ir palaikant priklausomybę.

Kaip galiu sužinoti, kad esu priklausomas? Kokie yra priklausomybės simptomai?

Pagrindiniai priklausomybės požymiai yra potraukis, nenugalimas noras, verčiantis mus vartoti medžiagą arba atlikti malonią būseną sukeliančią veiklą. Be to, tai abstinencijos būklė, sukelianti nemalonias akimirkas, kai medžiaga mums neprieinama. Kyla savikontrolės sunkumų, kai negalime kontroliuoti vartojamos medžiagos kiekio, vartojimo ar žaidimo pradžios ir pabaigos. Tolerancija didėja, turime vartoti vis daugiau medžiagos, kad pasiektume norimą būseną. Palaipsniui pamirštame įsipareigojimus, malonumus ar kitus interesus naudodamiesi vartojama medžiaga ar žaidimu. Galiausiai pastebime, kad medžiagą vartojame, nors yra aiškių žalingumo įrodymų, apie kuriuos sužinome patys arba iš aplinkos.

Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje

Kaip atsikratyti priklausomybės?

Jei žmogus nori atsikratyti priklausomybės, būtina motyvacija. Jis turi suvokti, kokią neigiamą įtaką jam daro priklausomybė, ir kartu suvokti, kokią naudą jis gaus, jei pradės abstinenciją. Jei norime atsikratyti priklausomybės, būtina keistis. Pokytis pasireiškia ne tik tuo, kad nustojame vartoti ar žaisti tam tikrą priklausomybę sukeliančią medžiagą. Susilaikymas yra būtina sąlyga, tačiau vien jo nepakanka ir jis negarantuoja pasitenkinimo gyvenimu. Svarbu keisti ir kitas gyvenimo sritis. Šiuo atžvilgiu kartais tenka ieškoti specialistų, kurie gali padėti: gydytojo psichiatro, narkologo, psichoterapeuto, socialinio darbuotojo ir kitų.

Kaip psichoterapija padeda įveikti priklausomybę?

Psichoterapija padeda siekti pokyčių, reikalingų teigiamai psichikos sveikatai plėtoti. Psichoterapijos tikslai atitinka konkretų tikslą. Kalbant apie priklausomybes, tai gali būti tokie tikslai kaip visiškas pasveikimas, simptomų palengvinimas arba sumažinimas, elgesio reguliavimas, psichosocialinės adaptacijos gerinimas, augimo ir brendimo palaikymas, susidorojimas ir gyvenimo problemų bei krizių sprendimas.

  • Pasakojimai apie klientų istorijas parodo, kaip terapija gali padėti įveikti priklausomybes ir suvienyti asmeninius iššūkius su pasiekimais.
  • Holistinis požiūris į gydymą jungia psichologinę terapiją, socialinę paramą ir medicininį gydymą.

Psichoterapijos modeliai priklausomybei

Tikras terapijos tikslas priklausomybių atveju gali būti įvairus: visiškas pasveikimas, simptomų palengvinimas arba elgesio reguliavimas. Dažnai taikomi:

  • psichoanalitinė, psichodinaminė ir tarpasmeninė psichoterapija, egzistencinė ir humanistinė kryptys;
  • kognityvinė elgesio terapija (KET), elgesio ir įpročių keitimas;
  • sisteminis, struktūrinis ir bendravimo terapijos, įtraukiančios šeimos darbus.

Kas yra lošimų priklausomybė ir kokie veiksniai ją lemia?

Lošimai veikia panašiai kaip ir kitos priklausomybės: dopamino atlygio sistema, laukimo jausmas ir nenuspėjamumas sukelia stiprų potraukį. Azartiniai lošimai aktyvina atlygio sistemas, kurios susijusios su malonumu, motyvacija ir priklausomybės formavimusi. Svarbiausias veiksnys - dopaminas ir kintamo atlygio mechanizmas, kai laimėjimo nėra nuosekliai, o rezultatų tenka laukti.

Be to, lošimuose svarbu iliuzinės kontrolės jausmas ir „beveik išlošiau“ scenos, kurios stimuliuoja smegenis lyg tikras laimėjimas. Lošimų automatų garsai, spalvos ir animacijos didina įsitraukimą. Internetiniai lošimai laikomi didesne įsitraukimo rizika dėl prieinamumo ir privatumo, o „beveik laimėjimo“ jausmas gali būti vienas stipriausių motyvuojančių mechanizmų.

Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje

Ar internetiniai kazino ir lažybos mobiliuosius programėlės yra pavojingesnės?

Nesvarbu, ar pasirinksite internetinius ar tradicinius lošimus, priklausomybė formuojasi per elgesio modelius. Internetiniai lošimai gali būti pavojingesni, nes yra lengvai pasiekiami visą parą, siūlo daugiau pasirinkimo ir anonimiškumo, tad rizika progresuoti gali būti didesnė. Tačiau priklausomybę kuria tai, kaip žmogus lošia ir kokios emocijos jo lydi.

Kokie pirmieji ženklai rodo, kad žmogus praranda kontrolę lošdamas?

Reikia nustatyti aiškius rėmus laikui ir pinigams. Jei prireikus išleidžiate daugiau nei planavote, reikia stabdyti ir ieškoti saugesnių pramogų. Lošimas gali sukelti finansinius sunkumus, emocinius pokyčius ir socialinę distanciją. Ryškūs nuotaikų svyravimai, slogumas, apatija, dirglumas ar padidėjęs jautrumas gali rodyti rimtus sunkumus.

Kaip lošimų priklausomybė veikia šeimą ir kasdienį gyvenimą?

Lošimai dažnai sukelia pasitikėjimo trūkumą ir slėpimą elgesio, kuris didina įtampą šeimoje. Artimieji patiria nerimą, konfliktus, o kartais ir emocinį nutolimą. Ko-priklausomybė apibūdina situaciją, kai artimieji gyvena nuolatine įtampa ir bando gelbėti lošiantį asmenį, o jų pačių gerovė lieka auka.

Kokia pagalba šiandien prieinama?

Šiandien siūloma įvairi pagalba - psichologų ir psichoterapeutų konsultacijos, priklausomybių centrų paslaugos, savitarpio pagalbos grupės „Anoniminiai lošėjai“. Taip pat egzistuoja registrai, kuriais apribojama galimybė lošti tam tikroms asmenų grupėms. Lošimų priežiūros tarnybos psichologai teikia informaciją ir psichologinę pagalbą tiek lošiančiajam, tiek jo artimiesiems. Taip pat yra organizacijos kaip „Aš Esu“, teikiančios psichosocialinę pagalbą. Svarbu mažinti stigmatizavimą ir skatinti supratimą bei žmogišką rūpestį. Jei Jūs ar Jūsų artimas patiria problemų dėl lošimų - nelikite vieni. Kreiptis galite į Lošimų priežiūros tarnybos psichologus ar priklausomybių centrus.

Psichologinės gynybos mechanizmai gali būti apibūdinami kaip tam tikra reakcija į vidinę grėsmę. Taip pat gynybos mechanizmai gali būti išreikšti mintimis ar veiksmais: fobijomis, ritualais, įkyriomis mintimis, depresija ar agresija, kurie paprastai yra įvardijami kaip simptomai. Dažnai žmogus gynybos mechanizmus naudoja tuomet, kai nori apsaugoti savo idėją ar savigarbą. Freudas ir toliau pateikia gynybos mechanizmų paaiškinimus, kurie sumažina įtampą ir apsaugo nuo trauminės patirties psichikoje.

Taip pat skaitykite: Kontaktai su priklausomybės ligų specialistų asociacija

Tam tikra dalimi polinkis priklausomybėms yra paveldimas. Tačiau svarbesnė yra socialinė aplinka: vaikai mokosi iš tėvų elgesio, mąstymo ir siekių. Atžalos įtaka gali būti stipri, nes pirmieji gyvenimo metai - kempinės, sugeriančios viską, gera ar bloga.

tags: #priklausomybes #formavimosi #etapai