Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių išmokų sulauks senatvės pensijų, negalios, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Nuo šių metų sausio 1 d. visoje Lietuvoje didėja socialinės išmokos gyventojams. Vienas svarbiausių pokyčių - didėjantys vaiko pinigai. Nuo šiol kiekvienam vaikui kas mėnesį bus mokama 129,50 euro. Auga ir papildoma išmoka vaikui. Didėja ir kitos šeimoms svarbios išmokos.
Vasarį indeksuotos pensijos bus išmokėtos išankstinių senatvės pensijų gavėjams bei žmonėms, gaunantiems šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Tuo pat metu didesnes išmokas gaus ir pirmojo bei antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjai. Valstybinių pensijų indeksavimas dėl metinės korekcijos pasieks gavėjus nuo vasario, kadangi jos mokamos už praėjusį mėnesį.
Kaip apskaičiuojamas pensijos dydis ir nuo ko priklauso padidėjimas
Daugeliu atveju apskaičiuoti savo socialinio draudimo pensijos padidėjimą galima žinant kelis paprastus principus. Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais.
Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai: žmogaus sukauptas stažas, pensija, jo įgyti apskaitos vienetai, galiojantis bazinės pensijos dydis ir apskaitos vieneto vertė. Norint suprasti, kiek padidės pensija dėl indeksavimo, reikia žinoti savo stažą, apskaitos vienetų skaičių bei išėjimo į pensiją metus.
Senatvės pensija - bendroji ir individualioji dalys
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Jei žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, arba yra sukaupęs lygiai būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis prilygsta bazinės pensijos dydžiui. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų vienetų skaičius dauginamas iš vieneto vertės. Kasmet indeksuojant pensijas, bendroji ir individualioji dalys didinamos atskirai.
Taip pat skaitykite: Alzheimerio ligonių priežiūros tobulinimas
| Rodiklis | 2025 m. | 2026 m. |
|---|---|---|
| Bazinė pensija | 298,45 Eur | 327,91 Eur |
| Apskaitos vieneto vertė | 7,16 Eur | 8,11 Eur |
| Valstybinių pensijų bazė | 73,62 Eur | 74,28 Eur |
Pavyzdys, kai stažas mažesnis arba lygus būtinajam
Petras išėjo į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas buvo 34 metai. Jis turi sukaupęs 33 metus stažo ir 32 apskaitos vienetus. 2025 metais Petro pensija yra: 298,45 + 32 × 7,16 = 527,57 Eur. 2026 metais jo pensija bus: 327,91 + 32 × 8,11 = 587,43 Eur.
Pavyzdys, kai stažas didesnis už būtinąjį
Jeigu žmogus turi didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai jo stažui. Žmogaus turimas stažas padalijamas iš tais metais galiojusio būtinojo stažo. Gautas skaičius dauginamas iš bazinės pensijos dydžio.
Danguolė išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų. Danguolė įgijo 42 metus stažo ir turi 40 apskaitos vienetų. 2025 metais Danguolės pensija yra: Bendroji dalis: 42 / 30,5 × 298,45 = 410,98 Eur. Individualioji dalis: 40 × 7,16 = 286,40 Eur. Visa pensija: 410,98 + 286,40 = 697,38 Eur. 2026 metais Danguolės pensija bus: Bendroji dalis: 42 / 30,5 × 327,91 = 451,53 Eur. Individualioji dalis: 40 × 8,11 = 324,40 Eur. Visa pensija: 451,53 + 324,40 = 775,93 Eur.
Orientaciniai pensijų padidėjimo pavyzdžiai pagal skirtingus pensijų dydžius
Pensijų padidėjimas skiriasi, nes kiekvieno žmogaus pensija yra apskaičiuota individualiai. Dažnai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas, tačiau tai reiškia tik bendrą vidurkį. Praktikoje vienų žmonių pensija padidėja mažiau nei vidutiniškai, kitų - daugiau. Padidėjimas skirsis priklausomai nuo pensijos dydžio. Tai orientaciniai pavyzdžiai, pateikti pagal skirtingus pensijų dydžius. Konkretaus žmogaus pensijos dydis gali būti kitoks, kadangi priklauso nuo individualių aplinkybių.
- Jei 2025 metais žmogus gavo apie 474 eurų pensiją, 2026 metais jo pensija sieks apie 527 eurus, tai yra padidės maždaug 53 eurais.
- Jei gavo 575 eurus, 2026 metais gaus apie 639 eurus, arba 64 eurais daugiau.
- Jei 2025 metais pensija buvo 624 eurai, 2026 metais bus apie 694 eurai, arba apie 70 eurų didesnė.
- Jei šiais metais žmogus gavo 724 eurus, 2026 metais gaus apie 805 eurus, arba 81 euru daugiau.
- Jei gavo 944 eurus, gaus apie 1 053 eurus, tai yra 109 eurais daugiau.
Indeksavimo nuostatos, papildomas indeksavimas viduryje metų ir valstybinių pensijų pakeitimai
Pensijų indeksavimo dydžiams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas. Šį ketvirtadienio rytą, gegužės 21-ąją, Lietuvos Respublikos Seimas renkasi į lemiamą plenarinį posėdį, kuriame bus galutinai nuspręsta dėl Valstybinių pensijų įstatymo pataisų. Jei parlamentarai pritars Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, jau nuo 2026 m. liepos 1 d. tūkstančiai Lietuvos senjorų, pareigūnų ir nukentėjusių asmenų sulauks didesnių išmokų. Pagrindinis pokytis - papildomas 3-5 % indeksavimas, kuris tiesiogiai priklausys nuo asmens sukaupto stažo ir gaunamos išmokos rūšies.
Taip pat skaitykite: Naujas draudėjo kodas ir Sodra
Šis sprendimas yra Vyriausybės plano dalis, kuria siekiama amortizuoti infliacijos poveikį pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Data: Naujos sumos bus pradėtos skaičiuoti nuo 2026 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, papildomas indeksavimas labiausiai pasijus didesnį stažą turintiems senjorams. Pavyzdžiui, asmenims, turintiems būtinąjį stažą, pensija vidutiniškai turėtų augti apie 25-35 eurus per mėnesį. Pareigūnų valstybinės pensijos, kurios ilgą laiką nebuvo sparčiai didinamos, taip pat bus koreguojamos į viršų, siekiant išlaikyti jų perkamąją galią.
Svarbu pabrėžti, kad šis didinimas yra papildomas. Tai reiškia, kad jis pridedamas prie jau įvykusio metinio sausio mėnesio indeksavimo. Gavėjams patiems niekur kreiptis nereikės - perskaičiavimas įvyks automatiškai. Po pasirašymo „Sodra“ pradės techninį pasirengimą. Pirmąsias padidintas pensijas gyventojai turėtų gauti liepos mėnesio mokėjimo grafikų metu. Jei dėl techninių kliūčių skaičiavimai užtruktų, įstatyme numatyta galimybė liepos mėnesio priedą išmokėti kartu su rugpjūčio mėnesio pensija, padengiant skirtumą atbuline data.
Priemokos ir minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD)
Jei pensija mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis - mokama priemoka. Socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams ir negalios pensijų gavėjams, netekusiems 60 procentų ar daugiau dalyvumo ir gaunantiems mažas pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2025 metais jis siekė 450 eurų, o 2026 metais padidės iki 468 eurų.
Jei kitais metais žmogui apskaičiuota pensija bus mažesnė nei 468 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 468 eurai. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, priemoka mažesnė - ji priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio. Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei indeksuota pensija bus didesnė nei 468 eurai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos - už praėjusį.
Kiti svarbūs dydžiai
2026 metais našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais iki 46,46 euro. Tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka. Našlių pensijos ir vienišo asmens išmokos mokamos už einamąjį mėnesį, todėl didesnių sumų jų gavėjai sulauks sausį. Šalpos pensijų bazė didės iki 261 euro. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos didės nevienodai - tai priklausys nuo konkrečios išmokos rūšies ir nuo to, kuriai gavėjų kategorijai žmogus priklauso.
Taip pat skaitykite: Socialinis draudimas Lietuvoje: nelaimingi atsitikimai
Mažiausias padidėjimas sieks 6,5 euro - tiek augs šalpos našlaičių pensija. Tuo metu didžiausias padidėjimas - 29,25 euro - bus taikomas tam tikroms šalpos negalios pensijų gavėjų grupėms. Tokią sumą gaus asmenys, netekę 100 procentų dalyvumo iki 24 metų amžiaus, taip pat vienas iš daugiavaikių tėvų, netekęs 100 procentų dalyvumo, ir asmenys, ne trumpiau kaip 15 metų slaugę žmones su negalia, jei jiems taip pat nustatytas visiškas dalyvumo netekimas.
Ekonominės prognozės, vyriausybės tikslai ir fiskalinės pasekmės
Prognozuojama, kad kitais metais vidutinis šalies darbo užmokestis augs 7,3 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 3,2 proc. Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Numatoma, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, - 51,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas».
„Dvidešimtoji Vyriausybė savo programoje yra numačiusi spartinti senatvės pensijų didinimą ir nustatyti socialiai priimtiną balansą tarp Socialinio draudimo rezervinio fondo perviršio dalies panaudojimo ir pensijų didinimo. Sieksime, kad šios nuostatos būtų įgyvendintos“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė. Nors politinė valia didinti pensijas yra stipri, ekonomistai įspėja apie ilgalaikį fiskalinį spaudimą. Papildomas indeksavimas viduryje metų reikalauja operatyvaus „Sodros“ informacinių sistemų perprogramavimo.
„Dienos klausimas“: Ar išgyvens antroji pensijų kaupimo pakopa?
Papildomos pataisos: pensijų skyrimo tvarkos ir atidėjimo ribos
Prieš kurį laiką Seimas pradėjo svarstyti kelių parlamentarų registruotas įstatymo pataisas. Jomis siūloma keisti pensijų skyrimo tvarką, kai dėl jos žmogus kreipiasi praėjus daugiau nei 12 mėnesių po pensinio amžiaus sukakties. Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad tokiais atvejais pinigus žmonės praranda. Pavyzdžiui, jei atšventęs pensinio amžiaus gimtadienį žmogus į „Sodrą“ kreipiasi praėjusius 13 mėnesių, tuomet jis praranda 1 mėnesio pensiją. Kreipęsis po 14 mėnesių - 2 mėnesių pensiją ir t.t.
Svarstomomis pataisomis siūloma atsisakyti tokios tvarkos ir nustatyti, kad pavėlavus kreiptis pensijos, pinigai nebūtų prarandami. Minėtomis pataisomis Seimo nariai siūlo ne tik atsisakyti pensijų mažinimo vėluojant jų paprašyti. Kitas jų siūlymas - nustatyti, kad tokiais atvejais pavėlavimas paprašyti pensijos būtų prilygintas prašymui pensiją atidėti.
Pagal dabartinę tvarką, paprašius pensijos mokėjimą atidėti, būsima senatvės pensija didėja po 8 proc. už kiekvienus atidėtus metus. Tačiau atidėjimas galimas ne daugiau kaip 5 metams. Taigi, atidėta pensija negali padidėti daugiau kaip 40 proc. Vis dėlto naujomis įstatymo pataisomis Seimo nariai nori panaikinti ir šį ribojimą. Paprastai kalbant, jeigu jos būtų priimtos, tuomet pensijos atidėjimo terminui nebūtų taikoma 5 metų riba.
Teikdama Vyriausybės išvados projektą dėl minėtų pataisų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo palikti 40 proc. ribą, kiek maksimaliai didėtų pensija ją atidedant. Priešingu atveju, anot ministerijos, tai reikštų, kad asmenims, kurie pavėluotai kreiptųsi dėl senatvės pensijos skyrimo, ji galėtų būti didinama už visą laiką po 1995 m. sausio 1 d. Pavyzdžiui, asmenims galėtų būti taikomas atidėtas senatvės pensijos skyrimas už 31 atidėtus metus, tokiu atveju padidinant senatvės pensiją iš viso 248 proc. Esą toks perskaičiavimas sukeltų didelę administracinę naštą „Sodrai“ - „pareikalautų neproporcingai didelių žmogiškųjų išteklių ir laiko sąnaudų, taip pat su tuo susijusių lėšų.“
Socialinės gerovės priemonės ir platesnis kontekstas
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad asmenims, gaunantiems šalpos pensijas, šis konkretus įstatymo pakeitimas gali turėti mažesnę įtaką, nes jų išmokos susietos su bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris dažniausiai keičiamas nuo kalendorinių metų pradžios. Nuo 2026 metų padidėjo individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, taip pat slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos. Padidėjus valstybės remiamų pajamų dydžiui nuo 221 iki 233 eurų, didėja ir gyventojams teikiama socialinė parama.
Skurdo lygis auga, pažeidžiamiausi - pensininkai. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė nurodo, kad per metus skurdo rizikos lygis šalyje išaugo daugiau nei vienu procentiniu punktu ir 2025 m. siekė 22,6 proc. Duomenys rodo, kad blogėjo ne tik pažeidžiamiausių grupių - pensininkų ir vienišų tėvų, auginančių vaikus situacija, itin ženklus skurdo rizikos lygio augimas užfiksuotas priešpensinio amžiaus žmonių grupėje.
Paskirtasis Ministras Pirmininkas M. Sinkevičius žada skirti daugiau dėmesio vyresnio amžiaus žmonių gerovei. „Vyriausybės programoje ypatingas dėmesys skiriamas vyresnio amžiaus žmonių orumui, finansiniam saugumui ir gyvenimo kokybei. Sieksime ne tik sparčiau didinti pensijas, bet ir mažinti pensininkų skurdą, stiprinti socialinę apsaugą. Numatome papildomą senatvės pensijų indeksavimą, pensijų augimą labiau susiejant su darbo užmokesčio didėjimu, o mažiausias pensijas artinti prie minimalių vartojimo poreikių dydžio“, - dalijosi būsimasis premjeras.
Techniniai ir praktiniai aspektai gavėjui
Gavėjams patiems niekur kreiptis nereikės - perskaičiavimas įvyks automatiškai. „Sodra“ pradės techninį pasirengimą po įstatymo pasirašymo. Pirmąsias padidintas pensijas gyventojai turėtų gauti liepos mėnesio mokėjimo grafikų metu. Jei dėl techninių kliūčių skaičiavimai užtruktų, įstatyme numatyta galimybė liepos mėnesio priedą išmokėti kartu su rugpjūčio mėnesio pensija, padengiant skirtumą atbuline data.
Taip pat verta paminėti, kad po indeksavimo kai kurie gyventojai jau pirmaisiais mėnesiais matys padidėjimą. Pavyzdžiui, žmogus, gavęs 200 eurų pensiją gruodį, sausį jau turėtų gauti 215 eurų. 300 eurų pensija padidės iki 322 eurų. 400 eurų pensija sausį pasieks 430 eurų.
Pensijų didėjimo prognozės
Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK). Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų. Ministerija prognozuoja, kad nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 8,51 proc. „Pažymėtina, kad tai nėra galutinis indeksavimo koeficientas, ERS bus skelbiamas ir rugsėjo mėnesį, pasikeitus rodikliams, bus perskaičiuotas ir indeksavimo koeficientas. Bendram socialinio draudimo pensijų didėjimui dėl indeksavimo turės įtakos ir sprendimai dėl papildomo indeksavimo, taikomo individualiajai pensijos daliai“, - nurodė ministerija.
Paprastai tariant, jei šiuo metu vidutinė pensija siekia apie 805 eurus, tai po indeksavimo kitais metais ji galėtų išaugti 68,5 euro ir pasiekti 873,5 euro. Tiesa, kiekvienam žmogui pensija padidėtų skirtingai, nes ji priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų.
Tarptautinis kontekstas: pensijų atidėjimo didinimo procentai ES
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, kad Lietuvoje taikomas senatvės pensijos padidinimo, pasibaigus jos skyrimo ar mokėjimo atidėjimo laikotarpiui, procentas yra vienas didesnių visoje ES. Lietuvoje atidėtos pensijos padidinimas - 8 proc. už kiekvienus metus, bet ne daugiau nei 40 proc.
| Šalis | Padidinimo procentas už metus | Maksimalus padidinimas |
|---|---|---|
| Lietuva | 8% | 40% |
| Austrija | 5,1% | 15,3% |
| Kroatija | 5,4% | 27% |
| Kipras, Vokietija, Slovakija, Čekija | 6% | nėra duomenų |
Ministerija atkreipia dėmesį, kad dėl tikėtinos 65 m. ir vyresnių asmenų gyvenimo trukmės pagal galiojančias Pensijų įstatymo nuostatas 8 proc. senatvės pensijos padidinimas už kiekvienus jos atidėjimo 1-5 metus yra naudingesnis senatvės pensijų gavėjams, nes jų gautų išmokų suma būtų didesnė nei išmokų suma, kurią jie per gyvenimą gautų, jei pensija būtų paskirta iš karto.