Autizmas - tai raidos sutrikimas, kuomet vaikas vystosi kitaip negu daugelis įprastinės raidos vaikų. Jo smegenys ima vystytis kitaip jau nėštumo metu, o gimus požymiai išryškėja labai anksti. Palaipsniui vaikas gali rodyti autizmo požymius, arba gali būti tokia situacija, kuomet vaikas vystosi normaliai, bet paskui atėjus tam tikram laikui, jis netenka įgūdžių.
Autizmo spektro sutrikimą turinčiam žmogui neretai yra sunkiau bendrauti, išreikšti jausmus, norus, susirasti draugų, orientuotis kasdieninėje veikloje bei pokyčiuose. Neretai tokie žmonės atrodo vengiantys bendravimo.
Autizmo priežastys ir formos
Pasak mokslininkų, viena pagrindinių autizmo priežasčių yra genetika. Dėl genetikos vystosi pakitimai smegenyse, nervinės ląstelės, turėjusios žūti vaikui gimus ir palikus motinos įsčias, nežūsta.
„Apie 50 proc. autizmo atvejų galima patvirtinti genetine kilme. Taip pat yra ir kiti veiksniai, kurie gali būti susiję su autizmo atsiradimu: tėvų amžius, ypač tėvo amžius, nors motinos amžius taip pat turi įtakos, kai kurios cheminės medžiagos ar genetinės ligos. Tai nebūtinai gali sukelti šimtaprocentinį autizmo sutrikimą, nes ne vienas genas ir ne viena chromosoma yra susijusi su autizmo išsivystymu. Suskaičiuojama iki 100 genų, kuriems susidėliojus tam tikru būdu, nulemiamas autizmo išsivystymas. Turbūt dėl to mes ir matome skirtingas autizmo formas: lengvą, sunkų, susijusį su protiniu atsilikimu arba, priešingai, visai nesusijusį“.
Autizmo požymiai ir diagnostika
Tėvams be galo svarbu pastebėti pirmuosius galimus autizmo simptomus, kitonišką vaiko reakciją į bendravimą, emocijų reiškimą. Jei mama augina pirmąjį vaiką, ji galbūt nelabai tuos pokyčius supranta, bet jeigu ji augina antrą ar trečią, tai be abejo ji aiškiai mato, kad tas vaikas vystosi visiškai skirtingai.
Yra ir trečioji grupė simptomų, susijusi su žmogaus jutiminiais dalykais: vaikas kitaip reaguoja į regos, klausos dirginimą, prisilietimo stimulus. Tuomet išoriškai tampa pastebimas jo kitoniškas elgesys, jis daro keistus pasikartojančius judesius, jam tampa svarbi rutina. Jis tarsi yra užsidaręs savyje, randą ką veikti ir yra visiškai patenkintas tuo, tačiau niekada neateis pasidžiaugti mamai, kad turi kokį tai žaislą, jis nelauks mamos patvirtinimo, jis tiesiog žais kaip ir visi kiti vaikai žaidžia, bet jo žaidimas atrodys kitaip, nei įprastinės raidos vaikų.
Remiantis paskutiniais 2018 metų duomenimis, oficialiai Lietuvoje yra 2061 asmuo, kuriam yra nustatyta diagnozė iš autizmo grupės sutrikimų.
Padėti tėvams ir terapeutams susidoroti su autizmo spektro sutrikimu | Susan Sherkow | TEDxYouth@LFNY
Gyvenimas su autizmo spektro sutrikimu
„Išmokti gyventi su autizmo spektro sutrikimu ne tik galima, bet ir būtina. Pirmiausia, reikia priimti ir mylėti savo vaiką tokį, koks jis yra bei padėti jam pačiam išmokti gyventi su tuo. Mes visi esame skirtingi, taip ir pats autizmas yra skirtingas. Moksliškai įrodyta, kad anksti diagnozavus ir anksti pradėjus vaiką mokyti elgesio ypatumų, bendravimo, jam galima labai smarkiai padėti“.
Labai svarbu, kad vaiką, turintį autizmo spektro sutrikimą, pradėtumėme anksti mokyti, jog bendravimas yra smagus dalykas, kad tai atneša naudos, malonumo. Pabrėžiu - to reikia mokinti, nes autizmo sutrikimą turintis vaikas pats viduje to supratimo neturi. Kuo anksčiau mes pradedame vaiką mokyti santykio, tuo vaikas anksčiau supranta ir pradeda palaipsniui mokytis, kaip reikia bendrauti, ir tuo ateityje mažiau skirsis nuo kitų vaikų.
Visuomenės požiūris ir tolerancija
Dėl aplinkinių žinių ir tolerancijos stokos, dažnas autizmo spektro sutrikimą turintis vaikas visuomenėje, dėl jo išskirtinio elgesio ar socialinių įgūdžių trūkumo, yra vertinimas kritiškai.
Taip pat skaitykite: Autizmo supratimo diena
Labai apmaudu, kai ir taip daugybę iššūkių kasdien turinčią šeimą žmonės bado žvilgsniais arba, dar blogiau, puola moralizuoti ir patarinėti, kaip auklėti vaikus. Autizmo sutrikimą turintys vaikai yra ypatingi, pati esu dviejų tokių berniukų teta - patikėkite, jie taip pat, kaip kiti vaikai myli ir nori būti mylimi. Jie tiesiog kitokie, kitaip išreiškia save, o mūsų pareiga yra tai suprasti bei padėti.
Autizmas yra nematomas. Kuomet ateinat į parduotuvę, jūs matote normaliai atrodantį 7-erių metų vaiką, bet staiga tas vaikas krenta ant grindų ir pradeda šaukti. Deja, bet labai daug žmonių nusprendžia prieiti prie tėvų ir papasakoti apie blogą jų auklėjimą. Tėvams ir taip yra nelengva, o kuomet jie girdi nepagrįstą kritiką, šeimos dažnai pasirenka atsiriboti nuo visuomenės. Būna šeimų, kurios su vaiku tiesiog niekur neina. Įsivaizduokite situaciją, kuomet jums vaiką reikia nuvesti pas gydytoją, ryte reikia į aprengti, o jis rėkia, klykia, muša jus. Tuomet turite įsodinti jį į mašiną, nuvažiuoti iki gydymo įstaigos, laukti eilėje prie gydytojo kabineto. Toks vaikas tampa nerimastingas, pradeda mėtyti daiktus, negali ramiai sėdėti. Be viso to, jūs kaip tėvas, dar sulaukiate ir neigiamos reakcijos iš aplinkinių.
Mes privalome kalbėti apie tai, nes kuomet žmonės apie šią problemą žino mažai, tuomet iškyla labai daug baimių. Jie bijo, prisigalvoja nebūtų dalykų ir tik susipažinę supranta, kad tie vaikai nėra dygliuoti. Su vyru visuomet sakome - o kas, jeigu ne mes, apie tai kalbės? Turi pradėti visuomenę kas nors šviesti. Visuomenė bijo priimti tokius vaikus į darželius, mokyklas vien iš nežinojimo.
Pagalba šeimoms ir integracija į visuomenę
Auginant vaikutį su autizmo sutrikimu, vienam iš tėvų tenka mesti savo darbą, nes vaiką reikia vežioti į darželį, darbo metu pasiimti į terapijas, iš ten važiuoti į kitas terapijas. Kad patektume į dienos centrą, kuriame jis gautų visą kompleksinę pagalbą, eilėje laukiame jau du ar tris metus. Todėl labai dažnai tėvai pasirenka emigruoti, mūsų šalyje pilnavertiškos pagalbos taip ir nesulaukę. Autizmo sutrikimą turinčių vaikų labai nenori priimti į mokyklas, o užsienyje jau yra kitaip. Anot specialistų, neigiamas požiūris į specialiųjų poreikių turinčiu vaikus visuomenėje yra įsišaknijęs nuo seno. Tam, kad situacija pasikeistų, reikalingas visuomenės švietimas.
Pagrindinė problema mūsų visuomenėje yra ta, jog trūksta meilės kitokiam. Kitokiam žmogui, kitokiam elgesiui, nuomonei, kitokiam dalykų supratimui. Jeigu tu galvoji kitaip negu aš, vadinasi, tu galvoji blogai. Labai svarbu yra garsiai kalbėti apie autizmą. Paprasti žmonės, nesuprasdami šios būklės, nepriima šių vaikų taip, kaip reikėtų juos priimti. Medikai ar pedagogai taip pat ateina iš tos pačios visuomenės. Bendrojo ugdymo įstaigos nenori priimti kitokio vaiko, ar tai būtų autizmas, ar judėjimo negalią turintis vaikas, vien dėl to, kad jam reikės papildomo dėmesio, su juo reikės papildomai dirbti.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Norint pakeisti neigiamą visuomenės požiūrį, reikalingas švietimas ir kokybiškas vaikučių, turinčių nematomą negalią, integravimas į visuomenę: jų dalyvavimas bendrose veiklose ar renginiuose su šeimomis, jog aplinkiniai žmonės su laiku pradėtų kitaip vertinti, toleruoti, priprasti ir suprasti. Bendraudamas su žmonėmis aš neklausinėju apie jų problemas, sveikatos sutrikimus, man visi žmonės yra vienodi ir manau, jog žmonių, turinčių autizmo spektro sutrikimą, pažįstame kiekvienas, galbūt tik nežinome tikslios jų diagnozės. Žinau, jog ir sporto pasaulyje yra žmonių su autizmo sutrikimu, tačiau tai jiems netrukdė pasiekti puikių rezultatų bei būti pilnavertiškais visuomenės dalyviais.
Statistika
Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti statistinius duomenis apie autizmo paplitimą Lietuvoje:
| Metai | Asmenų skaičius su autizmo spektro sutrikimais |
|---|---|
| 2018 | 2061 |
tags: #supratimo #apie #autizma #stiprinimo #diena