Mes pasirinkome straipsnį apie socialinį ir emocinį intelektą, nes šie aspektai yra esminiai mūsų kasdieniniame gyvenime, tarpasmeniniuose santykiuose ir darbe. Supratimas apie socialinį ir emocinį intelektą padeda mums geriau suprasti save, kitus žmones ir aplinką, kuriame gyvename. Todėl šis straipsnis yra vertingas, mūsų nuomone, siekiant tobulėti kaip asmenybė ir pasiekti sėkmę tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra emocinis intelektas, kokią reikšmę socialinis ir emocinis ugdymas (toliau - SEU) turi mokytojo profesijai, kokie yra mokytojo vaidmuo, programos ir veiksmingos ugdymo strategijos bei kokie iššūkiai kyla įgyvendinant SEU mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose.
Kas yra socialinis ir emocinis ugdymas?
SOCIALINIS IR EMOCINIS UGDYMAS - procesas, kuriame dalyvauja vaikai ir suaugusieji, apimantis žinių, nuostatų bei įsitikinimų, susijusių su penkiomis pagrindinėmis kompetencijomis, formavimą ir ugdymą. Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. Kitaip tariant, emocinis intelektas apima savimonę, savireguliaciją, motyvaciją, empatiją ir socialinius įgūdžius.
SEU tikslas - padėti mokiniams įgyti ir sėkmingai naudoti socialinius ir emocinius gebėjimus, siekiant užtikrinti sėkmę mokykloje ir gyvenime, puoselėti darnius tarpusavio santykius bendruomenėse ir stiprinti atsakingą elgesį visuomenėje.
Socialinio ir emocinio ugdymo dalyviai ir aplinka
Socialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė. Tai kai į nuoseklų procesą įsitraukia: mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistai, techninis personalas, tėvai / šeima, steigėjas, mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės, autoritetai ir partneriai ir kt.
Taip pat skaitykite: mokytojo vaidmuo ugdant emocinį intelektą
Kodėl svarbu ugdyti emocinį intelektą ikimokyklinio ir pradinių klasių vaikams?
Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose. Sėkmės susilaukiama tada, kai dėmesys skiriamas savęs pažinimui, lankstumui, savikontrolei, efektyviam konfliktų valdymui.
Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Ugdant vaikų emocinį intelektą, prisidedama prie sveikesnės ir darnesnės visuomenės kūrimo.
Socialinė ir emocinė gerovė bei akademiniai pasiekimai
Socialinės emocinės kompetencijos ugdymas padeda vaikams geriau suprasti savo ir kitų jausmus, tinkamai į juos reaguoti ir kurti pozityvius santykius. Vaikai, turintys aukštesnį emocinį intelektą, lengviau susidoroja su stresu, nerimu ir kitomis neigiamomis emocijomis. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti.
Yra nustatyta, kad mokymuisi daro įtaką daugybė socialinių ir emocinių veiksnių. Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Geriau besimokantys paaugliai dažnėja jaučiasi laimingi, jie efektyviau prisitaiko prie pokyčių, geriau susitvarko su kasdien iškylančiomis problemomis, jų geresni tarpasmeniniai santykiai.
Šeimos ir ugdymo įstaigos vaidmuo
D. Goleman (2003) teigimu, šeima yra mūsų pirmoji emocinio gyvenimo mokykla: bendraudami su artimiausiais žmonėmis, mes mokomės suvokti savo pačių jausmus, į juos reaguoti, numatyti, kaip į juos gali reaguoti kiti, taip pat suprasti ir išreikšti savo viltis ir baimes. Tėvai turi svarbų vaidmenį vaiko emocinio intelekto lavinime. Matydami, kaip tėvai ar auklėtojos reaguoja į savo jausmus, vaikai gali išmokti ir patys panašiai elgtis analogiškose situacijose.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Ugdymo įstaigos gali pasirinkti emocinį intelektą bei socialines kompetencijas lavinančias programas. Vaikų darželiuose plačiau paplitusios ir labiau žinomos yra „Zipio draugai“, „Obuolio draugai“ programos, kuriose per pozityvumą lavinamas vaikų emocinis intelektas. Socialinio - emocinio ugdymo užsiėmimai organizuojami kiekvienoje amžiaus grupėje. Būtina sąlyga socialiniam - emociniam ugdymui yra visus įtraukiantis ugdymas.
Veiksmingos ugdymo strategijos
Norint sėkmingai ugdyti vaikų socialines ir emocines kompetencijas, svarbu taikyti veiksmingas ugdymo strategijas. Emocijų įvardijimas ir supratimas: Mokyti vaikus atpažinti ir įvardinti savo ir kitų emocijas. Emocijų valdymas: Padėti vaikams išmokti valdyti savo emocijas, ypač pyktį ir liūdesį. Empatijos ugdymas: Skatinti vaikus suprasti ir atjausti kitus. Socialinių įgūdžių lavinimas: Mokyti vaikus bendrauti, spręsti konfliktus ir bendradarbiauti. Žaidimai ir kūrybinė veikla: Naudoti žaidimus, piešimą ir kitas kūrybines veiklas emocijoms išreikšti ir suprasti.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams žaidžiant žaidimus su emocijų kortelėmis, vaidmeninius žaidimus reikia mokyti įvardinti emocijas: kaltę, liūdesį, gėdą, džiaugsmą ir t.t. Pavyzdžiui, išsiaiškinti, kad pyktis yra natūrali žmogaus reakcija ir kad nėra nė vieno žmogaus žemėje, kuris nebūtų bent kartą supykęs ar nuliūdęs.
Emocijų supratimui ir kontrolei padeda įvairūs piešimo pratimai. Paprasčiausias - duoti vaikui piešimo priemonių ir paprašyti jo nupiešti, kaip jaučiasi. Emocijų supratimą lavina knygelių skaitymas, specialūs žaidimai. Ikimokyklinio amžiaus vaikai susidomi fantazijos žaidimais su įsivaizduojamais draugais, kuria nebūtas istorijas. Tai leidžia vaikui saugiai išbandyti įvairius vaidmenis ir jausmus, subręsti bendravimui su kitais.
Pedagogų vaidmuo ir iššūkiai
Lietuvos pedagogų sąmoningumas socialinio emocinio ugdymo ir saviugdos tema yra minimalus. Čedavičienė D. (2008) pastebi, jog mokymo programos yra gana perkrautos dalykų, keičiasi jų turinys ir temos, todėl nenuostabu, kad mokytojai jaučiasi labai apkrauti ir nesiryžta skirti laiko dar vienam papildomam dalykui. Be to, tikriausiai jokiu kitu atveju mokytojo darbo kokybė nėra tokia svarbi, kaip programose ugdančiose socialines emocines kompetencijas, nes jau pats mokytojo elgesys klasėje yra emocinės kompetencijos arba trūkumo pavyzdys.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Ne kiekvieno mokytojo temperamentas tinka tokioms pamokoms vesti, ne kiekvienas gali ir nori kalbėti apie jausmus. Svarbu pažymėti, jog pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intekto ugdymui didinant jų socialines emocines kompetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Pačios geriausios socialinio emocinio ugdymo programos vaikams gali būti neefektyvios vien todėl, kad, pedagogo asmenybės elgesys ir asmenininės vertybės kontrastuos su programos nuostatomis, jei kalbėdamas apie empatiją, jis pats jos nejaus, jei mokydamas vaiką pagarbos jiems nerodys savo elgesiu. Ne veltui yra sakoma, jog vaikai pirmiausia mokosi iš pavyzdžio.
Empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad mokytojai įvardija galimus iššūkius ir pateikia siūlymų, kaip sėkmingai įgyvendinti SEU. Dirbančių su SEU programomis mokytojų buvo prašoma pateikti savo nuomonę apie jų pastebėtus pokyčius ir iškylančius sunkumus, kaip reikėtų tobulinti SEU procesą ir kaip jie vertina galimybę tobulinti savo kvalifikaciją šioje srityje.
Gero mokytojo bruožai
Lam C. (2014) nurodo gero mokytojo bruožus, kurie, savo ruožtu, lemia mokytojo socialines emocines kompetencijas bei siejasi su Neale S., Spencer-Arnell L., Wilson L.: Patinka mokyti vaikus: Daug džiaugsmo ir pasitenkinimo savo darbu teikianti profesinės karjeros sritis, nors drauge tai taip pat daug pastangų reikalaujanti bei sekinanti veikla. Nulemia pokyčius: Leidžia vaikams pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems. Mokytojai gali daryti teigiamą įtaką savo mokinių gyvenime.
Skleidžia pozityvią energiją: Stengiasi nuolatos būti teigiamai nusiteikę, laimingi ir besišypsantys. Geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius: Pažįsta savo mokinius, žino, kuo jie domisi ir užmezga su jais ryšį. Dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu: Dirba tobulėdami patys ir įkvepia kitus. Geba organizuotai dirbti: Paskirsto darbus. Neturi išankstinio nusistatymo: priimti konstruktyvią kritiką be išankstinio nusistatymo ir kurti veiksmų planus. Kelia reikalavimus: Pats mokytojas elgiasi taip, kaip moko kitus. Ieško įkvėpimo ir jį randa: Nestokoja kūrybiškumo. Nevengia pokyčių: Yra lankstūs, nesiskundžia dėl pasikeitimų mokykloje. Reflektuoja: Siekia tobulėti kaip specialistas, apmąsto, kaip jis dirba mokytojo darbą - kas pavyko, o ką reikėtų kitą kartą pakeisti.
Socialinio ir emocinio ugdymo programos ir jų palyginimas
Šiuo metu yra sukurta nemažai programų, skirtų socialiniam ir emociniam ugdymui. Štai keletas pavyzdžių: „Kimochis“: Socialinio - emocinio ugdymo programa, padedanti vaikams pažinti savo jausmus, įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti spręsti keblias socialines - emocines situacijas. „Siautukai“: Socialinio - emocinio ugdymo programa, skirta 3-6 metų vaikams, kuri padeda ugdyti socialinius bei emocinius gebėjimus. „Zipio draugai“: 5 - 7 metų vaikams skirta programa, kurios tikslas - pagerinti emocinę vaikų savijautą ir padėti jiems įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų. „Peppy Pals“: Edukacinė platforma vaikams, skirta socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymui. „Think Equal“: Pasaulinė iniciatyva, siekianti transformuoti ikimokyklinio ir ankstyvojo ugdymo praktikas per socialinį ir emocinį ugdymą.
| Programa | Amžius | Tikslas |
|---|---|---|
| Kimochis | Ikimokyklinis | Padėti vaikams pažinti jausmus, įgyti pasitikėjimo savimi, spręsti socialines-emocines situacijas. |
| Siautukai | 3-6 metai | Ugdyti socialinius ir emocinius gebėjimus, savireguliaciją, bendravimo ir problemų sprendimo įgūdžius, empatiją. |
| Zipio draugai | 5-7 metai | Įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, siekiant geresnės emocinės savijautos. |
Integracija į pamokų turinį ir rekomenduojami lygmenys
Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos reikšmingai prisideda prie vaikų ir jaunimo socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo, tačiau maksimalus rezultatas pasiekiamas integruojant socialinius ir emocinius įgūdžius ugdančius elementus į visą ugdymo procesą. Kad būtų aiški ugdymo kryptis ir tikslai, rekomenduojama organizuojant ugdymą remtis socialinio ir emocinio kompetencijų aprašu.
Atlikus mokslinės literatūros ir sėkmingos praktikos analizę rekomenduojami trys integravimo lygiai: 1 lygmuo. Kiekvienoje pamokoje turi būti sukurta saugi mokymosi aplinka, kurioje aiškiai išsakomi aiškūs ir pamatuojami lūkesčiai, sutarta dėl taisyklių ir bendrųjų susitarimų, bendravimas turi būti įtraukus, mokytojas ir klasė - jautrūs kiekvieno patirtims ir išgyvenimams. Kiekvienoje pamokoje mokytojas renkasi į mokymo/si procesą įtraukiančius metodus, įvertindamas, kad mokiniai mokosi skirtingai, kad mokymasis yra darbas, reikalaujantis dėmesio sutelkimo, o mokymosi motyvacija įgyjama siejant mokymosi patirtį su pritaikymu realiame gyvenime.
2 lygmuo. Kiekvienas mokinys turi ugdyti įgūdžius nuosekliai, bent kartą per savaitę. Tyrimai patvirtina, kad daugiausiai naudos teikia tyrimais grįstos, nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos. 3 lygmuo. Socialinio ir emocinio ugdymo temų integravimas į visų dalykų turinį.
Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo pamokos ugdo specifinius vaikų ir jaunimo įgūdžius, kuriems susiformuoti reikia laiko. Ugdant ir gilinant juos svarbu sudaryti sąlygas pritaikyti ir panaudoti įvairiuose kontekstuose. Dėl to labai svarbu, kad kitų dalykų pamokose būtų atkreiptas dėmesys į šių įgūdžių ugdymą ne tik taikant mokymo metodus ar strategijas, bet ir integruojant juos į pamokų turinį.
Empirinio tyrimo išvados apie mokytojų požiūrį ir pasirengimą
Šis straipnis buvo atliktas 2018 metais, kuriose numatoma, kad visi mokiniai turi turėti galimybę ugdyti socialines ir emocines savo kompetencijas, o pedagogai - galimybę jas stiprinti šioje ugdymo srityje. Pataisose numatyta, kad pedagogai ne rečiau kaip kartą per ketverius metus privalės tobulinti kvalifikaciją mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje.
Remiantis tyrimo rezultatais, atskleidžiamas mokytojų, tiek dirbančių su SEU programomis, tiek ir nedirbančių su jomis, požiūris į SEU, jų galimybės ir pasirengimas dirbti su šiomis programomis. Empirinio tyrimo rezultatai atskleidžia galimus SEU vykdymo sunkumus, tačiau kartu gauta nemažai siūlymų, kurie padėtų tobulinti SEU įgyvendinimą.
Empirinio tyrimo duomenys buvo analizuojami taikant kokybinę turinio analizę. Tyrimo instrumentas buvo rengiamas išsamiai išnagrinėjus teorinius aspektus, todėl informantams teiktų klausimų formuluotės atitinka teorinės medžiagos analizės teiginius. Tyrimo duomenys buvo suskirstyti į kategorijas ir subkategorijas pagal teoriškai prasmingus teiginius. Išskirtos kategorijos iliustruojamos informantų patvirtintais, reprezentatyviai pateikiamais teiginiais.
Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad mokytojai, tiek dirbantys su SEU programomis, tiek ir nedirbantys, šiltai sutinka naująjį Švietimo ministerijos pataisos reikalavimą, traktuoja tai kaip galimybę tobulėti, mokytis ir įgyti žinių darbo vietoje. Members from both informant groups stressed that the educators who seek to successfully educate children with SEE principles must have certain social and emotional competencies and must be able to become role models for the children themselves.
Praktiniai pasiūlymai ir tobulinimo kryptys
Mokytojai įvardija, kad viena iš problemų, su kuriomis susiduriama nagrinėjant SEU temas, yra nepakankama mokymo priemonių ir resursų prieinamumas. Daugelis pedagogų eidami į seminarus, eina tiesiog pasiimti popierėlio ir viskas, nes toks įstatymas ir reikia jį turėti, kaip dažnai būna, o kiti pedagogai eina į seminarus su tikslu, norėdami įgyti daugiau žinių.
Siekiant padidinti SEU efektyvumą, rekomenduojama: užtikrinti sisteminę pagalbą pedagogams ir tėvams, organizuoti patyriminę praktiką mokytojams, integruoti SEU elementus visų dalykų turinyje, suteikti mokytojams prieigą prie tyrimais grįstų programų ir mokymo priemonių bei numatyti nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo galimybes.
Šiame straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros analize, pristatomi teoriniai socialinio ir emocinio ugdymo (toliau - SEU) bei emocinio intelekto aspektai ir atskleidžiama SEU reikšmė bei išryškinamas mokytojo vaidmuo diegiant socialinį ir emocinį ugdymą Lietuvos mokyklose. Remiantis tyrimo rezultatais, atskleidžiamas mokytojų, tiek dirbančių su SEU programomis, tiek ir nedirbančių su jomis, požiūris į SEU, jų galimybės ir pasirengimas dirbti su šiomis programomis. Mokytojai įvardija galimus iššūkius ir pateikia siūlymų, kaip sėkmingai įgyvendinti SEU.
tags: #socialinio #emocinio #ugdymo #indelis #siekiant #mokytojo