Socialinė globa yra sudėtinė socialinių paslaugų sistemos dalis, kuri dažniausiai teikiama socialinės globos įstaigose. Ji skirta spręsti asmens socialines problemas, organizuojant reikalingų paslaugų teikimą ir užtikrinant įstaigos gyventojams nuolatinę priežiūrą ir saugią aplinką. Pagrindinis senyvo amžiaus asmens globos įstaigos veiklos tikslas - užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kad pagyvenę asmenys galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepažeidžiant jų teisių ir orumo.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kasmet vis didesnę dalį sudaro senyvo amžiaus, t. y. 60 metų ir vyresni asmenys. Statistikos departamento duomenimis, tokie asmenys sudaro didelę dalį Lietuvos gyventojų ir prognozuojama, kad ši dalis ateityje tik didės. Pastarųjų metų statistika rodo, kad socialinės globos paslaugomis naudojasi nemaža dalis Lietuvos gyventojų. Daugelyje socialinės globos įstaigų vykdoma veikla dar neatitinka šiuolaikinės socialinės globos sampratos. Tai lemia personalo sudėtis bei kvalifikacija, darbo organizavimas, teisinis socialinės globos paslaugų reglamentavimas.
Atsižvelgiant į ilgalaikės globos poreikio didėjimą ir siekiant kokybiškesnio paslaugų teikimo, būtina tobulinti socialinės globos įstaigų veiklą. Teisinę bazę, kurios tikslas užtikrinti socialinės globos organizavimą, rengia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Pagrindiniai socialinės globos aspektai
Socialinių paslaugų samprata ir klasifikacija
Socialines paslaugas, kaip socialinės apsaugos sistemos sudėtinę dalį, nagrinėja įvairūs autoriai. Socialinės paslaugos teikiamos atsižvelgiant į kliento poreikius. Socialines paslaugas Lietuvoje reglamentuoja įstatyminė bazė, leidžianti užtikrinti kokybišką socialinių paslaugų teikimą.
Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui, kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis. Bendrosioms socialinėms paslaugoms priskiriamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Kai asmens gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka, jam gali būti teikiamos specialiosios socialinės paslaugos. Specialiosios socialinės paslaugos skirstomos į socialinę priežiūrą ir socialinę globą. Socialinė priežiūra yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, kuriai nereikia nuolatinės specialistų priežiūros.
Pagal teikimo trukmę socialinė globa skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę. Dienos socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Trumpalaikei socialinei globai priskiriamos paslaugos, kurios suteikiamos senyvo amžiaus asmeniui, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, kai jo šeimos nariai, globėjai ar rūpintojai laikinai ar darbo savaitę negali jo prižiūrėti. Ilgalaikei socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Ši paslauga gali būti teikiama neterminuotai ir teikiama tik stacionariose socialinės globos įstaigose.
Jeigu socialinė globa teikiama ne asmens namuose, tai priklausomai nuo senyvo amžiaus asmens poreikių ji gali būti teikiama stacionariose arba nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose. Stacionarios globos įstaigos, kurios kitaip gali būti vadinamos socialinės globos įstaigomis, skirtos žmonėms nuolatiniam ar ilgesniam apsigyvenimui įstaigoje, kai jie patys negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra, ilgalaikė globa ir slauga. Dažniausiai tokio tipo įstaigose teikiama ilgalaikė socialinė globa. Siekiama sudaryti sąlygas ir užtikrinti globos reikalingiems žmonėms kiek įmanoma kokybiškesnį gyvenimą, skatinant jų sugebėjimus pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje.
Savarankiškesniems senyvo amžiaus asmenims dienos socialinė globa gali būti teikiama nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose: laikino gyvenimo namuose, dienos socialinės globos namuose, savarankiško gyvenimo namuose, socialinės priežiūros centruose, bendruomeninėse įstaigose.
Taigi, socialinė globa yra neatskiriama bendros socialinės apsaugos sistemos dalis, specialiosios socialinės paslaugos sudedamoji dalis ir teikiama tuomet, kai senyvo amžiaus asmeniui savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrosios paslaugos nepakanka arba jos yra neveiksmingos ir neduoda laukiamo rezultato. Dienos ir trumpalaikė socialinė globa gali būti teikiama tiek asmens namuose, tiek socialinių paslaugų įstaigose.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Europos Sąjungos ir Lietuvos socialinė politika
Visuomenei senstant, globos poreikis didėja, socialinė globa tampa vis didesne šiuolaikinės valstybės socialinės politikos dalimi. Nagrinėjant užsienio šalių socialinę politiką senyvo amžiaus asmenims, reikia atsižvelgti į Jungtinių Tautų principuose išdėstytas nuostatas. Jose pabrėžiama būtinybė užtikrinti senyvo amžiaus asmenims pastogę, priežiūrą, globą bei gydymą, visokeriopai gerbti jų orumą, pasirinkimus, poreikius ir asmeninį gyvenimą, taip pat jų teisę patiems spręsti apie teikiamos priežiūros bei jų gyvensenos kokybę.
Pataisytoje Europos socialinėje chartijoje (1996) akcentuojama, kad būtina užtikrinti senyvo amžiaus žmonėms galimybes apsigyventi atitinkamose globos įstaigose gerbiant jų asmeninį gyvenimą. 2002 m. Tarptautiniame Madrido veiksmų plane dėl visuomenės senėjimo teigiama, kad vyriausybių politika turėtų užtikrinti, kad pagyvenę žmonės gautų socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų apgyvendinimą prieglaudoje ir ilgalaikę priežiūrą.
Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, dalyvauja ES valstybių narių vykdomų socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties politikos koordinavimo procese. Tai skatina ES valstybes nares nuolat tobulinti įgyvendinamą socialinę politiką. Valstybinės institucijos pagrindžia ir sukuria šalies paslaugų plėtojimo strategijas ir paslaugų standartus. Šalies socialinės politikos vaidmuo rinkos santykiais pagrįstoje visuomenėje itin svarbus.
Siekiant didinti globos įstaigų veiklos efektyvumą, Lietuvoje buvo priimti Stacionarių globos įstaigų darbo efektyvumo didinimo nuostatai. Minėtame dokumente siūloma tęsti pradėtą stacionarių globos įstaigų decentralizaciją, priartinant globos įstaigas prie gyvenamosios vietos ir stengiantis kuo ilgiau išlaikyti žmogų jam įprastoje bendruomenėje. Dokumente pabrėžiama, kad stacionariose globos įstaigose apgyvendinti tik tuos žmones, kuriems socialinių paslaugų negalima suteikti bendruomeninis paslaugų tinkle arba tos paslaugos yra neefektyvios. Minėtame teisės akte nurodoma nesteigti didelių stacionarių globos įstaigų, o esamose vykdyti pertvarkos projektus.
Norint pasiekti galutinį socialinių paslaugų teikimo tikslą - grąžinti asmenims gebėjimą pasirūpinti savimi, išsaugant garbę ir orumą, ir integruotis į visuomenę, Lietuvoje priimama Socialinių paslaugų teikimo koncepcija, kurioje buvo nustatyti socialinių paslaugų sistemos plėtros prioritetai, tolesnės socialinių paslaugų kryptys. Siekiama užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų gerovę ir sveikatą, teikti jiems būtinas socialines paslaugas.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Įstatyminė bazė
Pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys socialines paslaugas Lietuvoje, yra Socialinių paslaugų įstatymas ir Socialinių paslaugų katalogas. Šeimoms yra labai svarbus Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas, kuriuo siekiama kompleksiškai reformuoti valstybinių pašalpų šeimoms sistemą ir garantuoti socialinį saugumą visoms vaikus auginančioms šeimoms.
Svarbūs teisės aktai:
- LR socialinių paslaugų įstatymas
- LR vaiko globos įstatymas
- Nutarimas “Dėl socialinės paramos kompensacijos”
- Nutarimas “Dėl senelių globos namų bendrųjų nuostatų ir nevalstybinių vaikų globos namų bendrųjų nuostatų patvirtinimo”
- SADM įsakymas “Dėl socialinių darbuotojų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo tvarkos patvirtinimo”
- SADM įsakymas “Dėl vaiko globos organizavimo nuostatų ir bendrųjų šeimynų nuostatų patvirtinimo”
- Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymas “Dėl bendrųjų reikalavimų stacionarioms globos įstaigoms patvirtinimo”
Šie ir kiti teisės aktai sudaro pagrindą socialinių įstaigų veiklai ir užtikrina socialinių paslaugų teikimą įvairioms gyventojų grupėms.
| Paslaugos tipas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Bendrosios socialinės paslaugos | Informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, sociokultūrinės, transporto organizavimas, maitinimo organizavimas, aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos. |
| Specialiosios socialinės paslaugos | Socialinė priežiūra ir socialinė globa. |
| Dienos socialinė globa | Kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. |
| Trumpalaikė socialinė globa | Pagalba, kai šeimos nariai, globėjai ar rūpintojai laikinai negali prižiūrėti asmens. |
| Ilgalaikė socialinė globa | Kompleksinė nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba visiškai nesavarankiškam asmeniui. |
tags: #socialiniu #istaigu #istatymas