Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas yra vienas iš pagrindinių socialinės apsaugos sistemos elementų šalyje. Šis įstatymas reglamentuoja socialinio draudimo santykius, apibrėžia draudimo rūšis, įmokų mokėjimo tvarką bei išmokų skyrimo sąlygas. Valstybinis socialinis draudimas - tai valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Lietuvos gyventojams, taip pat įstatymo nustatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo numatytų priežasčių pasirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėl įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų.
Šis socialinio draudimo mechanizmas yra privalomas kiekvienam nuolatiniam Lietuvos Respublikos gyventojui, dirbančiam pagal darbo sutartį ar individualiai. Tačiau daliai piliečių draustis neprivaloma - tokiems priklauso besimokantis, studijuojantis jaunimas, laisvieji menininkai, bedarbiai, namų šeimininkės. Taip pat egzistuoja ir neapdraustųjų kategorija, kuri apima asmenis, vengiančius socialinio draudimo, pavyzdžiui, dirbančius nelegaliai arba nesidraudžiančius patys.
Istorija ir įstatymo priėmimas
Įstatymas įsigaliojo 1991 m. birželio 1 d. Jį priėmė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, o paskelbimas vyko 1991 m. gegužės 31 d. žurnale „Lietuvos aidas“. Socialinis draudimas tapo didžiausia socialinės apsaugos sistemos dalimi Lietuvoje, apimančia beveik visus gyventojus, ir daugiau nei ketvirtadalis jų gauna išmokas. Pagrindinis socialinio draudimo tikslas yra garantuoti pajamas apdraustiesiems netekus darbingumo dėl ligos, motinystės, senatvės, invalidumo ar kitų įstatyme numatytų atvejų.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, įteisintos tradicinės socialinio draudimo rūšys: pensijų, ligos ir motinystės, sveikatos, nedarbo, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų draudimas. Iki 1997 metų vidurio, kai įsigaliojo Sveikatos draudimo įstatymas, dalis sveikatos draudimo išlaidų finansuota iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, tačiau nuo tada šios lėšos buvo pervestos į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą.
Socialinio draudimo sistema ir finansavimo principai
Socialinis draudimas remiasi universalumo, solidarumo ir kitais fundamentaliais principais. Sistema veikia einamojo finansavimo („pay-as-you-go“) principu, o nuo 2004 m. sausio 1 d. įteisintas socialinio draudimo įmokų dalies kaupimas, sudaręs pagrindą kaupiamajam pensijų draudimui. Sistemos savarankiškumą užtikrina socialinio draudimo biudžeto atskyrimas nuo valstybės biudžeto ir trišalės valdymo sistema.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas sukuriamas draudėjų ir apdraustųjų įmokų, kurios sudaro apie 98% visų pajamų. Likusią dalį sudaro delspinigiai, baudos, savanoriškai apsidraudusių įmokos ir kitos veiklos pajamos. Darbdavio ir darbuotojo įmokos apskaičiuojamos procentu nuo darbo užmokesčio. Nuo 2000 metų bendras įmokų tarifas buvo pakeltas iki 34% - 31% mokėjo darbdavys, o 3% - darbuotojas.
Socialinio draudimo teisinių aktų keitimas ir papildymai
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo tekstas keitėsi daugybę kartų, įtraukiant pataisas dėl 23, 34, 35, 36, 37, 42, 54 straipsnių pakeitimų bei papildymų. Taip pat buvo priimti susiję įstatymai, susiję su pensijų kaupimu, profesiniais pensijų draudimais, pareigūnų ir karių pensijomis, šalpos išmokomis, vaiko priežiūros pašalpomis, ligos ir motinystės socialiniu draudimu.
Įstatymas ne kartą buvo tikslingai išplėstas ir patikslintas, atsižvelgiant į socialinės politikos poreikius bei Europos Sąjungos institucijų rekomendacijas. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs kai kurias šio įstatymo nuostatas, užtikrinęs jų atitikimą Konstitucijai.
Socialinio draudimo rūšys ir išmokos
Lietuvoje įtvirtintos šios socialinio draudimo rūšys:
- Pensijų draudimas - senatvės, invalidumo, našlių, našlaičių, išankstinės senatvės bei pensijos netekus maitintojo;
- Ligos draudimas - ligos pašalpos, mokamos asmeniui, kuris dėl ligos ar kitų įstatyme numatytų priežasčių tampa laikinai nedarbingu;
- Motinystės socialinis draudimas - motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros pašalpos;
- Nedarbo draudimas - išmokos bedarbiams ir aktyvios darbo rinkos programų finansavimas;
- Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimas.
Trumpalaikės išmokos, kaip ligos, motinystės, nelaimingų atsitikimų pašalpos, yra mokamos ribotą laiką, dažniausiai mažiau nei vienerius metus. Ilgalaikės išmokos - pensijos ir kitos kompensacijos - mokamos tol, kol atitinkami kriterijai išlieka galiojantys.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Ligos ir motinystės socialinis draudimas
Ligos pašalpa mokama nuo pirmosios darbo dienos be laukimo periodo. Nuo 1995 metų už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas apmoka darbdavys (išskyrus slaugos atvejus), o už likusias - Valstybinio socialinio draudimo fondas. Nuo 2001 metų ligos pašalpa už pirmas dvi dienas negali būti mažesnė kaip 80% ir didesnė nei 100% kompensuojamo darbo užmokesčio, o nuo trečiosios sudaro 85%.
Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo 2004 m. kovo 1 d. siekia 70% vidutinio apdraustojo darbo užmokesčio. Vaiko priežiūros pašalpos mokamos vienam iš apdraustųjų tėvų ir sudaro iki 60-70% kompensuojamo darbo užmokesčio, priklausomai nuo įstatymų pakeitimų. Šios pašalpos skiriamos siekiant sumažinti šeimos prarastas pajamas, susijusias su vaiko priežiūra.
Laidojimo pašalpa ir kitos socialinės išmokos
Laidojimo pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto buvo mokama nuo 1991 iki 2000 metų pabaigos, jos dydis siekė 3 minimaliuosius gyvenimo lygius (MGL) už apdraustąjį. Mirus pensiją gaunančiam asmeniui, artimiesiems mokama vienkartinė išmoka, lygi dviejų mėnesinių pensijų dydžiui. Nuo 2001 metų šios pašalpos perėjo savivaldybių finansavimui.
Valstybinio socialinio draudimo valdymo struktūra
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, administruoja draudimo įmokas, surenka lėšas ir perveda jas į atskirus fondus, pavyzdžiui, Užimtumo fondą, kuris išmoka bedarbio pašalpas bei finansuoja aktyvias darbo rinkos programas. Fondo biudžetas yra savarankiškas ir atskirtas nuo valstybės biudžeto, o jo projektus tvirtina Seimas.
Socialinio draudimo iššūkiai ir plėtra
Dėl įmonių, kurios veikia nepilnu pajėgumu, bei piktnaudžiavimo ligos pašalpomis, buvo stiprinama laikinojo nedarbingumo pažymėjimų išdavimo kontrolė. Taip pat įvestas stažo reikalavimas, norint gauti ligos ir motinystės pašalpas (3 mėnesių stažas per paskutiniuosius metus arba 6 mėnesių - per dvejus metus).
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Šiuo metu socialinio draudimo įstatyme numatytos socialinės išmokos ir draudimo sritys sparčiai keičiasi, prisitaikant prie visuomenės poreikių ir darbo rinkos situacijos.
Socialinio draudimo reglamentavimas tarptautiniu mastu
Socialinį draudimą užsienyje vykdančių asmenų atžvilgiu reguliuoja šalių tarpusavio susitarimai, kurių tikslas užtikrinti nuolatinę socialinę apsaugą ir išvengti dvigubo draudimo arba dvigubų išmokų gavimo. Lietuvos Respublika turi galiojančius susitarimus dėl socialinio draudimo su keletu šalių, kurie taikomi žmonėms, dirbantiems arba laikinai gyvenantiems užsienyje.
| Socialinio draudimo rūšis | Išmokos rūšys | Skyrimo sąlygos | Išmokų mokėjimo trukmė |
|---|---|---|---|
| Pensijų draudimas | Senatvės, invalidumo, našlių, našlaičių pensijos | Atitinkamas draudimo stažas, amžius, sveikatos būklė | Ilgalaikės |
| Ligos draudimas | Ligos pašalpa | Laikino nedarbingumo pažymėjimas, minimalus draudimo stažas | Trumpalaikės (iki 1 metų) |
| Motinystės draudimas | Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros pašalpos | Vaiko auginimas, draudimo stažas | Trumpalaikės (iki 1 metų) |
| Nedarbo draudimas | Bedarbio pašalpos | Registracija kaip bedarbis, įsipareigojimas dalyvauti darbo rinkos programose | Laikinas, įvairus |
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas su pakeitimais formuoja tvirtus pagrindus socialinės apsaugos sistemai, atitinkančiai tiek šalies, tiek tarptautinius standartus.
tags: #socialinio #draudimo #istatymas #10 #su #pakeitimais