Socialinis gyvenimas yra sudėtingas reiškinys, kurį nagrinėja įvairios socialinės teorijos ir metodologijos. Šioje apžvalgoje renkamos pagrindinės paradigmos, principai ir teoriniai požiūriai, padedantys suprasti, kaip individualūs veiksmai sąveikauja su socialinėmis struktūromis ir kaip šios struktūros veikia asmens elgesį.
Racionalaus pasirinkimo ir metodologinio individualizmo principai
Jamesas S. Colemanas - vienas iš svarbiausių XX amžiaus antrosios pusės socialinių teoretikų, racionalaus pasirinkimo sociologijos atstovas. Knygoje „Socialinės teorijos pagrindai“ Colemanas iš savosios paradigmos pozicijų pristato fundamentalias socialinės teorijos problemas ir jų sprendimo būdus. Be to, autorius mano, kad socialinė teorija nėra vien akademinės pratybos, ji turinti įtakoti ir patį socialinį pasaulį.
Colemanas - metodologinis individualistas, tačiau labai savotiškas. Greta individualių veikėjų pasirinkimų pripažįstama egzistuojant ir išorinius, ne individualius faktorius, tokius kaip normos, valdžios santykiai, kolektyvinis elgesys ir panašius. Tokiu būdu Colemanas įsijungia į vienos iš pagrindinių šiuolaikinės socialinės teorijos problemų sprendimo paieškas. Ta problema - tai bandymas „sutaikyti“ socialinės teorijos mikro ir makro lygmenis, paaiškinti, kaip individualus elgesys veikia visuomenėje vykstančius procesus, ir atvirkščiai.
Colemanas pateikia vieningą konceptualią struktūrą, galinčią ir aprašyti, ir kiekybiškai įvertinti socialinių sistemų stabilumą bei jų kaitą. "Socialinės teorijos pagrindai" - tai knyga, turėsianti ilgalaikį poveikį ekonomikai, politologijai, psichologijai ir kitoms disciplinoms, besidominčioms žmogaus elgesiu.
Socialinių mainų teorija: pagrindinės prielaidos ir principai
Socialinių mainų teorija - tai sociologinė perspektyva, kuri analizuoja socialinę sąveiką kaip mainų procesą, kuriame individai siekia maksimalaus atlygio ir minimalių sąnaudų. Ši teorija remiasi prielaida, kad žmonės yra racionalūs aktoriai, kurie priimdami sprendimus įvertina galimą naudą ir riziką.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Pagrindiniai principai
- Racionalumas: Žmonės elgiasi racionaliai, siekdami maksimalios naudos.
- Atlygis ir kaina: Kiekviena sąveika turi atlygį (naudą) ir kainą (sąnaudas).
- Mainai: Socialinė sąveika yra mainų procesas, kuriame individai siūlo ir gauna resursus.
- Reciprokiškumas: Už paslaugą turi būti atlyginta.
Socialinių mainų teorijos atstovai pabrėžia žmonių elgesio motyvus: kainą ir atlygį. Kiekviena žmogiškoji veikla turi tam tikrą kainą ir už jos atlikimą turi būti atlyginimas.
Taikymas socialiniame darbe
Šiandieninio žmogaus socialinio dalyvavimo sėkmė iš esmės remiasi tarpusavio mainų teorija: žmogus yra socialiai sėkmingas tiek, kiek yra pajėgus, kompetentingas ir gali bei yra motyvuotas duoti socialinei bendruomenei. Socialinis darbas ir jo turinys iš esmės yra socialinės visuomenės ir jos procesų atspindys, dėl to socialinio darbo profesija buvo ir yra nuolatos besikeičianti ir besivystanti profesija.
Socialinio darbo socialines paslaugas galime suprasti kaip socialinės apsaugos sistemos dalį, kuriomis siekiama panaikinti ar sumažinti socialinę atskirtį, palaikyti asmenų lygiateisiškumą ir socialinį dalyvavimą, kai patys asmenys ar jų grupės dėl visapusiškų trumpalaikių ar ilgalaikių resursų stokos nebegali to padaryti savarankiškai.
Vienu iš esminių iššūkiu tampa socialinio darbuotojo kaip daugiafunkcio specialisto poreikis, kuomet pageidautinos socialinio darbuotojo kompetencijos neapsiriboja tik socialinio darbo ir socialinių paslaugų teikimo proceso žiniomis. Populiari deinstitucionalizavimo idėja įgalino platų socialinių paslaugų gavėjų spektrą gauti tęstines profesionales socialinio darbo socialines paslaugas namų aplinkoje.
Ne retu atveju, nepaisant esamų pastangų įtvirtinti sėkmingą tarpinstitucinį bendradarbiavimą, sprendžiant individualias individo arba bendras visuomenės problemas, socialinis darbuotojas kažkuriame darbo proceso etape lieka vienas, kai socialinė priežiūra jos gavėjų nėra suvokiama kaip sisteminė ir įtakojama visos socialinės apsaugos sistemos. Tokiu atveju, dažniau iškyla smurto prieš socialinį darbuotoją grėsmė, kuomet socialinis darbuotojas, socialinio darbo paslaugų gavėjų požiūriu, tiesiogiai tampa galimai neišsipildžiusių jų lūkesčių kaltininku ir priežastimi.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Socialinio išmokimo teorija ir elgesio prognozavimas
Julianas Rotteris, vienas iš žymiausių 20-ojo amžiaus psichologų, sukūrė socialinio išmokimo teoriją, kuri siekia prognozuoti žmogaus elgesį įvairiose situacijose. Mūsų elgesys paprastai yra nukreiptas į kažkokį tikslą. Rotteris išskyrė kelis pagrindinius elgesio prognozavimo elementus:
- Elgesio potencialas. Paprastai kiekvienoje situacijoje žmogus gali pasirinkti tarp kelių elgesio alternatyvų. Tas elgesys, kurio tikimybė atsitikti bus didžiausia, turės didžiausią potencialą, veikiausiai ir bus atliktas.
- Lūkestis. Lūkesčio jėga svyruoja nuo 0% iki 100% ir priklauso nuo praeities patirties. Jei žmogus praeityje už tam tikrą elgesį tokioje pat ar panašioje situacijoje gavo teigiamą paskatinimą, tai jis greičiausiai tą elgesį kartos.
- Paskatinimo vertė. Esant vienodai tikimybei kažką gauti, žmogus teikia pirmenybę tam paskatinimui, kurio vertė jam atrodo didesnė. Paskatinimo vertė susiformuoja iš patirties.
- Psichologinė situacija. Žmogui situacija yra tokia, kaip jis ją suvokia.
- Kontrolės lokusas. Apibendrina lūkesčius, susijusius su tuo, kiek viskas priklauso nuo jo paties elgesio ir kiek ne.
Rotteris taip pat išskyrė šešias pagrindines poreikių kategorijas ir akcentavo, kad norint prognozuoti žmogaus elgesį reikia remtis jo paties subjektyviu sėkmės vertinimu. Bloga adaptacija atsiranda tada, kai žmogus pasirenka aukštą poreikio vertę, tačiau turi labai žemą veikimo laisvę.
Kritika ir ribotumai
Socialinių mainų teorija susilaukia kritikos dėl kelių priežasčių: supaprastinimo tendencijos - teorija gali pernelyg supaprastinti sudėtingus socialinius reiškinius; racionalumo prielaidos - ne visada žmonės elgiasi racionaliai; bei empirinio patikrinamumo - sunku empiriškai patikrinti kai kuriuos teorijos teiginius.
Todėl tinkamos teorinės paradigmos parinkimas ir teorijų derinimas, atsižvelgiant į makro ir mikro lygmens veiksnius, yra būtinas siekiant pilnesnio socialinių procesų supratimo. Sėkmingiausios ateityje bus tos teorijos, kurios analizuodamos individo ir visuomenės santykius atsižvelgs į makro ir mikro socialinius lygmenis bei jų dermę.
Socialinių teorijų taikymo pavyzdžiai
Keletas pavyzdžių, kaip socialinių mainų ir su jomis susijusių teorijų prielaidos padeda analizuoti socialinius reiškinius:
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
- Santuoka: Partneriai vertina santuokos naudą (meilę, paramą, saugumą) ir kainą (atsisakymą laisvės, konfliktus).
- Darbovietė: Darbuotojai maino savo darbą į atlyginimą, pripažinimą ir kitas naudas.
- Draugystė: Draugai teikia vienas kitam paramą, pagalbą ir malonumą mainais už lojalumą ir bendravimą.
Socialinės gerovės, gyvenimo kokybės ir socialinio kapitalo sąsajos
Gyvenimo kokybė ir socialinė gerovė glaudžiai susijusios su socialinio kapitalo, kultūros ir sveikatos sąlygomis. Quality of life - a life of the individual's perception of their position to achieve its objectives, expectations and cultural values of the system where it resides (Kalėdienė ir kt. 1999). Socialinis ir ekonominis sąlygų pagerinimas gali būti labai efektyvus būdas siekiant užkirsti kelią žalingiems sveikatai rizikos veiksniams atsiradimui bei paplitimui, o tai sudarys prielaidas pagerinti visos populiacijos sveikatą bei gyvenimo kokybę (House, 2002).
Sveikatos sąlygotas gyvenimo kokybės vertinimas tapo svarbus populiaciniuose tyrimuose (Fyers, 2002). Gyvenimo kokybė tiriama naudojant bendruosius, o tam tikroms pacientų grupėms - specifinius klausimynus. Šiame tyrime taikytas bendrojo pobūdžio gyvenimo kokybės PSO - 100 klausimynas, kuris leidžia susidaryti nuomonę apie tiriamojo savijautą ir subjektyvią nuomonę apie savo sveikatą, vertina gyvenimo kokybę ašeašiose srityse.
Empiriniai pastebėjimai
| Aspektas | Pastebėjimai |
|---|---|
| Lytis | Bendri gyvenimo kokybės rodikliai buvo geresni pas vyrus; įtakos turėjo mąstymo ir dėmesio sukaupimo rodiklis, kūno suvokimo ir mažesnis neigiamų jausmų jautimas. |
| Išsilavinimas | Geriausi gyvenimo kokybės rodikliai nustatyti aukštesnį išsilavinimą turinčių asmenų grupėje; įtakos turėjo fizinio saugumo rodiklis ir geras transporto prieinamumas. |
| Šeiminė padėtis | Geriausi rodikliai pas tiriamuosius, kurie yra išsiskyrę; blogiausi - pas gyvenančius kartu be santuokos. |
Senėjimas, socialinė reikšmė ir teoriniai aspektai
Senyvo amžiaus žmonių skaičius daugėja, todėl senėjimo tema yra viena iš aktualiausių. Gyvenime egzistuoja tiek teigiami, tiek neigiami senėjimo rezultatai, todėl suprasti tiek vienus, tiek kitus yra svarbu. Teigiamo ir neigiamo senatvės pobūdžio apraiškos atspindi realybę, byloja apie tai, kad senėjimas yra tiek didžiulis pasiekimas, tiek socialinė problema.
Holistinis požiūris teigia, kad žmogus yra daugiau negu paprasta jo fizinė dalis suma, todėl jį reikia gerbti ir atsižvelgti į jo nuomonę (Mikulionienė, 2002). Žmogus yra tarsi trimatis - fizinė, sąmoninga ir socialinė būtybė, todėl mokslinėje literatūroje paprastai skiriami trys jo raidos aspektai: fizinis, psichinis ir socialinis.
Fizinis senėjimas susijęs su konkrečiais organizmo struktūrų ir funkcijų pokyčiais, o psichologinė bei socialinė raida priklauso nuo patirties, socialinės aplinkos ir kultūrinių veiksnių. Sėkmingos ateities teorijos turi analizuoti individo ir visuomenės senėjimo aspektus, atsižvelgdamos tiek į makro, tiek mikro socialinius lygmenis.
Teorijų derinimo ir praktinio pritaikymo svarba
Socialinės teorijos turi praktinę reikšmę: jos gali padėti formuoti politikas, socialines programas ir įstaigų veiklos modelius. Colemanas mano, kad socialinė teorija turėtų ne tik aprašyti pasaulį, bet ir turėti įtakos pačiam socialiniam pasauliui. Todėl teorijų derinimas ir jų kiekybinis vertinimas yra itin svarbūs sprendžiant realias socialines problemas.
Konsoliduotos teorinės nuostatos padeda suprasti, kaip asmenų elgsena prisideda prie socialinių procesų ir kaip institucijos, normos bei kolektyvinis elgesys grįžtamai veikia individualius pasirinkimus. Tai leidžia kurti veiksmingesnes intervencijas socialinio darbo srityje, gerinti socialinės apsaugos sistemas bei stiprinti socialinį kapitalą.
Praktiniai patarimai specialistams
- Taikyti teorijų sintezę - derinti mikro lygmens analizę (individo motyvai) su makro lygmens kontekstu (institucijos, normos).
- Remtis empirinių tyrimų duomenimis formuojant socialines programas (pvz., gyvenimo kokybės vertinimais).
- Siekti tarpdisciplininio bendradarbiavimo - socialinio darbo, ekonomikos, politologijos ir psichologijos sinergija sustiprina intervencijų efektyvumą.
- Užtikrinti profesionalų nuolatinį tobulėjimą - socialinio darbuotojo kompetencijų plėtra būtina deinstitucionalizuotoje paslaugų aplinkoje.
Santrauka
Socialinio gyvenimo dėsningumų suvokimas remiasi įvairiomis teorijomis: nuo racionalaus pasirinkimo ir socialinių mainų iki socialinio išmokimo modeliavimo. Jameso S. Colemanno indėlis parodo, kad būtina suderinti mikro ir makro analizę, o praktiniai socialinio darbo iššūkiai - deinstitucionalizacija, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir profesionalių kompetencijų plėtra - reikalauja teorinio pagrindo ir empirinių duomenų.
tags: #socialinio #gyvenimo #desningumai