Profesinės reabilitacijos paslaugos Lietuvoje neįgaliesiems teikiamos jau dvylika metų. Įgyvendinant profesinės reabilitacijos programą siekiama atkurti neįgalaus asmens darbingumą, profesinę kompetenciją bei pajėgumą dalyvauti darbo rinkoje ir sugrįžti į visavertį gyvenimą.
Programos poreikis ir dabartinė paslaugų struktūra
Ilgametė praktika parodė profesinės reabilitacijos paslaugų reikalingumą siekiant neįgalių asmenų integracijos darbo rinkoje. Šiuo metu profesinės reabilitacijos paslaugas teikia 16 profesinės reabilitacijos centrų ir jų filialų, išsidėsčiusių įvairiuose Lietuvos miestuose. Užtikrinant paslaugų prieinamumą bei įvairovę, projekto dalyviai galės pasirinkti iš maždaug 13 šiuo metu veikiančių įstaigų, esančių arčiausiai gyvenamosios vietos, bei siūlančių apie 160 skirtingų formaliojo ir neformaliojo mokymo programų.
Dalyvių skaičiaus tendencijos ir veiklos efektyvumas
Pastaraisiais metais profesinės reabilitacijos dalyvių skaičius nuolat augo. 2017 metais programoje dalyvavo daugiau kaip 1200 asmenų, iš jų daugiau kaip 62 proc. Vertindami profesinės reabilitacijos programos efektyvumą, Lietuvos darbo biržos specialistai atkreipė dėmesį ir į problemas, kurios iškilo įgyvendinant šią programą. Pastebima, kad profesinės reabilitacijos programą baigusių dalyvių, kurie darbo rinkoje išsilaikė 12 mėnesių, kiekvienais metais mažėja.
Problemos įgyvendinant programą
Dažnai neįgalaus asmens profesinės reabilitacijos poreikis nustatomas pernelyg formaliai, skiriama per mažai laiko jo profesiniams gebėjimams įvertinti, asmens individualaus pasirinkimo galimybės yra nepakankamos, nes teikiamų mokymo programų įvairovė profesinės reabilitacijos paslaugų įstaigose yra ribota. VšĮ „Rastis“ atstovė pastebėjo, kad teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas asmenims su proto ir psichikos negalia labai pasiteisina apmokymas darbo vietoje. Viešosios įstaigos „Valakupių reabilitacijos centras“ specialistų nuomone, turi būti atskirtos asmens profesinės reabilitacijos poreikio vertinimo ir profesinių įgūdžių atkūrimo arba profesinio mokymo paslaugos.
Kuriami pokyčiai ir nauja paslaugų vizija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai parengė ir pristatė neįgaliųjų profesinės reabilitacijos programos tobulinimo viziją. Planuojama, kad nuo šių metų spalio 1 d. darbą pradėsianti Užimtumo tarnyba bus perduotos profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo organizavimo funkcijos, kurias dabar vykdo Lietuvos darbo birža. Siekiama, kad visa profesinės reabilitacijos paslaugų sistema taptų patogesnė ir aiškesnė šias paslaugas gaunantiems žmonėms ir kad kuo daugiau paslaugų būtų teikiama Užimtumo tarnyboje.
Taip pat skaitykite: Vietos gyventojų bendruomenė
Užimtumo tarnybos vaidmuo ir individualizacija
Užimtumo tarnybos specialistai atliks pageidaujančių gauti profesinės reabilitacijos paslaugas asmenų įsidarbinimo galimybių vertinimą, nustatys profesinės reabilitacijos poreikį bei sudarys individualų užimtumo veiklos planą. Tikimasi, kad kuriama sistema leis lanksčiau suplanuoti asmeniui teikiamas profesinės reabilitacijos paslaugas. Negalią turinčiam žmogui bus sudaroma galimybė pasirinkti ir siūloma dalyvauti tik tose profesinės reabilitacijos priemonėse, kurios atitinka jo poreikius.
Konsultacijos, bendradarbiavimas ir gerosios praktikos sklaida
Kurdami naują profesinės reabilitacijos paslaugų modelį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos darbo biržos specialistai glaudžiai bendradarbiauja su šiuo metu profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančiomis įstaigomis bei neįgaliuosius vienijančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Šių metų balandžio 25 d. Penki profesinės reabilitacijos centrai, remdamiesi užsienio partnerių ir darbo teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas Lietuvoje gerąja patirtimi, paruošė ir pristatė siūlomus profesinės reabilitacijos paslaugų modelius.
Diskusijos ir suinteresuotų šalių įžvalgos
Profesinės reabilitacijos programos įgyvendinimas ir perspektyvos buvo aptartos šių metų gegužės 10 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotoje diskusijoje. Tai jau antra tokia diskusija, kurią organizuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos darbo birža. Pagrindinis šių diskusijų tikslas - aptarti aktualias profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems problemas bei numatomus profesinės reabilitacijos programos pokyčius.
Diskusijoje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Kęstutis Zaura, šio departamento Darbo rinkos skyriaus vedėja Kristina Ščerbickaitė ir skyriaus patarėja Milda Kojelienė, Socialinės aprėpties departamento Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė, Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė, Darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimo departamento Priemonių įgyvendinimo skyriaus vedėjas Vygintas Morkūnas, Neįgaliųjų reikalų departamento atstovai.
Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė akcentavo, kad neįgaliųjų perkvalifikavimas ir profesinis mokymas turėtų vykti bendrose mokymo įstaigose. „Mūsų nuomone, švietimo įstaigose turėtų būti didesnis, platesnis mokymo programų pritaikomumas. Švietimo įstaigos turėtų parengti savo specialistus ir adaptuoti mokymo programas įvairių žmonių grupių mokymui,“ - teigė H. Varnienė.
Taip pat skaitykite: Išsiaiškinkite skolos nurašymo tvarką
Apibendrindama diskusiją Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė akcentavo, kad visų profesinės reabilitacijos centrų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pateiktos įžvalgos yra svarbios ir naudingos. Tikimasi, kad ilgametę patirtį profesinės reabilitacijos paslaugų srityje sukaupusios įstaigos aktyviai dalyvaus naujo profesinės reabilitacijos paslaugų sistemos modelio kūrimo etape.
ESF remiamo projekto tikslai ir rezultatai
Nr. 7 PRIORITETAS. Projektas “Profesinė reabilitacija“ bus įgyvendinimas kartu su partneriu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Projekto metu bus įgyvendinama profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo veikla, kuri sieks šio fizinio rodiklio - 900 neįgaliųjų, kaip tai nustatyta Kriterijų apraše, bus įtraukti į profesinę reabilitaciją.
| Rodiklis | Vertė |
|---|---|
| Dalįvaujančių ESF remiamoje programoje | 900 neįgaliųjų |
| Sėkmingai baigę programas | 92% arba 828 asmenys |
| Pradėję dirbti (įskaitant savarankišką darbą) | 55% arba 495 asmenys |
Projektas “Profesinė reabilitacija“ sieks šio produkto rodiklio: neįgalieji, dalyvavę ESF remiamoje profesinės reabilitacijos programoje, - 900. Projektas “Profesinė reabilitacija“ šių rezultato rodiklių: neįgalieji, kurie sėkmingai baigė ESF remiamas profesinės reabilitacijos programas, - 92 procentai arba 828 asmenys. neįgalieji, kurie sėkmingai baigę profesinės reabilitacijos programą pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, - 55 procentai arba 495 asmenys.
Paslaugų įvairovė ir prieinamumas
Neįgalieji, kuriems nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis, profesinės reabilitacijos metu galės atstatyti darbinius įgūdžius, profesinius gebėjimus, įgyti arba/ir tobulinti kvalifikacijas ir/arba įgyti kompetencijų, jeigu tai reikalinga įsidarbinti laisvose darbo vietose ar pradėti dirbti savarankiškai. Profesinės reabilitacijos programoje turės galimybę dalyvauti asmenys, turintys jutimo, psichikos, fizinę ar sutrikusio intelekto negalią.
Siūlomi sprendimai darbdaviams ir mokymo įstaigoms
Siūloma įvesti darbdaviams privalomas neįgalių darbuotojų kvotas. VšĮ „Rastis“ atstovė pastebėjo, kad teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas asmenims su proto ir psichikos negalia labai pasiteisina apmokymas darbo vietoje. Viešosios įstaigos „Valakupių reabilitacijos centras“ specialistų nuomone, turi būti atskirtos asmens profesinės reabilitacijos poreikio vertinimo ir profesinių įgūdžių atkūrimo arba profesinio mokymo paslaugos.
Taip pat skaitykite: Lietuvos politika prieš alkoholį: socialinės reklamos analizė
tags: #tikslu #igyvendinimas #profesines #reabilitacijos #programoje