Lietuvoje vis dažniau galima išgirsti apie naujus požiūrius į verslą. Tai ir įmonių socialinė atsakomybė, socialinės įmonės, visuomeninė veikla ir socialinis verslas.
Kviečiame susipažinti su socialinio verslo gidu (pdf formatu). Taip pat su socialinio verslo gairėmis, parengtomis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą. Pasinaudokite galimybę pradėti arba plėsti socialinį verslą.
Ką reiškia socialinis verslas Lietuvoje
Naujajame Socialinio verslo įstatyme planuojama nustatyti, kad socialinis verslas turi vykdyti nuolatinę ekonominę veiklą siekdamas svarbiausio tikslo - išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio. Taip pat planuojama, kad socialinio verslo gautas pelnas turėtų būti reinvestuojamas pagal iš anksto apibrėžtas pelno paskirstymo procedūras ir taisykles, kad būtų pasiekti pagrindiniai tikslai.
Visuomenėje iki šiol vis dar nėra išgryninta ir identifikuojama pati socialinio verslo sąvoka - ji tapatinama tik su šiuo metu Lietuvoje veikiančiomis socialinėmis įmonėmis, kurios neatitinka modernaus socialinio verslo modelio. Šiuo metu galiojančiame Socialinių įmonių įstatyme pateikta socialinės įmonės apibrėžtis neatitinka Europos Komisijos nustatytų socialinės įmonės kriterijų.
Socialinių įmonių įstatyme įteisintas tik socialinio verslo užimtumo modelis, kai socialinės įmonės statusą turinčios įmonės įdarbina tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Be to, Lietuvos socialinėse įmonėse išlieka tradicinio verslo modeliui būdingas pelno maksimizavimo siekis. Įmonės savininkai savo nuožiūra sprendžia pelno paskirstymo klausimus, pelnas nėra reinvestuojamas į socialinės misijos įgyvendinimą, nėra taikomos inovacijos socialinės misijos ir ekonominės veiklos sinergijai pasiekti.
Teisinė ir institucinė raida
Ūkio ministerija inicijuoja Socialinio verslo įstatymo rengimą. 2015 ųjų pabaigoje LR Ūkio ministerijos buvo patvirtintas Socialinio verslo skatinimo 2015-2017 metų veiksmų planas. Plane numatytos konkrečios priemonės, skirtos sukurti socialiniam verslui palankią teisinę, finansinę ir mokestinę aplinką, skatinti socialinio verslo kultūros formavimą ir didinti žinomumą.
2023 m. gruodį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė socialinio verslo apibrėžtį, įtraukdamas ją į Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtros įstatymą. Šis teisės aktų pokytis įpareigojo Vyriausybę sukurti oficialią socialinio verslo statuso suteikimo procedūrą, o pats įstatymas neseniai įsigaliojo. Lapkričio mėnesį Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką.
Europos tyrimas ir sektoriaus analizė
Lietuva pirmą kartą dalyvavo Europos socialinio verslo stebėsenos tyrime (angl. European Social Enterprise Monitor) kartu su kitomis 30 Europos šalių. Jo rezultatai leidžia išsamiai įvertinti socialinio verslo situaciją šalyje bei pasilyginti su Europos ir pasaulinėmis tendencijomis.
Tyrimo rezultatai patvirtino tai, ką mūsų asociacija nuolat akcentuoja, kokių finansinių, sisteminių pokyčių reikia, siekiant, kad socialinis verslas suklestėtų. Svarbiausia, kad dabar yra faktais grįsti duomenys, ir galima tikėtis, kad į juos atsižvelgdamos atsakingos institucijos lengviau priims sprendimus, vedančius į pokyčius.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Lietuvoje duomenys buvo renkami nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2024 m. kovo 31 d. ir gauti 48 tinkami atsakymai, rezultatų analizė užbaigta 2024 m. gruodžio mėn. Nors tai yra palyginti mažas imties dydis, vis dėlto rezultatai suteikia vertingų įžvalgų apie socialinio verslumo situaciją Lietuvoje.
Tyrimo ataskaitoje pateikiama išsami socialinių verslų Lietuvoje apžvalga, analizuojant jų demografinius rodiklius, vystymosi etapus, poveikio sritis, verslo modelius ir iššūkius, su kuriais jos susiduria. Tyrimas parodė, kad Lietuvoje socialinis verslas yra varomas į priekį stiprių socialinių ir aplinkosauginių tikslų, siejamų su pasauliniais darnaus vystymosi tikslais.
Dauguma verslų sprendžia tokias problemas kaip nelygybės mažinimas, tvarių miestų kūrimas ir geros sveikatos bei gerovės skatinimas. Šiuos verslus dažniausiai įkuria ir valdo jauni, dinamiški lyderiai, iš kurių net 80,5 proc. yra moterys.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad norint atskleisti visą socialinių verslų potencialą Lietuvoje, būtini skubūs ir sisteminiai pokyčiai - ypač sprendžiant finansavimo mechanizmų problemas, mažinant biurokratines kliūtis ir kuriant aiškią bei palankią teisinę aplinką.
Sektoriaus stiprybės ir iššūkiai
Viena didžiausių Lietuvos socialinio verslo įmonių ir organizacijų problemų - finansinio stabilumo užtikrinimas ir teisinė bazė. Remiantis apklausos duomenimis, organizacijų vidutinės metinės pajamos vis dar yra nedidelės, o beveik trečdalis jų susiduria su sunkumais generuojant pelną. Trūksta pritaikytų finansinių instrumentų, o aukšti užstato reikalavimai apsunkina plėtrą.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Situaciją iš esmės galėtų keisti didesnis dėmesys socialiai atsakingiems viešiesiems pirkimams ir augantis privačių investuotojų susidomėjimas, kuris atvertų naujus finansavimo šaltinius. Tokios praktikos galėtų tapti sektoriaus katalizatoriumi, padedančiu siekti tikslų, kurie stiprins mūsų šalį.
Socialiniai verslai siekia ne tik paramos ar dotacijų - jiems itin svarbu turėti galimybes parduoti savo produktus ir paslaugas. Socialiniai verslai Lietuvoje dažnai nesitapatina su socialiniais inovatoriais: šalyje įsitvirtinusi startuolių ir fintech kultūra sukūrė įspūdį, kad inovacija būtinai turi būti susijusi su technologijomis. Tačiau daugelis veiklų, ypač socialinėje srityje, gali būti inovatyvios ir be technologinių sprendimų.
Tačiau tai ne vieninteliai aktualūs pokyčiai, sektoriaus ekosistema išlieka fragmentuota: trūksta finansinės paramos, biurokratija stabdo plėtrą, o viešumo ir supratimo apie socialinio verslo esmę vis dar stinga. Svarbus akcentas yra tas, kad socialiniai verslai siekia ne tik paramos ar dotacijų - jiems itin svarbu turėti galimybes parduoti savo produktus ir paslaugas.
Parama ir programos
Panevėžio rajono vietos veiklos grupė šiuo metu renka paprastojo Kvietimo Nr. 4 vietos projektų paraiškas skirtas privataus ir NVO socialinio verslo kūrimui ir plėtrai. Kvietimas teikti paraiškas galioja iki 2018 m. birželio 29 d.
2.6. Projekto veiklos turi būti įgyvendintos iki 2028 m. liepos 31 d. Visos finansavimo sutartys turi būti sudarytos iki 2026 m. 2.7. Projektų veikloms įgyvendinti numatyta skirti iki 119 510,00 eurų ERPF ir 21 090,00 eurų BF lėšų.
3.2. Vienos naujos darbo vietos (vieno etato) kūrimui skiriamo ES fondų ir BF lėšų suma gali sudaryti ne daugiau kaip 71 000 eurų tiesioginių projekto išlaidų; jeigu planuojama sukurti mažiau arba daugiau kaip vieną darbo vietą (etatą), planuojamos darbo vietos kūrimo kaina apskaičiuojama proporcingai.
2.12. Projekto veiklos negali būti finansuotos ar finansuojamos iš kitų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir (ar) savivaldybės, Europos Sąjungos investicijų fondų, kitų Europos Sąjungos finansinės paramos priemonių ar kitos tarptautinės paramos lėšų.
Projekto vykdytojas ir partneris su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus privalo saugoti PAFT VIII skyriaus šeštajame skirsnyje nustatyta tvarka ir terminais, t. y. ne trumpiau, kaip 5 metus po metų, kuriais projekto vykdytojui atliktas paskutinis mokėjimas, gruodžio 31 dienos.
Projektų atranka ir vertinimas
2.2. Projektų atrankos būdas - konkursas. 2.8. Kiekvienas projektas turi atitikti bendruosius projektų atrankos kriterijus, kurių sąrašas ir vertinimo metodika nustatyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (PAFT) 2 priede, ir specialųjį projektų atrankos kriterijų „Projektas skirtas vietos plėtros strategijos, kuri vidaus reikalų ministro įsakymu įtraukta į siūlomų finansuoti vietos plėtros strategijų sąrašą, veiksmams įgyvendinti“.
Projektų naudos ir kokybės vertinimą atlieka VVG. Projektai vertinami pagal VVG kvietimo dokumentuose nustatytus projektų atrankos kriterijus, kurie nurodyti ir šių Gairių 10 dalyje. Projekto vykdytojas yra atsakingas už duomenų ir informacijos apie jo vykdomu projektu siekiamų rodiklių pasiekimą, surinkimą ir pateikimą.
Atkreipiamas dėmesys, kad esant daugiau teigiamai įvertintų vietos plėtros projektų, kuriems finansuoti neužtenka šiam kvietimui suplanuotų lėšų, gali būti sudaromas rezervinių vietos plėtros projektų sąrašas, o kvietimui skirta lėšų suma gali būti padidinta, skiriant visą atitinkamam vietos plėtros strategijos veiksmui suplanuotą sumą.
Viešųjų paslaugų perdavimas ir socialinis poveikis
Viešąsias paslaugas dažnai teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, valstybės ar savivaldybių kontroliuojamos įmonės tam, kad patenkintų visuomenės narių poreikius socialinės, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitose srityse. Į klausimą, koks paslaugų perdavimo tikslas, galima atsakyti taip - paslaugų perdavimu siekiama dvejopo rezultato: didesnio teigiamo viešųjų paslaugų poveikio ir sumažėjusių jų teikimo kaštų.
Gretutinis tokio viešųjų paslaugų perdavimo tikslas taip pat yra skatinti verslumą Lietuvoje, kurio lygis šiuo metu yra nepakankamas. Labai svarbu skatinti socialinį verslumą, kadangi mūsų šalyje pradeda formuotis socialinė ekonomika bei socialinio pirkimo kultūra, kai pirkėjai vienu metu gali gauti dvigubą naudą - prekę ar paslaugą, kurios jiems reikia, ir žinojimą, kad prisideda prie konkrečios socialinės problemos sprendimo.
Valstybei ir savivaldai tai reiškia, kad problemų įvardijimas, joms spręsti pritaikytų paslaugų poreikio planavimas, paslaugų pirkimas ir jų poveikio stebėsena tampa veiksmingesnė strateginių planų įgyvendinimo priemone, įgalinančia kasdieniais darbais pasiekti gilesnių arba daugiau visuomenės narių apimančių pokyčių.
Regioninė plėtra ir bendruomenės vaidmuo
Didelės įtakos socialinio verslo plėtrai regionuose turi Leader Lietuvos tinklas, viena iš keturių ES bendrijų iniciatyvų, kuri skatina kaimo gyventojus ir organizacijas aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese. Veiksmingų viešųjų paslaugų sukūrimas nėra įmanomas be nevyriausybinių organizacijų, verslo, bendruomenių ir jas jungiančių asociacijų, pvz., vietos veiklos grupės, lygiaverčio įsitraukimo.
Svarbu todėl, kad norime geresnės ateities savo visuomenėje. Norime, kad jauni ir kūrybingi žmonės neišvažiuotų, o išvykę - grįžtų kurti savo ateitį Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimo bendruomenėse. Tam reikia kokybiškų viešųjų paslaugų, gerų mokyklų ir vaikų darželių, glaudžių tarpusavio saitų susijusių savitarpio pagalbos tinklų bendruomenėse bei valstybės ir savivaldybės institucijų pasirengimo įtraukti ir sutelkti savo piliečius bendriems tikslams.
Rekomendacijos ir būtinos priemonės
- Stiprinti paramos infrastruktūrą: poveikio matavimo mokymai, supaprastintos teisinės procedūros ir visuomenės švietimo kampanijos.
- Skatinti bendradarbiavimą tarp politikos formuotojų, verslo ir pilietinės visuomenės siekiant kurti gyvybingą ekosistemą socialiniam verslui.
- Plėtoti socialiai atsakingus viešuosius pirkimus ir pritraukti privačius investuotojus kaip naujus finansavimo šaltinius.
- Sudaryti aiškias procedūras pelno reinvestavimui ir socialinio poveikio matavimui.
Analizuodami kitų šalių gerąją patirtį 2019 metais VšĮ „Versli Lietuva” parengė Viešųjų paslaugų perdavimo gidą. Ypatingai svarbus socialinio verslo politikos formavimui Lietuvoje yra socialinio verslo forumas (SUMMIT). Pradėtas organizuoti dar 2014 m.
Praktiniai žingsniai norintiems pradėti socialinį verslą
- Susipažinti su socialinio verslo gidu ir gairėmis, parengtomis pagal Lietuvos kaimo plėtros programą.
- Parengti socialinio verslo planą atitinkantį vietos plėtros strategiją ir PAFT kriterijus.
- Teikti paraiškas pagal kvietimus ir užtikrinti dokumentų saugojimą pagal nustatytas taisykles.
- Planuoti finansavimą ir darbo vietų kūrimą pagal nustatytas sąlygas (pvz., vienos darbo vietos kaina iki 71 000 eurų).
- Matavus poveikį ir parduodant produktus/paslaugas siekti ekonominio tvarumo ir socialinės misijos integravimo.
| Laikotarpis / data | Veiksmas |
|---|---|
| 2014 m. | Pradėtas organizuoti socialinio verslo forumas (SUMMIT) |
| 2015 m. | Socialinio verslo skatinimo 2015-2017 metų veiksmų plano patvirtinimas |
| 2019 m. | „Versli Lietuva“ Viešųjų paslaugų perdavimo gido parengimas |
| 2023-2024 m. | Lietuva dalyvavo Europos socialinio verslo stebėsenos tyrime; Seimas priėmė socialinio verslo apibrėžtį |
Skatinant bendradarbiavimą tarp politikos formuotojų, verslo ir pilietinės visuomenės, Lietuva gali užauginti gyvybingą ekosistemą, kur socialinis verslas taps svarbia įrankių dalimi kuriant įtraukią ir atsparią visuomenę. Tam, kad suprastume, kas veikia, o kas neveikia, reikės improvizuoti ir rizikuoti. Reikės įvairovės ir alternatyvų, konkurencijos ir nesėkmių.
tags: #socialinio #verslo #gaires #ukio #ministerija