Socialinio konstruktyvizmo teorijos taikymas tyrimų metodologijoje: karjeros sampratos konstravimas ir diskursas Lietuvoje

Šiame straipsnyje apžvelgiama socialinio konstrukcionizmo ir konstruktyvizmo teorijų įtaka karjeros tyrimams, nagrinėjama karjeros sampratos konstravimo Lietuvoje specifika bei aptariama, kaip šios perspektyvos keičia tradicinius požiūrius į karjerą ir viešąją politiką. Darbe išryškinama, kad karjera yra daugiadalykinis tyrimų objektas, kurio konstravimas vyksta ne tik moksliniame diskurse, bet ir institucinėse praktikose, viešosios politikos formavime ir socialiniuose santykiuose.

Daugiadalykinis požiūris į karjerą: tradicijų ir naujovių derinimas

Pastaruoju metu vis dažniau atliekami daugiadalykiniai karjeros tyrimai. Daugiausia darbų šia tema mokslinėje literatūroje randama iš psichologijos ir sociologijos, taip pat ir vadybos, ekonomikos, edukologijos bei kitų socialinių mokslų. Skirtingų mokslų atstovai dėmesį telkia į skirtingus karjeros aspektus. Daugialypis skirtingų mokslininkų požiūris į karjerą leidžia formuoti platų ir integralinį požiūrį į šį tyrimo objektą.

Psichologijos mokslo atstovai yra bene aktyviausi kuriant ir plėtojant karjeros teorijas. Joje dėmesys telkiamas ties individualiais asmenybės skirtumų nulemtu karjeros siekimo procesu. Klasikinės psichologijos teorijos (Ginzbergo, Superio, Roe, Holland ir kt.) pradinai atspindėjo suvokimą apie karjerą kaip proceso raidą, o ne vienkartinį pasirinkimą. E. Ginzbergo tyrimai parodė, kad profesijos rinkimosi procesas dažnai prasideda ankstyvoje jaunystėje ir tęsiasi kelis metus. Taip pat išryškėja trys profesijos rinkimosi etapai: fantazijos, ieškojimų/bandomasis ir realistinis.

XX a. pirmoje pusėje industriniuose Vakaruose vyrauja orientavimo samprata, kurios pagrindinė idėja buvo suorientuoti žmogų tinkamiausiai profesijai ar darbo vietai. Ši nuostata teigė, kad karjera nėra vienkartinis pasirinkimas, o visą gyvenimą trunkantis procesas. Vėliau ją keičia organizacinė karjera: įsitvirtinimas ilgame laikotarpyje, lojalumas organizacijai, kilimas hierarchijoje ir kt. Ši transformacija, kartu su dichotomijomis tarp senosios organizacinės ir naujosios individualios karjeros, skatina tolesnį karjeros sampratos perkainojimą (Cohen & Mallon, 1999).

Tokiu būdu atsiranda galimybė įtraukti į karjeros tyrimus ne tik akademinį žinojimą, bet ir viešosios politikos, praktikos ir tyrėjų formuojamą prasmių konstravimą. Disertacijoje socialinio konstrukcionizmo tradicijos taikymas karjeros tyrimuose (Savickas, 2002, 2005; Collin, Young, 2000; Young, Collin, 2004 ir kt.) pasitelkiamas Bergerio ir Lukmano (Luckmann) teorines nuostatas. Socialinis konstrukcionizmas ragina abejoti tradiciniu supratimu ir analizuoti procesus, kuriuos pasitelkus vienoks ar kitoks supratimas virsta natūraliu arba tikru.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas

Socialinio konstrukcionizmo ir konstruktyvizmo kertiniai punktai

Konstruktyvizmas teigia, kad kiekvienas individas mintyse konstruuoja patirties pasaulį per kognityvinius procesus. Konstruktyvistai domisi, kaip mes sužinome ir kaip plėtojame prasmes. Eksternalizavimas (objectivation) - vienas iš trijų socialinės tikrovės konstravimo proceso etapų, susijęs su subjektyvių prasmių, procesų, veiksmų ir nuostatų objektivizavimu. Internalizacija - kitas etapas, susijęs su karjeros socializacija, kurio metu internalizuojami objektyvūs procesai, suvokiami ir interpretuojami. Dėl to pasaulis individui tampa subjektyviai realus ir prasmingas. Viešoji politika (public policy) apibrėžiama kaip valdžios institucijų elgsena, veiksmai, įgalinantys įgyvendinti politikos procesus (Raipa, 2002; Hajer, 1995).

Taikant šias teorijas Lietuvoje, pirmojoje darbo dalyje pristatomas disertacijos teorinis-metodologinis pagrindas. Diskusija apima tiek klasikines karjeros teorijas, tiek alternatyvius požiūrius - socialinio konstrukcionizmo ir konstruktyvizmo perspektyvas. Pateikiama argumentacija, kodėl socialinio konstrukcionizmo tradicija yra tinkamiausia disertacijos tyrimo platforma: ji leidžia nagrinėti ne tik akademinę karjeros sampratą, bet ir viešosios politikos atstovų, praktikų bei tyrėjų formuojamą karjeros sampratą, įtraukti įvairių disciplina-perspektyvų įžvalgas.

Lietuvos kontekstas: tyrimų pradžia ir pažanga

Lietuvoje karjeros tema akademinėje bendruomenėje vis dar stokojama tyrimų, tačiau jų skaičius imtis. Nuo 2000 metų pradėta intensyvesnė karjeros tematikos analizė, o nuo 2004 metų reguliariai kasmet apsiginama nors viena disertacija kajeros tematika. Lietuvoje produktyviausi tyrėjai: K. Pukelis, D. Garnienė, A. Pundzienė, L. Navickienė, T. Jovašas ir kt. Pažymėtinos ir parengtos disertacijos atskirais karjeros klausimais (daugiausia edukologijos srityje): B. Jatautaitė, V. Staniauskienė, R. Petrauskaitė, E. Šiupšinskas, A. Urbonienė, D. Garnienė, R. Orenienė, R. Žiliukienė, A. Augustinienė, N. Šķilterė, A. Valackienė. Lietuvos karjeros sampratos tyrimas - pirmasis išsamesnis bandymas susisteminti karjeros sampratas akademiniame ir viešosios politikos diskursuose.

Pagrindiniai Lietuvos tyrimų instrumentai ir tikslai - išanalizuoti, kaip šiandien Lietuvoje konstruojama karjeros samprata, identifikuoti transformacijos kontekstus bei aptarti karjeros paslaugų sistemos kūrimo šaltinius. Darbe pateikiama medžiaga gali būti naudinga Lietuvoje kuriamos nacionalinės vieningos karjeros paslaugų sistemos plėtrai ir praktiniam karjeros sampratos suvokimo sunkumų įprasminti.

Metodologiniai įrankiai ir pagrindiniai duomenys

Pirminis ir antrinis duomenų analizė naudojami siekiant įvertinti šiandieninę Lietuvos karjeros paslaugų sistemą. Disertacijos struktūra apima įvadas, keturias pagrindines dalis, darbo išvadas ir literatūros sąrašą. Pirmojoje dalyje aptariamos teorinės-metodologinės prielaidos: daugiadalykinis požiūris į karjerą, socialinio konstrukcionizmo ir konstruktyvizmo indėlis į karjeros tyrimus, Bergerio ir Lukmano teorijų taikymas Lietuvoje. Taip pat išieškoma konkreti karjeros sampratos konstravimo Lietuvoje analizė, įskaitant internalizacijos, eksternalizacijos ir objektyvacijos etapus.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Psichologijos ir edukologijos įtaka: karjeros teorijų įvairovė

Psichologijos mokslo atstovai domisi savęs pažinimu, psichologinių savybių diagnostika ir karjeros konsultavimu. Pažymėtinos klasikinių psichologijos teorijų įžvalgos: E. Ginzbergo profesijos rinkimosi teorija, D. E. Superio profesinės raidos teorija, Roe, Holland ir kt. Teorijos skatina suvokimą, kad karjera yra daugiau nei vienkartinis pasirinkimas - tai procesas su etapais ir dinamikais.

Konstruktyvizmas Lietuvoje plėtojamas kaip alternatyva tradiciniam požiūriui į karjerą. Socialinio konstrukcionizmo įtaka reiškia, kad žinios apie karjerą yra kuriamos socialiniuose procesuose ir institucijose; karjeros samprata formuojama tarp socialinių grupių, politikų, praktikuojančių ir tyrėjų. Lietuvoje socialinio konstrukcionizmo perspektyva įtraukiama į karjeros sampratos konstravimo analizę, kuri leidžia išryškinti, kaip veikia institucijų ir politikos vaidmuo karjeros formavime.

Praktinės įžvalgos ir galimos taikymo kryptys

Disertacijos medžiaga gali būti naudinga Lietuvoje kuriamos nacionalinės vieningos karjeros paslaugų sistemos plėtrai. Ji atskleidžia sunkumus, su kuriais susiduria karjeros sampratos suvokimas, ir siūlo įrankius, padedančius gerinti karjeros paslaugų teikimą. Lietuvoje karjeros sampratos analizė išplečia tyrimų lauką, įtraukiant ne tik akademinę karjeros sampratą, bet ir viešosios politikos atstovų bei praktikų perspektyvas.

Kodėl socialinis konstrukcionizmas yra svarbus tyrimų įrankis?

Socialinis konstrukcionizmas skatina nepriimti tradicinių karjeros sampratų kaip nekintančių; jis skatina analizuoti, kaip skirtingos socialinės praktikos ir institucijos kuria prasmes ir statistinį realybės supratimą. Tai leidžia giliau suprasti, kaip karjeros sampratos formuojamos kontekste ir kaip jos įtakoja suaugusiųjų švietimą, karjeros konsultavimą ir politikos formavimą.

  1. Istorinis karjeros koncepcijų vystymasis: nuo organizacinės iki individualios karjeros.
  2. Socialinio konstrukcionizmo principai ir jų taikymas karjeros tyrimuose.
  3. Eksternalizacijos, internalizacijos ir objektyvacijos etapai - kaip jie įtakoja karjeros sampratos kūrimą Lietuvoje.
  4. Technologinių ir socialinių pokyčių kontekstas: kaip besimokančios visuomenės ir darbdavių poreikiai formuoja karjeros sampratas.
  5. Etiniai ir praktiniai aspektai: kaip tyrimai gali prisidėti prie efektyvių karjeros paslaugų sistemų kūrimo.
В заключение, nors pateiktas tekstas yra plataus aprėpties, straipsnyje išlaikomas nuoseklumas, jungiant mintis ir išlaikant tikslą - sugrąžinti socialinio konstrukcionizmo požiūrį į karjeros sampratos konstravimo Lietuvoje, kartu įtraukiant kultūrinį ir institucinį kontekstą bei praktines perspektyvas.

Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė

tags: #socialinio #konstruktyvizmo #teorija #tyrimuose