Įvairių mokslinių tyrimų rezultatai leidžia tvirtinti, kad mokymuisi palankios aplinkos kūrimas yra vienas iš mokymosi pasiekimus gerinančių veiksnių. Mokyklos bendruomenės pastangos kurti mokymuisi palankią aplinką ypač aktualios mokiniams, gyvenantiems nepalankioje socialinėje, ekonominėje ir kultūrinėje aplinkoje, todėl projekto metu dėmesys buvo skirtas mokykloms, dirbančioms mažiau palankaus socialinio, ekonominio ir kultūrinio konteksto savivaldybėse.
Tyrimo teorinės nuostatos remiasi U. Bronfenbrenner ekosistemų aktyvios sąveikos modeliu, o L. Pirmasis - organizacijos - lygmuo skleidžiasi mokytojų profesinės gerovės, „3 Į“ veiksmingo darbuotojo ir vadovo lyderystės veiksnių raiška. Mokyklos, dalyvavusios tyrime, pasižymi sveikoms organizacijoms būdingais požymiais: rūpinasi savo darbuotojų gerove, skatina didesnį mokytojų įsipareigojimą organizacijai, didesnį įsitraukimą į darbą ir psichologinį įgalinimą. Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad vadovo elgesys ir organizaciniai veiksniai gali būti įvardinti kaip svarbiausi veiksniai, mažinantys negatyvų išorinių aplinkybių poveikį ir didinantys pozityvią įtaką profesinei mokytojų gerovei ir mokytojų elgesiui.
Antrasis - mokytojo darbo - lygmuo yra susijęs su mokytojo meistrystės veiksniu. Jis kasdienio darbo dimensijoje skleidžiasi emociškai artimų ir darnių santykių su mokiniais kūrimu bei tinkamomis mokytojo mokymo strategijomis, skirtomis mokinių mokymuisi plėtotis. Tyrimo neurodidaktinių rezultatų analizė rodo, kad mokytojai daugiausia dėmesio skiria mokomosios medžiagos suvokimui ir įtvirtinimo strategijų taikymui. Trečias - mokinio - lygmuo leidžia identifikuoti mokinių galių stiprinimo veiksnį: kuriant palankią mokymosi aplinką mokiniams iš nepalankaus konteksto, svarbu atsižvelgti į šių mokinių brandos ypatumus ir fiziologinius poreikius (fizinio aktyvumo, miego, mitybos).
Tyrimo duomenys rodo, kad paaugliai, kurių fizinis aktyvumas yra didesnis, rodo geresnį mokymosi įsitraukimą ir mažesnį psichologinį distresą. Analizė parodė, kad mokinių psichosocialinė gerovė yra glaudžiai susijusi su tėvų ir mokyklos aplinkos paramos lygmeniu: didesnė tėvų psichologinė gerovė ir mažesnis psichologinis distresas siejasi su didesniu mokyklos socialiniu kapitalu, bendradarbiavimu ir geresniais santykiais. Tyrimai rodo, kad mokinių patiriamos patyčios nuotolinio mokymosi metu dar labiau kelia psichologinį distresą ir mažina mokinių psichologinę gerovę, todėl būtina kurti sistemines emocinės ir psichikos sveikatos palaikymo priemones mokyklose.
Rekomendacijose pabrėžiama, kad saugi ir palaikanti mokymosi aplinka turėtų būti nuolatinė ir įtvirtinta, įskaitant fizinį aktyvumą, reguliarų poilsio režimą ir emocinę pagalbą. Dar daugiau: būtina sukurti nuoseklią palaikymo sistemą mokytojams ir mokiniams, įtraukti nevyriausybines organizacijas bei bendruomenių potencialą, siekiant užtikrinti socialinį ir emocinį mokinių poreikių tenkinimą. Nors nuotolinio mokymosi metu įgūdžiai buvo prarasti, socialiniai ir emociniai poreikiai lieka esminiu pagrindu siekiant geresnių mokymosi rezultatų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Įtaka lygiams: vadovo, mokytojo ir mokinio perspektyvos
Remiantis tyrimu, vadovo elgesys ir organizaciniai veiksniai gali būti įvardinti kaip svarbiausi veiksniai, mažinantys negatyvų išorinių aplinkybių poveikį ir didinantys pozityvią įtaką profesinei mokytojų gerovei ir mokytojų elgesiui. Mokytojų darbo lygmenyje svarbiausia yra meistrystė; emociškai artimi ir darni mokinių santykiai, kartu su tinkamomis mokymo strategijomis, skatina mokymosi plėtrą. Mokyklos bendruomenės galia slypi darbuotojų gerovėje, įsipareigojime, bendradarbiavime ir vadovybės sprendimų efektyvume. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas mokinių brandos ypatumų ir jų fiziologinių poreikių atliepimui.
Tyrimo atskleidė, kad psichologinės gerovės didinimas ir distreso mažinimas yra susijęs su didesniu socialiniu kapitalu ir bendruomeninių santykių kokybe. Tyrėjai siūlo: kurti saugią mokymosi aplinką, skatinti fizinį aktyvumą, įtraukti emocinę pagalbą ir vadovavimo kokybę; mokiniams ir mokytojams suteikti reikiamus resursus, mokyti atpažinti traumas ir kalbėtis apie psichikos sveikatą bei krizines situacijas.
Socialinis verslas, bendruomenės ir socialiniai inovatoriai
Socialinis verslas ir nevyriausybinės organizacijos yra svarbūs socialinių inovacijų ekosistemoje, kur jie kuria naujus mokymosi modelius, atliepia eksistuojančius socialinius poreikius. Neseniai atliktas tyrimas Socialinių inovatorių Šiaurės Lietuvoje ir Žiemgaloje parodė, kad socialiniai inovatoriai greitai reaguoja į vietos gyventojų poreikius, kurie nėra tinkamai aptarnaujami valstybės ar rinkos. Pavyzdžiui, Panevėžyje veikia solidarumo kava - socialinė kavinė, kurioje dirba žmonės su intelekto negalia, o švietimo srityje įdiegiami inovatyvūs mokymosi metodai vaikams. Tyrimas atskleidė regioninius skirtumus: Šiaurės Lietuvoje socialiniai inovatoriai dažnai veikia žemės ūkyje ir įtraukti į darbo rinką. Savivaldybės ir vietos institucijos turėtų kurti „vieno langelio“ paramos priemones bei skatinti socialinių paslaugų pirkimą, kad būtų palaikomas regioninis socialinis verslumas.
Tyrimas also rodo, kad regioniniai poveikiai gali būti didesni nei nacionaliniai: Šiaurės Lietuvoje ir Žiemgaloje nustatyta didesnė socialinių inovatorių koncentracija ir sudėtingesnė aplinka, kurioje reikia koordinuotos politikos. Rengiant rekomendacijas, svarbu įtraukti švietimo įstaigas, bendruomenės organizacijas, savivaldas ir nevyriausybines organizacijas į dialogą apie socialinį inovacijų plėtojimą ir jų įgyvendinimą vietos lygmenyje.
Konkrečios rekomendacijos mokykloms ir politikams
- Kurti saugią, įtraukią ir emociškai palaikančią mokymosi aplinką, kurioje mokiniai jaustųsi užjausti ir įtraukti.
- Sukelti nuolatinę emocinės pagalbos sistemą mokytojams ir mokiniams, įtraukti psichologus, socialinius darbuotojus ir kitus specialistus.
- Didinti fizinio aktyvumo reikšmę kasdieniame mokyme ir užtikrinti aiškų pertraukų struktūrą su fiziniais pratimais.
- Skatinti mokytojų ir tėvų bendravimą, stiprinti socialinį kapitalą ir pasitikėjimą mokykloje.
- Vietos lygmeniu formuoti „vieno langelio“ paslaugų teikimą, skatinti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomenėmis.
Taip pat rekomenduojama vykdyti tolesnį tyrimą apie tai, kaip tėvų psichologinė gerovė ir mažesnis distresas susijęs su mokyklos bendruomenės socialiniu kapitalu, ir kokie intervenciniai modeliai labiausiai didina mokinių įsitraukimą į mokymąsi, ypač nepalankiose aplinkose.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
| Veiksnys | Įtaka | Trumpas poveikis |
|---|---|---|
| Vadovo elgesys | Aplinkos palaikymas | Mažina neigiamą išorinį poveikį; didina profesionalią gerovę |
| Mokytojo meistrystė | Emocinių santykių kokybė | Skatina mokymosi plėtrą ir įsitraukimą |
| Mokinių brandos ir poreikiai | Fiziniai, miego ir mitybos poreikiai | Gerina mokymosi gebėjimus |
| Socialinis kapitalas | Santykiai su tėvais, mokytojais ir administracija | Mažina distresą, didina psichologinę gerovę |
Projektą finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos mokslo taryba; tyrimai ir rekomendacijos grindžiamos Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užsakymu bei tarptautinėmis konferencijomis ir tyrimais. Tyrimų duomenys buvo surinkti iš keliolikos mokyklų ir tėvų bei mokinių bendruomenių, įtraukiant daugiau nei 3 tūkstančius dalyvių.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
tags: #socialinio #mokymosi #grupes #bendruomeniskumo #analize